Svetainė sukurta naudojant Site.pro svetainių konstruktorių
Sukurti svetainę

PUIKICLONE

ĮDOMŪS SKELBIMAI



melomanai



Brain Blog



modeirmode



Eilutė ir stulpelis



More



Raktas į sąmonę



puikimarket


GIMTA MARK WELL



Systweak antivirus



Image resizer



modeirmode@puikimarket.com



Photos exif editor



Photos recovery





ĮDOMŪS SKELBIMAI-PAGRAMANTIS TRAVELBOOK



modeirmode dainos:



Kerėpla, Meilės alkis, Žiburiai, Žemiečiai,


Grybų šuo, Kai meilės daug, Girių karalius... Aleks Churgin


ĮDOMŪS SKELBIMAI





ĮDOMŪS SKELBIMAI



Richard.Dawkins.-.Dievo.Iliuzija..



- Dievo iliuzija yra puiki ir reikšminga knyga nepagarbi ir įžvalgi. Štai kokią


galią turi religija gal tai jos antgamtinė galia? .. Žurnalo Free Inquiry redaktorius


Tomas Flinas (Tom Flynn) sako tiesiai („Seculiarizmas nėra pamatinių


žmogaus psichikos savybių ar Jungo „kolektyvinės pasąmonės" atspindys. Jūsų pasąmonės galia. Naujas leidimas)



8 balandžio 2015 ..Tamsumose klaidzioja tada pasąmonės medžiaga mintys. .. Žolės galia: Pavasarį mane žavi naujam gyvenimui prisikelianti augalija .. ..



http:/ /paslaugoracija.webs.com/_2.pdf





Оби-Ван Кеноби (2022) смотреть онлайн бесплатно



https://www.globalgiving.org/projects/ukraine-crisis-relief-fund



YOU Buy for your computer. This is safe deal: pasiūlymas įsigyti jūsų pc.visko kas reikalinga:



Systweak antivirus



Image resiser



Photos exif editor



Photos recovery



Systweak anti



System optimiser



Antivirus (Multi-Device)



Duplicate Music Fixer



Advanced Disk Recovery



Advanced PC Cleanup



Duplicate Files Fixer (Windows)



Advanced System Protector



Advanced Driver Updater



Super PC Care



TweakPass Password Manager



Disk Speedup





best print: https://www.printful.com/a/3767846:e48dd2ec66a45f10ae97f027212e8d04



http://www.sossossos.ru



https://www.courtside1891.basketball/videos/3673503/lithuania-v-serbia



modeirmode by GIMP ©



lt.levenhuk.com



http://www.anglija.com



Gimta Mark https://www.on.lt/hpperson



Buy:



https://secure.ccleaner.com/502/?affiliate=44115&scope=checkout&cart=207284



https://secure.ccleaner.com/502/purl-ccleaner





Karšuva vok. Karschow



Žiūriu į tave pasauli



Kyiv (/ˈkiːjɪv/ KEE-yiv,



best balsas



immunis lot.



Self-employed:50 signs



Wordpress:



NESTIFY:WOOCOMMERCE



Įdomiau tik bėgimas



Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai... Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas “Aš” Žodis “Palyda”- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa. Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės. Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis… Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas.. Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų įžvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba, taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas.. Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais Aš iki šiolei nekopiau.. Kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas! Man įdomiausia yra dainų kūryba: pavadinimai: ŽIBURIAI, MEILĖS ALKIS, KAI MEILĖS YRA TIEK DAUG, ŽEMIEČIAI, vaikų GRYBŲ ŠUO, ir paskutinė ironiška ir linksma ,bus KERĖPLA.... Mano mėgstamo vieno autoriaus eilės: GIRIŲ KARALIUS



Kvantai



http://www.delfi.lt/video/verslas/svedu-ekonomistas-ir-filosofas-tvirtai-tiki-kad-gyvename-matricoje.d?id=77508243 The matrix phenomenon /ENG/ /copy+paste/



http://www.paslaugoracija.webs.com since 2004



This is puiki markė thumbnail



JOIN TO LITHUANIA BITCOIN BOARD



maria-online



MAXI DISK PAGALBA JŪSŲ KOMPIUTERIUI BEI EMSI SOFT PRODUKTAI YRA ČIA:



ĮDOMŪS SKELBIMAI JUOKINGI





SPAUSK: https://gimtaaffil.blogspot.com/





Rapolas Jurgilas am 04 August 1928 on the ship 'Seydlitz' from Bremen to Halifax, Canada



Rapolas Jurgilas


Germany, Bremen Emigration Lists, 1920-1939:



Vardas Rapolas Jurgilas


Lytis Vyras


Gimimas Apie 1909


Amžius 19


Giminystės ryšiai Single


Gyvenamoji vieta Sakiu


Tautybė Litauen


Profesija Landw.


Tikslas Winnipeg, Manitoba, Canada


Išvykimas Rgp 4 1928


Port of arrival Halifax, Kanada


Laivas Seydlitz (more information about the ship can be found here)


Keleivių klasė III. Klasse


Numeris 133



Bremen Passenger Lists212.227.236.244 Missing in Canada since 1964s, no records, no information about this person



LITHUANIA SAKIU TAURAGEN COUNTY HERE IS HIS BIRTH PLACE.



AND



He send letter from residence and restaurant Buds on the Bay Brockville Ontario Canada, on 1962..Family tree



http://www.bookrags.com/studyguide-thejungle/themesmotifs.html



ЗНАЧИТЕЛЬНАЯ РЕКЛАМА



63336.com Q. (13/10/07) Что такое Пруссия? Или существовала ли история пруссаков в истории? А. Пруссия была крупнейшим государством среди германских наций, существовавших до того, как Германия была объединена в 1870 году. «Пруссия» была отменена нацистами в 1934 году. (11/07/07) Г-н Пуаро из книг Агаты Кристи был настоящим человеком или нет? А. Характер из книги Агаты Кристис, Пуарой, является вымышленным персонажем и не существует в реальной жизни. На телевидении он играл Дэвид Суше.





Best products to buy:



ĮDOMŪS SKELBIMAI http://www.paslaugoracija.webs.com





https://www.facebook.com/gimtamark/?ref=br_rs


https://www.facebook.com/gimtamark/videos/468485730236757/



Gimta Mark Well and Catfly



Katilas-tai toks daiktas į kurį yra sumetamas kuras. O mano kūrybinis kuras šiuo atveju bus tik žodžių ir sakinių apie reklamą margai. Reklama-tai kapitalizmo nuodai kuri stiprina jį, o nuodinamieji visi esame mes. Nuodinančiosios reklamos yra apstu mūsų gyvenime, ją matome ir per televiziją , girdime ją ir per radiją. Tačiau ne tai svarbiausia, o svarbiausia būtų mūsų pozicija. O štai mūsų pozicija turėtų būti pakanti reklamai, reiškia jos per daug nemylėti nei per daug ją girti, t.y būti viduryje. Aš štai sau atradau keleta pamokančių mane teiginių. Pompastiška reklama mane moko kuklumo, argumentuoju-yra daug paprasčiau kurti paprastesnę reklamą. O štai brangi, matyta reklama mane moko neišlaidumo, argumentuoju, aš taip įvertinu savo finansines galimybes, ir pasirenku prekes kurios yra man pagal kišenę. modeirmode 2000 m.



Naujausios tendencijos statybinių medžiagų srityje:



nanomarket



POLYNOR – PURŠKIAMA ŠILUMOS IR GARSO IZOLIACIJA.



11.99 €



POLYNOR – vieno komponento purškiama poliuretano izoliacija, aukščiausios kokybės, pastatų ir namų, apšiltinimui.



Polynor naudojamas apšiltinimui, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Lengvai naudojamas, tiek naujų namų statybose, tiek renovuojant senus.



Purškiama poliuretano izoliacija POLYNOR priklauso naujai klasei medžiagų – šilumos ir garso izoliacija.



Ekologiška, patikima, įperkama ir labai paprasta naudoti. Su POLYNOR pagalba galima apšiltinti pačias sunkiausiai prieinamas vietas ir sudėtingas formas.



http://www.paslaugoracija.webs.com since 2004



best garsas matrx



proj.patentui docs ĮDOMŪS SKELBIMAI FOTOTAPETAI KIEKVIENAM



Savo miniatiūras thumbnails ČIA:



GimtaMarkWell@execs.com, siūskite savo pirmąją miniatiūrą jos talpinimas NEMOKAMAS



Antroji jūsų miniatiūra, turi būti sumokėta svetainės parduotuvėje, prieš tai



gausite apmokėjimo rekvizitus jūsų elektroniniame pašte. Tai ir viskas...



ĮDOMŪS SKELBIMAI REKLAMA,MARKETINGAS: galiu padėti parašyti kursinį darbą



studentams t.y. iš dešimto dešimtmečio mano užrašų pagrindu apie reklamą....



Rašyti elektroninį laišką, į ankščiau nurodytą el.paštą GimtaMarkWell.....



Pavadinimai 2000



Europe East-West


Reklamos (advertising)


Klestintis pasaulis


Reklamos klestėjimo perspektyvos


Grožis teišlieka


Kas grožisi gera reklama,tas estetina savo skonį


Katalogai įmonių,informaciniai,daiktų


Daiktizmas. Reklamos pamokos


Apie reklamos jaukiąja išvaizdą


Viskas apie reklamos agentūras


Apie reklamos žinias ir finansinius resursus


Reklamos idėjų fragmentai ir kapitalas


"Kelias į rinką" kokią pasirinkti reklamą(jos būdai)


Du trečdaliai reklaminio poveikio


Efektyvusis reklamos pasaulis


Daiktizmas.Daiktai-ir jais tenkinamas džiaugsmas


Prekė.Prekės kokybės reikšmė.Prekė ir jos dalys


Tampančio iki prekybinio agento,iki reklaminio agento ir tapusiu prekybiniu,


iki reklaminiu agentu


bruožų ir veiksmų principai


Žmogaus pasirinkimo analizė.Prekės įsiūlymo metodai


Pirkėjai.pirkėjų skonio priežąstys.Klestėjimo troškimai


Europe East-West klestintis pasaulis


Ar būna trapi reklamos įtaka?


Esantis žmogaus komunikabilumas,kontakto terpėje. modeirmode 2000





Puiki markė



U.S. News Best Car Brands of 2020



Cody Trotter | February 20, 2020



‹



Photo: U.S. News & World Report



U.S. News' Best Car Brands for 2020



16) Mitsubishi: Average Overall Score: 5.00/10



15) Fiat: Average Overall Score: 6.70/10



14) Nissan – Average Overall Score: 7.28/10



13) Ford: Average Overall Score: 7.65/10



12) Volkswagen: Average Overall Score: 7.73/10



11) Dodge: Average Overall Score: 7.80/10



10) Chevrolet: Average Overall Score: 7.84/10



9) Subaru: Average Overall Score: 7.85/10



8) Hyundai: Average Overall Score: 7.98/10



7) Chrysler: Average Overall Score: 8.10/10



6) Toyota: Average Overall Score: 8.11/10



5) Kia: Average Overall Score: 8.14/10



4) Mini: Average Overall Score: 8.20/10



3) Buick: Average Overall Score: 8.30/10



2) Honda: Average Overall Score: 8.32/10



1) Mazda: Average Overall Score: 8.40/10



See all Car Buying Tips, News, & Features »



Recommended Articles



U.S. News Best SUV Brands in 2020



U.S. News Best Truck Brands of 2020



U.S. News Best Luxury Vehicle Brands for 2020



2020 Best Cars for the Money



Best Cars for Families



CarsCars



SUVsSUVs



CrossoversCrossovers



TrucksTrucks



VansVans



Cert. Pre-OwnedCert. Pre-Owned





Alfa-romeo Alpine Aro Aston-martin Audi Baic Baojun Beiqi-huansu Beiqi-weiwang Beiqi Bentley Bmw-alpina Bmw Borgward Brilliance Bugatti Buick Byd Cadillac Changan Changhe Chery Chevrolet Chrysler Ciimo Citroen Corvette Cupra Dacia Daewoo Daihatsu Daimler Datsun Dodge Dongfeng Dr Ds Eagle Enranger Everus Faw Ferrari Fiat Fisker Ford Gaz Geely Genesis Gmc Great-wall Haval Holden Honda Hummer Hyundai Infiniti Isuzu Iveco Jac Jaguar Jeep Jinbei Jmc Kia Lada Lamborghini Lancia Land-rover Lexus Lifan Lincoln Lotus Maserati Maybach Mazda Mclaren Mercedes-benz Mercedes Mercury Mg Mini Mitsubishi Mosler Nissan Oldsmobile Opel Panoz Peugeot Polaris Pontiac Porsche Ram Ravon Renault-samsung Renault Roewe Rolls-royce Rover Saab Saturn Scion Seat Skoda Smart Ssangyong Subaru Suzuki Tata Tesla Toyota Uaz Vauxhall Vaz Venucia Volkswagen Volvo Zaz


Zhonghua



Liekni



Dienos meniu norintiems sulieknėti .Dienos racionas atrodytų maždaug taip: Riebalų 1 šaukstas;baltymų 2 porcijos pasirinktinai iš: ~žuvies ar jūros gėrybių 100-150g ~liesos mėsos 80-100g ~pupelių,antinkščių 150g ~varškės 100g ~sūrio 50g ~1-2 kiaušiniai nerafinuotų angliavandenių 2-3 porcijos pasirinktinai: ~riekė rupios duonos ~viena vidutinė bulvė ~makaronai 150g ~kosės 150-200g Daržovių kiekis neribojamas,bet nemažiau 5oog.Vaisių iki 3 vienetų.



Puiki markė RANGE ROVER SPORT



Land Rover presents the Dragon Challenge: 99 hair-raising turns and 999 ferocious steps standing between the Range Rover Sport Plug-In Hybrid and Heaven’s Gate on Tianmen Mountain, China. Our most extreme test of performance and capability ever attempted.


From LAND ROVER youtube channel



SQL



https://www.facebook.com/gimtamark/videos/357198074698857/



Blogas: http://www.gimtamark.blogspot.com



loto laimė



modeirmode ©



ĮDOMŪS SKELBIMAI TRAVELBOOK PARDUOTUVĖ





gimtamark@gmail.com





https://github.com/modeirmode/GIMTA-MARK-WELL.git









OLYMPICS 2012




ĮDOMŪS SKELBIMAI watch this video http://www.gimtamark.blogspot.com



LONDON 2012 ROYAL IN OLYMPICS








Naujosios reklamos vajus ir kibernetinės žuvelės


Ryškiasspalvių parduotuvės prabangiųjų prekių apsuptyje, kitaip didžiuliame supermarkete, kuriame apsipirko prezidentas su prezidentiene įvyko Naujosios reklamos vajaus šventė. Ši parduotuvė reklamavosi, pagal patį naujausią "Naujosios reklamos principą" su devizu ir su šūkiu: Kuo daugiau nepirkite, bet kuo daugiau pažiūrėkite (gėrėkitės). Čia pagrindinis, šios šventės akcentas buvo auksinės žuvelės, šitos šventės puošmenos kitos gelsvosios žuvelės, tai neįkainuojama šios šventės dalis. Jų buvo tūkstančiai. Žuvelės plakė, įšventino, apglėbė, šiureno su savaisiais sparne liais prabangos prekių pavyzdžius ir šitos prekės virto bemaž auksinėmis, nes supo visur auksu žvilganti, smėlio geltoniu nuspalvinta, auksinių žuvelių-akvariumų karalystė, su viską supančia dirbtinia prabanga. O tarp šitosios akvariumų karalystės, iš apačios ir iš šonų, iš viršaus buvo paguldyta gausybė prekių ir visa kas, su jų geraisiai požymiais prabanga, modernumu, įspūdingumu. Štai naujosios kartos kompiuteris tapo, tarsi nuskandintas, tarp šių žuvyčių žvilgesio arba milžniškasis televizorius buvo apsuptas, judančios ,ir godžiai ,ir šaltai esančios 'žuvingosios masės'. O štai ūmiai supoškėjo balsvi kamščiai, iš šimtais šampanus laikančių , kilmingųjų rankų, kapitalo monstrų, ar aktorių labai garsių, ir štai šią dieną naujiena.. "Paskelbiama Atidaryta Naujosios Reklamos Vajaus Šventė"- "Išmušė gongo valanda". O visi tuo tarpu savęs lyg paklausė, o koks gi dabar laikas, o gi koks vartotojas yra dabartinis, ar trūksta ko kaip amžinai stokojančiam poetui. Ar šitas vartotojas yra nepęrsisotinęs šiais materialiais pasaulio ele mentais, ar trūksta gi ko, gal būt biologijos, zoologijos elementų. Gal būt šitaip gera būtų padaryti: Nusiperki sau automobilį ir atsidarai kapotą ... ir ir po variklį akvariumą plaukioja "žuvinės auksinės zoologijos atstovai" , o po saloną ropoja vandens vabalai. Žinoma tai būtų sumani imitacija ir nieko daugiau . Kai kokios nors visuomenės pažibos, ir visuomenės elitas tampa pęrsisotinę šių materialiųjų pasaulio malonumų, tada pęrsisotinti telieka kito rango žmonių daliai..Kai šventė tik pasibaigė, kai visos šventės, geros šventės tik pasibaigia, furšetai ir sumuštiniai pasiekia šiukšlines ir konteinerius,o anapus supermarketo ir valkatos renka eilines išėdas, tada jiems prasideda šventė. Kiekvienas mes esame savojo likimo kalviai ...OK modeirmode 2001



ĮDOMŪS SKELBIMAI HENRIKAS RADAUSKAS POETAS





Peizažas



Eilėraščiai apie gamtą | 1950 | Autorius: Henrikas Radauskas | Daugiau autoriaus eilėraščių



Tirštoj, itališkoj dangaus mėlynėj


Du medžiai rieda tartum rutuliai,


Ir skamba vėjai slidūs ir stikliniai


Aplink medžius, dainuojančius žaliai.



Nuo kalno upėn ritasi peizažas.


Dangus ir saulė tyška į šalis.


O lapuose paklydęs, cypia mažas,


Geltonas kaip viščiukas spindulys.




Eilėraštis iš rinkinio "Strėlė danguje" 1950



GIMTA MARK WELL thumbnail



GIMTA MARK WELL by modeirmode ©



http://www.gimtamark.blogspot.lt



ĮDOMŪS SKELBIMAI



ĮDOMŪS SKELBIMAI:



ĮDOMŪS SKELBIMAI: PRIVACY PROTECTOR



puikimarket via nanomarket


http://www.nanomarket.lt



nanomarket via puikimarket


http://www.puikimarket.simplesite.com



NANOMARKET.LT



Pradinis



Kerėpla in shape



Šaltą rytą gatvėje regėjome KERĖPLĄ /LIT/


Cold morning we saw KERĖPLA on the street /ENG/


Le matin froid, nous avons vu KERĖPLA dans la rue/FRA/


modeirmode©



puikimarket CHINESE TRAN.



Adobe ColdFusion



Programinė įranga



Aprašas



Adobe ColdFusion – taikomoji programinė įranga, naudojama kurti kompiuterinių programų pagrindus ir dinamines interneto svetaines. Šiuo atžvilgiu, ColdFusion yra panašus produktas į „Microsoft“ ASP.NET, Java Enterprise Edition ar PHP. Programinę įrangą 1995 m. sukūrė J. J. Allaire.



Vikipedija



Programavimo kalbos: Java, ColdFusion Markup Language



Žmonės taip pat ieškojo



Peržiūrėti dar 10



PHP



Visual Basic



Python



Java







Notable no-code development platforms[edit]



CodelessONE



Airtable



Appery.io



AppSheet Google



Betty Blocks



Buildbox



Bubble



Coda.io



Creatio



DronaHQ Studio



FileMaker



HyperCard



IFTTT



Jam.py



Makerpad



monday.com



Podio



PWCT



QuickBase, Inc.



Salesforce Lightning Platform



Shopify



Webflow



Wix.com



WordPress



Emailmodeirmode@puikimarket.com



63336.com Z CLUB



Q. (06/11/08) WHERE is the city VILNIUS in EUROPE ?


A. Vilnius is the capital of Lithuania. Vilnius is also, almost the precise "geographical centre" of Europe. The population of Vilnius is 542,287.


Q. (10/01/08) What means lithuanian word "GIMTA"?


A. Sorry, AQA can't find what the Lithuanian word gimta means. The population of Lithuania is an estimated 3,575,439 and the capital is Vilnius.


Q. (21/11/07) Who was grand Duke GEDIMINAS?


A. Grand Duke Gediminas was the monarch of the medieval Grand Duchy of Lithuania. He ruled from 1316-1341 & he founded Vilnius, Lithuania's capital city.


Q. (05/11/07) How many milions English nationality now in the world?In USA,UK etc.


A. The population of the USA is 302,485,000. The UK's population is 60,776,238. English is the most spoken language in the world with 1.8 billion speakers.


Q. (13/10/07) What is Prussia?Or existed prussians nation in history?


A. Prussia was the largest state among the Germanic nations that existed before Germany was unified in 1970. "Prussia" was abolished by the Nazis in 1934.


Q. (11/07/07) Mr Puaro from Agatha Cristie books was real person or no?


A. The character from Agatha Christies's book, Poiroit, is a fictional character and doesn't exist in real life. He was played by David Suchet on TV.


Q. (12/05/07) How to register the trademark in Ireland?


A. To register a trademark in Ireland, contact the Irish Patents Office in Kilkenny. Tel. 35356772011. You can also apply online at www.patentsoffice.ie.


Q. (16/11/06) How to translate word "skaidrus"from lithuanian to english language?


A. "Skaidrus" is a Lithuanian word for clear or transparent. "Skaidrumas" is clearness. Lithuanian is the native language of 4 million people.


Q. (15/11/06) Where is the city of name TAURAGE?Did leave in this city famous peoples in the world or etc. ?


A. Taurage is an industrial city in Lithuania, and the capital of Taurage County. Its population is 28,504. No famous people have been recorded.


Q. (07/11/06) Samogitians are lithuanians is it true?


A. Samogitians, are an ethnic group inhabiting part of Lithuania called Samogitia. Many speak the Samogitian language and most are Catholic.


Q. (15/09/06) What is UK GDP and which place it has in world?


A. Based on GDP as a whole, the UK comes in at 5th place, after the USA, Japan, Germany and France. Based on GDP per capita, the UK comes in at 18th place.


Q. (15/09/06) What is UK GPG and which place it has in world?


A. AQA thinks UK GPG is the GNU Privacy Guard, a free software replacement for PGP cryptographic software. There was a UK GPG party in Stevenage in 2002.


Q. (01/09/06) What means Baltic language group and is realations with rusian language?


A. The Finnish, Hungarian, Mongolian & Baltic languages are all part of the Uralic Language family, so are all fairly similar in places.


Q. (30/08/06) Is very archaic Lithuanian language one of the oldest in Europe?


A. Lithuanian is thought be very similar to the earliest Indo-European languages and has a lot in common with Sanskrit. It uses very few foreign words.


Q. (28/08/06) History: What is the famous war batle Samogitians won against Crusaders the date and etc.?


A. The Battle of the Sun took place in 1236. A pagan force composed of Samogitians led by Duke Vykintas defeated Volquin and the Crusaders.


Q. (17/08/06) Samogitians was the last European pagans?


A. No, Samogitians were actually Catholic. They are one of the four ethnic regions of Lithuania. The others are Aukstaitija, Dzukija and Suvalkija.


Q. (16/08/06) What is SAMOGITIA land of?In the Europe?Last pagans?


A. Samogitia is one of the five ethnographic regions of Lithuania. The coat of arms is a black bear with silver nails on a red shield topped with a crown.



ĮDOMŪS SKELBIMAI



modeirmode ©



ĮDOMŪS SKELBIMAI





Laumžirgio kelionė



ROOM IN RENT IN DUBLIN FINGLAS



Čikagos profesoriui laiškas...Neurobiologui ir kūrėjui.....


Čia jums rašo iš Lietuvos ir Kauno. Žaviuosi jūsų kūrybiniais ir


darbo pasiekimais.Turtinga jūsų vaizduotė, atliekanti ką iš


pąsamonės,jūs ištraukėte.O aš savo ruožtu noriu pasidalinti ir savo


vizualizacijomis. Kada 2004 metais aš gyvendamas Dubline,


nusprendžiau aplankyti Maltos salą aš sąmoningai ar nesąmoningai


to negaliu paaiškinti, nuvykau į vadinkim reklamos agentūrą ir


paprašiau padaryti tokį ženklą.




GIMTA VIEMSI su simboliu ir tuo užrašu. Aš maniau pasąmonėje ar nepasąmonėje, jog taip save saugosiu toje kelionėje. Ir tikrai nuotraukose aš fiksavau šį ženklą Maltoje. Grįžęs Dubline jį kabinau ant tvorų parke, meditavau, niūnavau savo dainas ,atsirado draugų,atsitraukė ir vienatvė,dabar turiu nuostabią šeimą. Iš emigracijos grįžau 2008 metais......iš e-mail....


Image may contain: ocean, sky, outdoor, water and nature



Garuojanti karieta, pilka nuotrauka, įrankis GIMP, Dublin 2005



ADOBE ID



wwwwebstartscomgimtamarkwell.webstarts.com



Matrix Reloaded fight music



http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-12-24-holger-lahayne-matricos-evangelija-arba-siuolaikinis-dvasingumas/23036



ĮDOMŪS SKELBIMAI lifestyle



Filmai



Svetimas: Covenant



Alien: Covenant (2017)



Žanras: Siaubo



Sukurta: JAV



Platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB



Režisierius: Ridley Scott



Vaidina: Michael Fassbender, Katherine Waterston, James Franco, Noomi Rapace, Guy Pearce



Forum Cinemas Kaunas



Trukmė: 2h 02 min



Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų





PRIE TEMOS:



modeirmode©



Flag uk



ĮDOMŪS SKELBIMAI GLOBALI TAURAGEN



KATILAS:toliau čia pateiksiu sekančius dalykus.Pastarųjų mano chronologiškų žygių su savo šunimi Dogu Dogužėliu ataskaita.Bendrai:Rytmečiams suskirstyta,tai graži nubundanti gamta.Vakarams,tamsa uzgožusi šias apylinkes,tačiau yra vienas "bet"vakarais toks vienas telebokštas,viename mieste švytėdavo įrodydamas savo šviesią paskirtį....Atskirai:metų laikai:Rudenį šis laukų pabaigos valdovas telebokštas "valdė" kiek aprudusius nuo karštos vasaros laukus.Žiema:snieguotasis,baltas laukų apdaras paryškindavo tamsoje švytintį telebokštą su jo raudonomis iliuminacijomis,rūkas,šerkšnas,ar giedras dangus tokios buvo mano patirtos žiemos rytmečių ar vakarų akimirkos.Pavasaryje:pavasaryje būdavo nesvarbu 1-ais mano kelionių metais ar paskutiniais mudu,aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis šių metų rytmečiuose bėgdavom laukais pro telebokštą.Nors be abejo tokios tik nubudusios gamtos rytmečiuose telebokštu ir gražuoliu upės slėniu pasigrožėti galėdavau....Vasaruose:visur kvepėdavo žolė,saulėje skaisčiai blizgėdavo telebokštas jis neniūriausias tokiame metų laike,bet labiau nušvitęs,čia saulės įtaka.O pasakiškas upės slėnis pasitikdavo mane ir mano Dogą....Ruduo pats už save atsako,jis dvipusis.Jame du santykiai, čia buvo giedrios ar niūkios dienos.Slėny budavo pilkumų spalvos,bet medžiai tik su auksiniais lapais,kaip aukso pabiros,kaip torto papuošalas puošdavo jį....Rytmečiais:Štai rudens ar pavasario spalvos būdavo tie orientyrai kurie orientuodavo mane į įstabų šių metų laikų suvokimą....Žiema ar vasara tai metų laikai su 2 santykiais šiluma ar šalčiu.O dar tų mano kelionių vasaruose nesvarbu 1 metais,ar paskutiniais savo vojažų metais,čia šiose apylinkėse būdavo daug paukščių. Pavasarinių ir vasarinių kelionių metu po telebokšto apylinkes tūkstančių paukščių garsus sugėrė mano ausys,o mano šuns Dogo nuo tu garsų dar labiau linko ausys....O štai žiema kokį giedrų vakarą be jokios nykumos,bet su žvalumu paryškindavo ,žvaigzdėtą vakarą šį telebokštą,kuris kaip atšvaitas žibėdavo su raudonomis lempomis pakibęs ore......Štai mano tų kelionių rato planas.Buvome 2 keliautojai aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis,toliau vadinsim tuos keleivius Praeitinukais,nuo žodžio "praėję" "pro"kelionių taškai vietos:1 taškas(kelionės pradžia)..Vieno miesto Žalgirių rajono 4 aukšte butas po dešine..2 kambarių) 2 taškas 2vidurinė mokykla ("praeitinukai"ėjo pro mokyklos stadioną);..3 taškas Žalgirių mikrorajono laukai("praeitinukai" ėjo pro sodus); 4 taškas Plentas i Šiaulius kryptis("praeitinukai"kirsdavo šį plentą);5 taškas Privačių namų rajonas("praeitinukai"eidavo šio rajono paribiu);6 taškas Medelynas("praeitinukai"kirsdavo medelyno kelią);7 taškas Kalvos ( čia "praeitinukai","sustodavo") štai aš užsilipdavau rytais ar vakarais ant tos kalvos viršaus ir plačiu akiračiu apžvelgdavau žemiau plytinčias apylinkes, pvz tamsoje tolumoje matydavau telebokštą su raudonomis lempomis ar "dogo"lauką,.kurį vadinau tuo vardu...Pasakiška!...8 taškasPats bokštas,netoli jo žydų kapinaitės ("praeitinukai" aš ir mano dogas "skersuodavome", t.y.praeidavom pro bokštą....9 Taškas Slėnis ir upė (Gražiausias kelionės taškas) (Be komentarų);..10 Taškas Upės tiltas ("praeitinukai", čia aš ir mano dogas"skersuodavome"pro vienintelį miesto automobilių tiltą);....11 Taškas Katalikų bažnyčia ir parkas ("praeitinukai","skersuodavome" šią šventovę ); 12 Taškas Evangelikų liuteronų bažnyčia ir parkas ("praeitinukai","skersuodavome" ir šią šventovę)....13 Taškas Ties senu ir storu ąžuolu("praeitinukai","skersuodavome" sį pagonišką -simbolį medį);14 Taškas Prezidento gatvė ir katilinė ("praeitinukai", "skersuodavome" katilinę);15 TaškasGalutinis kelionės taškas (Namai Gedimino gatvėje). Taigi mes šie "praeitinukai" aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis beveik 6 metus turėjome reguliarų kelionės maršrutą kurį jums pateikiau aš......paprastas provincijos keliautojas 1999 metai.



Tauragė nėra skylė



2017 modeirmode©



MUSE



1:05:50 Uprising


1:11:41 Starlight


1:16:17 Survival


1:22:05 Man with a harmonica


1:24:26 Knights of Cydonia



https://download.gimp.org/mirror/pub/gimp/v2.8/windows/gimp-2.8.22-setup.exe



modeirmode©



https://www.bullguard.com/products/bullguard-internet-security.aspx



GARAGE WALL REPAIR AT KARMĖLAVA



'The empire darkness'' in 10 hours music



Botanic gardens Dublin 2006 © modeirmode



Šv. Pranciškaus malda



Viešpatie,



Paversk mane tavosios Taikos įrankiu.



Ten, kur neapykanta, leisk pasėti Meilę,



Ten, kur nuoskauda – Atleidimą,



Ten, kur abejonės – Tikėjimą,



Ten, kur neviltis – Viltį,



Ten, kur tamsa – Šviesą,



Ten, kur skausmas – Džiaugsmą.



Gali būti tavo asmeninis sielovadininkas: https://auk.ieskaudievo.lt



Sveiki, Orestai,



Malonu jums rašyti pirmąjį laiškelį. Mano vardas Zigmas, esu svetainės Ieškau Dievo savanoris, padėsiu jums susigaudyti tikėjimo dalykuose.



Mano tikėjimo kelias prasidėjo prieš 29 metus. Galima sakyti, iki to buvau bedievis, maniau kad Dievo nėra. Bet su laiku įsitikinau, kad stipriai klydau. Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas pasisuko nauja kryptimi. Ir tai padėjo man surasti gyvenimo prasmę.



Dabar aš tikiu Dievu, tikiu kad Biblija yra žmogaus gyvenimo Vadovėlis, tikiu Jėzumi Kristumi. Žodį tikiu galima pakeisti pasitikiu, taip bus aiškiau.



Kaip supratau, jus sudomino ši krikščioniška svetainė. Ir krikščioniškas požiūris į gyvenimą.



Klausimai apie gyvenimo prasmę, kodėl ir kam aš gyvenu, yra labai svarbūs ir žinoti į juos teisingus atsakymus tiesiog būtina.



Tavo laiškas netikėtas, dėkoju už atvirumą.



Tavo pasirinktas kelias, manau, yra teisingas, pritariu tavo mintims: ".Krikščionio kantrybė man labai reikalinga ir evangelija mus moko nuolatinai mylėti savo artimus, vaikus , todel aš protingai elgiuosi ir ramiai žiūru i savo gyvenimą, savo mažamečiams vaikams aš reikalingas kaip tėtis, o visa kita praeis..."



Visa kita Dievas padės sutvarkyti...



Ramybės tau, Orestai



Zigmas




Господь Иисус, прости мне все мои грехи. Омой меня Своей драгоценной Кровью. Я верю, что Ты умер и воскрес за меня и я принимаю твою кровь и твою жертву за мои грехи. Я признаю Тебя своим Господом и Спасителем и отдаю свою жизнь в Твои любящие руки. Хочу больше знать Тебя и прошу, что бы Ты изменил меня. Я хочу быть послушен Божьему призванию и хочу принять Твою волю для моей жизни. Благодарю Тебя, Иисус, что ты любишь меня и прощаешь все мои грехи. Спасибо за то, что принял в Свою семью. Аминь



pronebo.info



gimta selena gomez



violeta ir karieta



KAUNAS IN



''Pilėnai'' Ūdrio Daina V.KLOVA



Karšuvos tvirtovė.. Tauragės raj.



Британская_империя





gėlių ratas, minties ratas KAUNAS



Dambų griovėjai



https://warspot.ru/704-razrushiteli-plotin



Mačiau aš stai Laisvūnę. Jai tinka šis vardas , kaip tokiai pakankamai laisvai asmenybei. Ji visa nuostabi. Jai suteikė gamta gražų kūną ir ką ji savyje sugebėjo patobulinti galima būtų palyginti su skulptoriaus potėpiu, formuojama forma. Ten kur reikėjo patobulinimų , ji tobulino savę. Štai prieš mano akis ji stovi lyg jūrų undinė. Atrodo štai is egzistuojančio undinių pasaulio , ji nužengė į sausumą. Štai ji sėdi pilkojo smėlio dulkėse, o fone už jos grakščiosios nugaros plyti galingas mėlynsafyrinis vandenynas. Neabejotinai tai vandenų mergina! Vandenų mergina Laisvūnė , turi labai gražius plaukus. Jos drėgnos plaukų sruogos lyg asparago kuokštai, plonomis gijomis kutena jos petukus, bei juosia josios gražų veidą. Su visa Laisvūnės grožybe žiba prieš akis josios krūtinė! Laisvūnės krūtinė, tai lyg du apvalūs pagrandukai. Pagrandukas dešinysis, ir jam identiškas krūtinėlis kairysis. Tai įspūdingo biusto mergina! Taigi yra merginų, kurių krūtinės krūtos, yra merginų kurių figūros lyg sodo grūšių !



modeirmode 2000





►kontaktuoti Jus dominančiais klausimais GimtaMarkWell@execs.com











https://www.puikimarket.simdif.com





DIRBTINIO INTELEKTO FANTAZIJA TEMA '"PASIKLYDĘ PARYŽIUJE ARBA WEBSHOPE"





Puikimarket.com yra inovatyvus ir klientų poreikius atitinkantis internetinis prekybos centras, suteikiantis galimybę apsipirkti įvairiausioms prekėms patogiai ir greitai. Specializuojantis įvairiose nišose, puikimarket.com siūlo prekes, kurios priverčia klientus jaustis lyg pasiklydusius Paryžiuje – išskirtinėje ir visuomet judančioje aplinkoje, kurioje kiekvienas atranda kažką naujo ir įdomaus sau. Puikimarket.com asortimentas nuolat plečiasi, siekiant patenkinti net ir išrankiausių klientų lūkesčius. Čia galima rasti ne tik mados, grožio, bet ir elektronikos, buities, sporto bei laisvalaikio prekes. Visi produktai atrinkti atidžiai ir atsižvelgiant į aukščiausius kokybės standartus. Internetinės parduotuvės lankymas yra patogus ir intuityvus – tarsi pasiklydus po didžiulį Paryžiaus prekybos centrą, tačiau visai be streso. "Pasiklydau Paryžiuj" tapo simboliu, nes puikimarket.com leidžia keliauti per skirtingas prekių kategorijas ir atrasti tai, ko galbūt net nežinojote ieškantys. Puikimarket.com rūpinasi savo klientų patirtimi nuo pirmojo spustelėjimo iki pat prekės pristatymo. Klientų pasitenkinimas yra parduotuvės prioritetu – prekės pristatomos laiku ir tinkamai supakuotos, o asmeninis klientų aptarnavimas visuomet pasiruošęs padėti ir atsakyti į visus rūpimus klausimus. Dėmesys detalėms ir nuoseklus tobulėjimas – tai puikimarket.com vizitinė kortelė. Įmonė siekia, kad kiekvienas pirkėjas grįžtų ne tik dėl platų asortimento, bet ir nenugalimos paslaugos kokybės. Todėl, jeigu ieškote vietos, kur galima patogiai ir be vargo rasti reikiamas prekes, puikimarket.com yra puikus pasirinkimas. Siekiant išlaikyti patrauklumą ir konkurencingumą, puikimarket.com reguliariai rengia įvairias akcijas ir nuolaidas savo klientams. Tai leidžia ne tik sutaupyti, bet ir patirti malonią staigmeną, panašią į tai, kai pasiklydus po Paryžiaus gatves, atrandi nuostabią kavinę ar unikalią parduotuvėlę. Nepamirštama klientų saugumo: puikimarket.com užtikrina aukštą duomenų apsaugos lygį, todėl pirkėjai gali jaustis saugūs, atliekant finansines operacijas. Visos mokėjimo sistemos yra patikrintos ir saugios, o tai suteikia papildomą komforto jausmą pirkimo metu. Kur begalėtumėte būti – ar pasiklydę po Paryžiaus bulvarus, ar mėgaujatės ramybe namuose – puikimarket.com yra visada pasiekiamas ir pasiruošęs pateisinti aukščiausius klientų lūkesčius. Tai vieta, kur kokybė ir kliento patirtis yra viršuje, o apsipirkimas tampa malonumu. Pasiklydę Paryžiuje ar naršydami puikimarket.com – visur rasite tai, ko ieškote, su šypsena ir patenkintumu.







Patentas – vienas iš didžiausių galvos skausmų išradėjams, kurie nori apsaugoti savo kūrinius. Kai kuriems netgi kyla klausimas, ar naudinga yra patentuoti savo darbo vaisius, abejojama galima nauda, todėl iškeliamas klausimas – ką saugo patentas?



Patentas saugo išradimus suteikdamas jų autoriui ar autorių grupei išskirtines teises, monopolį. Trumpai tariant, turėdami patentą galite savo išradimo prieinamumą riboti taip, kaip Jums atrodo tinkama. Jei manote, kad savo išradimo naudojimą galite taip pat lengvai kontroliuoti ir be patento – klystate. Tuoj pat atsiras galinčių Jūsų idėją realizuoti kitu pavadinimu ir šiek tiek pakeista išvaizda, tuo tarpu jei patentuosite tai ką sukūrėte Jus saugos įstatymas. Žinoma, ypatingai patrauklius kūrinius kai kurie nesibaimina kopijuoti net žinodami, kad tai pažeidžia įstatymus, tačiau tai juos šiek tiek apriboja (sunkiau reklamuoti, nuolat tenka susidurti su nuostoliais kuomet kas nors „pagauna“ ir pan.) Patentas saugo ir nuo to, kad produkto idėjos negalės realizuoti stiprios, savo vardą užsitarnavusios kompanijos.



Verta žinoti, jog patentas saugo tiek, kiek nori pats išradėjas. Pavyzdžiui, kai kurie išradėjai savo produktus gali leisti perkurti ar naudoti tik fiziniams asmenims, o kiti riboja ypač griežtai ir siekia kontroliuoti kiekvieną išradimo panaudojimo atvejį. Visgi, dažnai išradimas yra patentuojamas siekiant gauti finansinės naudos, o ne tik pasidalinti naujove su visuomene. Taigi, patentas saugo išradėjus ir nuo pajamų sumažėjimo paviešinus idėją.



Patentas saugo išradėjus nuo prarastų pinigų, saugo jų išradimus nuo neplanuoto panaudojimo, padeda kontroliuoti kam, kokiais kiekiais ir kaip bus naudojamas sukurtas naujas produktas. Dėl šių priežasčių patentavimas yra labai svarbus ir turi būti atliekamas daugumai naujų kūrinių, kurie atitinka išradimo sąvoką. Žinoma, bandyti patentuoti visko iš eilės tikrai nereikia, o ir pats patentas kainuoja pakankamai daug, tačiau svarbesnius, didesnę naudą ir plačias galimybes turinčius išradimus patentuoti turėtų būti kone privaloma. Jei dvejojate dėl patentavimo naudos, negalite nuspręsti ar produktas atitinka patentavimui keliamus reikalavimus – kreipkitės į profesionalus.



Iš Kaunožinios.lt



http://wwwwebstartscomgimtamarkwell.webstarts.com/uploads/20498-i174_photobucket_com-albums-w102-AndreaMichelleRoseHevner-layout-shyt-animation.gif



antipatriot



АЛЁНА ДЕРГИЛЁВА





Понедельник, 11 Декабря 2017 г. 10:01 + в цитатник







Гляжу, как безумный, на черную шаль... нет, на картинки Алёны Дергилёвой. И хладную душу терзает печаль. Что я не стал так рисовать? Что мне мешало?



То, что есть Дергилёва, которая сделает это за меня? Набейте в гугле, не пожалеете:

















Стоило бы так зарисовать Вильнюс у Калварского рынка, а то скоро всё снесут.















Projektas patentui





ZYZA data system















Repair of the garage can be such, removed the plaster structure, glued tiles, the process immediately .... modeirmode 2018









Blokas ir plokštė



Statybinis blokelis, tai aukšto atsparumo ir puikios šilumos izoliacijos, kanapinių šiaudų ir vulkaninės pemzos bei statybinio rišiklio produktas. Šiuo metu jis sertifikuojamas, yra planų gaminti ir pardavinėti.. Analogiškai yra išbandoma, statybinė plokštė sienoms.. Ji ypač ekologiška ir yra žymiai aukštesnės ekologinės kategorijos, nei gipskartono plokštės.Tuo pačiu šį produktą lengva apdirbti. Produktas yra sertifikuojamas, gamyba jo tai pat numatoma..

















OPTIONAL IMAGES, VIDEO AND DOCUMENTS





Editable : This project is currently not locked and can be edited.



Change Images OR Update Thumbnails OR Update Video OR Update Documentation





DESIGN DETAILS



DESIGN NAME:


GIMTA MARK WELL



PRIMARY FUNCTION:


Multifunctional machine



INSPIRATION:


My INSPIRATION IS alive idea, how make this planet more friendly and prosperous nature WILL helps me and you ,to be more healthy. Inside this machine-shape is consumer of water and entertainment..



UNIQUE PROPERTIES / PROJECT DESCRIPTION:


This is multifunctional water machine makes water bubbles ,sparks, and ozone O3...GIMTA VIEMSI IS symbol water and envi. GIMTA VIEMSI HOLDS water invisibly in the letters of them. This symbol has oval shape and inside this shape and machine is water, and electric amber sparks all and around.



OPERATION / FLOW / INTERACTION:


WATER MACHINE Gimta Viemsi



PROJECT DURATION AND LOCATION:


PROJECT DURATION started from 2001 till now...



PRODUCTION / REALIZATION TECHNOLOGY:


Materials of water machine is: plastic, material of sparks, mirrors, centrifuge, computer, sound mashine, water bubbles



SPECIFICATIONS / DIMENSION / PACKAGE / TECHNICAL PROPERTIES:


This product is 2400mm lenth, 1600 height, 1800 wide, stick and ball 444mm



TAGS:


GIMTA VIEMSI, GIMTA MARK WELL, WATER MACHINE



RESEARCH ABSTRACT:


VYKDOMAS PATENTAS: patent pending https://3.bp.blogspot.com/-Os1jn-fk7_o/V_hOa2O3wTI/AAAAAAAADHM/e2odsgA6JikJGbgsZyThz87vkvJFCqqEACLcB/s1600/gimtamarkimage.jpg



CHALLENGE:


This is multifunctional water machine makes water bubbles ,sparks, and ozone O3...GIMTA VIEMSI IS symbol water and envi. GIMTA VIEMSI HOLDS water invisibly in the letters of them. This symbol has oval shape and inside this shape and machine is water, and electric amber sparks all and around. This is very high technological product



ADDED DATE:


2019-06-19 11:28:51



TEAM MEMBERS (1) :


modeirmode



IMAGE CREDITS:



EXTERNAL LINK:


http://puikimarket.simplesite.com/437972091



VIDEO LINK:


http://www.youtube.com/watch?v=LCfm2_8zKYI



PUBLIC LINK:


https://www.behance.net/gallery/54237687/GIMTA-MARK











RELEVANCY:




NAME:


GIMTA MARK WELL



PROFILE:


GIMTA MARK WELL



WATER MACHINE AIR AND WATER



best balsas




Virusai KOVID 19 ir panašūs 2020


LIGOS ...Dabar kaip niekad, bus aktualios autoimuninės mašinos, bet kas jas išras ir patentuos, bei gamins ,?..O vartotojai, kad ir savo namo kieme galės tose mašinose paleisti tam tikrą autoimuninę gydomąją sau veiklą.. Tik vanduo, garai,grūdinimas, nesintetinių vaistų deriniai, ozonų terapiniai metodai, bei kiti svarbūs komponentai, bus tokių DI kompiuterizuotų ir dozuotų mašinų veiklos principai. Galima spėti, jog blogiems virusams ir blogoms bakterijoms, jas užkardyti ir išvyti iš žmo. organizmo bus pasitelkiama, kompiuterio ir terapinės mašinos kokono dirbtinė imuninė sistema..Kiekviename žmoguje yra skirtingas jo genetinis žemėlapis, o virusai ypač veikia ir per ilgą laiką gali paveikti ir šį jo ir jo palikuonių bendrą šeimos genetinį žemėlapį.. Taikant šį gydomąjį terapinį kokonų mašinos metodą su DI individuliai paskaičiuotu, autoimuniniu terapiniu metodu, galima tikėtis žmo. užtikrinti tam tikrą gero jo imuniteto lygį, kuris būtų palaikomasis tokių mašinų pagalba...



PROJEKTAS PATENTUI



Your basket



Try SimpleSite



"SimpleSite is the easiest way to get your own website. Changing design and adding content is a breeze, I love it!"



Try SimpleSite for free



Start your free trial now!



modeirmode eilės nuo 1993 iki 2001:





Pirštai





Vėjas vaikė šaltas snaiges,



Žiro snaigės, alsavo debesys



Prakirtę juodąjį dangų



O žmogus su pirštais,kėlė, rūšiavo,



mirusių drugelių kaukoles..



pirmiau pievose, tai gėlynuose,



O tam kam priklausė šie pirštai



Iš po medžioklės kurs laužą



Su kitais medžiotojais.





Dygo degtukai, iš degtukų dėžučių



plevėsavo karšti, karšti ugnies liežuviai



Ir surijo medžioklės trofėjus



Alkani šunys, alkani medžiotojai



Bet vakarop visi nuėjo kas sau, kas kur



O žiburies negesino, su tais pačiais pirštais



Rašomo romano kūrėjas..







Prašviesiejimas





Šviesa nusklido, kai atsklido tamsa. Tamsų yra kelios rūšys t.y tamsos apibūdinimų. Žmogaus arba mano tamsa kurioje nėra šviesulių reiškia proto tamsumą. Tamsumoje klaidžioja pasąmonės medžiaga tamsios mintys. Mintis atrodo yra gera, pozityvi, bet ji neatsidaro tų durelių, lieka tamsumoje. O ką bekalbėt apie "Įjungtąjį žmogaus protą", kada iš tiesų mintyse trokšti apmąstyti šviesų ar įdomų planą, tačiau protiškasis tamsumas negailestingas. Šviesa atsklido kai nusklido tamsa. Šviesų yra kelių rūšių t.y. šviesos apibūdinimų. Žmogaus arba mano šviesa kurioje maža tamsulių, reiškia proto šviesumą. Tačiau šviesa neapšviečia visko, lieka tamsulių prote, mąstyme, elgesyje. Todėl taip ir gyvena ar jaučiasi tokioje stadijoje žmogus, užeina tamsumas, bet įvyksta ir prašviesiejimas. Prašviesieja žmogaus protas, tačiau tamsumas iš proto išvyksta neilgam, jis grįžta, būtinai sugrįžta. Geriausia būna tai, jog prašviesiejimą kuris pasireiškia reiktų laikyti kuo ilgiau, nuo to gyvent smagiau...









modeirmode 2005















Iš ciklo spalvos







Raudona





Manieji pirštai, lyg kruvina raudona spalva spalvina



Iš automatinės plunksnelės, raudoną vakaro žarą



O iš narkotinių vizijų kertelės, perduoda savo



Sapną (raudoną) narkomanas, o narkologai išzonduoja



Raudonąjį vyną iš Anupro skrandžio. Patys, patys



Įvykiai Sirijoje raudonu krauju kvepia, žmonių



Aikšta, kraujo finalu. Raudona barbarybės vėliava



Kadais plėvesavo Maskvos Kremliaus viršstogyje,



Mūsų gyslomis trykšta raudonas kraujas. Ir žemės



Įvykiai kasdien paženklinti rausvu tv eteriu, karais



Raudonos šviesoforų lempos, raudonos neono lempos



Įsižiebia kai į Niujorką ateina vakaras. Coca-cola



Rausvuoju simboliu spindi, ant gėralo bonkos etiketės



Raudonlūpės kekšės vakaro talentą, glamonėjo savo



liežuviais ir vilko savo raudonus sijonus ant gėdos



Stulpo JO, kuris ir buvo pastatytas, jog savo laisvės



negalėtų pasiekti JO.OK.AHA. Gundančios moters raudonos



Lūpos džiunga, plečiasi pamalonintos Komplimento...











Juoda





Juodojo kosmoso viduriuose, žalmargė



Žemė ganosi saulės sistemoje. Sakoma



Jog juodi organizmai, sugeria saulės



Spindulius. ir nebūna balsvos tamsos,



Tamsa netemsta, bet ji juoda. Juodasis



Tamsos karalaitis paciukas, kunkuliuojančios



Smalos pragare, saliutuoja juodu fejerverku



Negalutinis juodasis puslapis, neužbaigtas



Piktadarybių sąrašas, turi pradžią nuo Kaino



Iki Hitlerio, nuo Hitlerio iki Sadamo, nuo



Sadamo iki juodojo Islamo teroristo incognito....





modeirmode 2005





Posted by modeirmode at 22:36





Labels: GIMTA MARK WELL





Užgavėnės 2015 m. ADAKAVAS



Kerėpla



Reklamos fimavimas KAUNE



Senukas iš FaceApp


-modeirmode-



Koks kaunas





Žiūriu aš į Kauną, pro ąžuolo šaką



Koks gilus Nemunėlis prie jo



Koks yra bokštas, koks paminklas



Kokia ir alėja, koks vaizdas..





Kauno veidrodis koks,



koks juokingas ant kalno,



kokia karuselė, koks parkas





Žiūriu kaip sniegą nuvalo nuo lango



Mano autostiklų valytuvai,



Koks visas Kaunas žieminis



Pakankamai baltas



Koks nerūškanas Laisvėje Kauno praeivis



Negi tai nesvarbiausia...



https://animalclock.org





Graudžioji gyvenimo pusė



2001.09.02 Displazijos pažeistą savo šunį, Dogą Dogužėlį su skaudančiais kaulais išboginau iš kiauliškojo archipelago t.y. siurblinės, iš tokio nedidelio ir parasoto tambūro, iš šių griuvenų ir nusivedžiau prie šalia esančio mano nuosavo miško, kuris vadinosi gailynė. Buvo graži ir šauni saulėta diena ir mano šuniui, labai neskaudėjo, tad galėjo kiek paeiti. Netoliese prie savojo miško jį kankinėlį ir pasiguldžiau saulės atokaitoje. O pats aš atsiverčiau, kai kurias reikalingas knygas ir skaičiau jas. Kartkartėmis prižiūrėjau savo šunį. O jis tai lakė vandenį, maišytą su cinamonu, ėdė mėsos, ir turėjo šiokį tokį apetitą, nes buvo ilgai badavęs, dėl kamuojamų kojų skausmų, ir vidaus ligų. Tai štai šią dieną, aš savo kankinį, palikęs ilsėtis, aš truputį dirbau miške. Rinkau nuo žiemos kirtuvių, likusiu žabus, šakas ar malkas. Baigęs dirbt aš nuėjau prie tos vietos kur gulėjo mano šuo, jis buvo dingęs ir jo neberadau. Veltui aš šaukiau šunį pas savę, jis buvo dingęs. Vakarop aš sugrįžes namo, turėjau nerimo, kad šuns aš daugiau nepamatysiu, nes gyvūnai prieš mirtį, kažkur pasitraukia ir laikosi savo mirtinos vienumos, bet grįžęs iš ryto prie savojo miško, aš radau gulintį savo ištikimą gyvūnėlį, būtent toje vietoje, kur jį ir palikau. Po kiek laiko, po kelių dienų, toje vietoje savąjį dogą dogužėlį ir palaidojau.



Gailynen,Šakiai,Stragutė



Toliau iš http://www.bone.lt



Vyresnių šunų priežiūra



Sendamas jūsų šuo tampa kiek lėtesnis, bet tai nereiškia, kad kuo vyresnis gyvūnas, tuo mažiau malonumo jis teikia. Pagaliau su metais šuo tampa protingesnis. Reguliarios veterinaro priežiūros, kasdienio rūpesčio ir tinkamo šėrimo dėka senstantis jūsų šuo vis dar gali mėgautis laimingu ir sveiku gyvenimu.Tačiau tikrai pastebėsite, kad metams bėgant jūsų šuns būklė keičiasi. Svarbios gyvūno organizmo funkcijos, paprastai nekėlusios problemų, ims lėtėti ar netgi visiškai sutriks. Kaip ir žmonėms, šunims ima keistis pojūčiai, taigi gali susilpnėti regėjimas, klausa ir uoslė. Taip pat gali sumažėti apetitas – labai seni šunys dažnai numeta daug svorio, jiems labiau išsikiša stuburas ir šonkauliai.Neretai šunys yra senesni, nei mums atrodo, nes mes juos prisimename dar mažus, nuolat trykštančius energija. Šuns amžių nuspėti yra sudėtinga, nes skirtingų veislių senstančių gyvūnų požymiai dažnai labai skiriasi. Ilgiausiai gyvena maži šunys, o dideli šunys – sąlyginai trumpiau (didysis dogas yra jau senas sulaukęs šešerių). Be veislės, ir specifiniai gyvenimo būdo ypatumai lemia, kiek gyvens šuo. Ypatingą vaidmenį šunų gyvenimo trukmei vaidina šėrimas, fizinis krūvis ir bendra sveikatos būklė.



Senėjimo požymiai



Jei norite įsitikinti, ar jūsų šuo sensta, stebėkit jo elgesį ir išvaizdą. Paprasčiausiai įvertinkite, kaip augintinis atrodo, jaučiasi ar elgiasi. Pagrindiniai senstančio šuns požymiai:


Sumažėja energijos.


Silpnumas sąnariuose, darosi sunku atsikelti po gulėjimo, taip pat po ilgo pasivaikščiojimo.


Oda tampa storesnė ir mažiau elastinga. Kailis šiurkštėja, atsiranda nuplikusių vietų ir žilų šerių.


Kurtumas. Jį pastebėsite iš karto, nes šuo nereaguos į komandas ar neatsilieps šaukiamas vardu.


Dantų ir dantenų būklė – iš nasrų krinta ėdalas, gali suaktyvėti seilėjimasis, šuo letena pradeda kasytis dantis. Patinę paakiai gali būti dantų šaknų ligų požymis, tad patartina kreiptis į veterinarą.


Gali atsirasti ataugų, didelių guzų ar net auglių. Paprašykite veterinaro patikrinti tokius darinius, nes ankstyva diagnostika gali išsaugoti jūsų šuns gyvybę.


Per didelis troškulys ir gausus ar nekontroliuojamas šlapinimasis.


Sutrikimas ar nesugebėjimas atpažinti savo aplinkos.


Sumažėjęs apetitas.


Depresija, nepaklusnumas, dažnai net agresyvus elgesys.


Balzgana, melsva plėvelė ant akių paprastai yra įprastas reiškinys ir netrukdo regėjimui. Bet balzganas ir baltas darinys gali būti aklumo pranašas. Jūsų veterinaras gali padėti jums tai nustatyti.Noras daugiau miegoti dieną ir mažiau naktį. Kai kurie šunys naktį klajoja po namus dėl skaudančių sąnarių, senatvės ar vienatvės.


Svorio augimas – labai dažna senų šunų problema.Ateis diena, kai senatvės požymiai taps akivaizdūs, tačiau tai nereiškia, kad šunį turite susupti į antklodę ir pradėti nerimauti. Jums paprasčiausiai reikia pakeisti jo dienotvarkę ir imtis kelių atsargumo priemonių.Tinkama medicininė priežiūra – senus šunis reikia reguliariai tikrinti. Be kasmetinių patikrinimų ir skiepijimų, susitarkite su savo veterinaru dėl specialių apžiūrų gyvūnui senstant. Fiksuokite ir visus kitus neįprastus požymius, praneškite apie juos veterinarui.Geros treniruotės – nutukimas ir artritas yra dvi labiausiai paplitusios senų šunų problemos, todėl labai svarbu reguliarus fizinis krūvis. Tačiau jei jūsų šuo serga artritu, prieš pradėdami treniruočių programą pasikonsultuokite su veterinaru.Kasdienis režimas – pastovus dienos režimas yra labai svarbus veiksnys jūsų šuns fizinei, psichinei ir emocinei sveikatai. Taip ir jums patogiau prižiūrėti, ir gyvūnas patiria saugumo jausmą.Sveikas kailis ir oda – į dienotvarkę įtraukite specialią šukavimo procedūrą (bent kartą per savaitę). Taip pat labai svarbu reguliariai maudyti seną šunį. Tai dar viena puiki proga parodyti šuniui meilę, kurios jam taip reikia.Sveiki dantys ir dantenos – nuolatinė dantų priežiūra, atliekama veterinaro, yra labai svarbi, nes senesni šunys dažniau serga dantenų ligomis ir jiems dažniau formuojasi dantų akmenys.Emocinė parama – stenkitės jautriai reaguoti į tai, kas vyksta jūsų šuns gyvenime, ir pasistenkite suprasti, kad jam reikia susitaikyti su daugybe psichologinių pasikeitimų. Kasdienė seno šuns priežiūra iš jūsų reikalauja šiek tiek daugiau pastangų. Jūsų meilė, priežiūra ir atsidavimas padeda sukurti kokybiško gyvenimo atmosferą, kuria jūsų šuo gali mėgautis sulaukęs senatvės.Vyresnių šunų šėrimas.Vienas svarbiausių dalykų, be reguliarios veterinaro priežiūros, – suvokti pasikeitusius jūsų šuns šėrybos poreikius. Septynerių metų ir vyresnių šunų gyvenimo tempas lėtėja, taigi keičiasi ir jų ėdimo poreikiai. Vyresni šunys yra mažiau aktyvūs, jų medžiagų apykaita lėtesnė, taigi jiems reikia mažiau kalorijų. Senstantiems šunims būtini aukštos kokybės lengvai virškinami baltymai, jie tampa svarbesni nei kada nors anksčiau, nes padeda palaikyti gerą organizmo būklę.Seniems šunims skiriamas specialus racionas, kad gyvūnui netrūktų koncentruotų, aukštos kokybės neriebių baltymų ir lengvai virškinamų angliavandenių energijai gaminti. Pagrindiniai mineralai padeda senstantiems sąnariams, o vitaminai kartu su baltymais padeda kovoti su infekcijomis, puolančiomis silpnėjant imuninei sistemai. .Senstančių šunų ėdalas yra sudarytas taip, kad patenkintų visus pasikeitusio organizmo poreikius. Taigi jūsų šuo ir toliau gali mėgautis ėdalu, nepatirdamas sveikatos sutrikimų.Šunį reikia šerti vieną ar du kartus per dieną, tačiau gali būti, kad šuo ims ėsti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Mažesnes porcijas yra lengviau suvirškinti.Vanilė, cinamonas, kardamonas- labai mažais kiekiais dėl kvapo, o ne skoniui pagerinti. Tai labai švelnūs desertiniai prieskoniai.Kruopelytė 1250 gr. kepalui. Šunelių uoslė labai gera. Dedu ne sintetinius kvapų tirpalus, o natūralius augalinius. Anksčiau dar dėdavau razinų, bet perskaičiau, kad jos kenkia. Dabar tik smulkiai pjaustyta cidonija (pačios išauginta).Kartais morką ar obuolį įtarkuoju. Ir smulkiai pjaustytas imbieras. Visko po truputėlį.Duonelė- ne maists- o tik paskata ar pagardas.



Olimpiada 2012



Vyrukrc Kaunas 2017




Laba diena,


Visiems kenčiantiems ir laimingiems tai pat. Rašau aš spontaniškai ir skubiai, kadangi krizės ištakos yra ir mano sutuoktinės ir mano pačio elgesyje... Man jau joks mokslas neįrodys, jeigu mano žmona yra serganti epi tai būtinai turi ji būti šilkinio adekvatumo realybei, buičiai, skirto laiko vaikams, be to ji turi romantiškų jausmų socialiniam tinklui,kur randa ji ten ta vienintelį meilės objektą..Sakykite ką norit ,bet epi vaistai kuriuos ji vartoja nėra nekalti žaisliukai, kadangi jos nuolatinis mieguistumas, nieko nedarymas namuose, nuo vaikų dažnas nusisukimas ir paprasčiausias apsileidimas yra jos epi situacijos išdava..Jeigu kalbant apie jos priepuolių dažnumą sakysime tai yra reti ir bet esantys be sąmonės būsenos traukuliai.. Ir kiekvieną kart ,kai tai nutinka, vėl man mokslas neįrodys, kad nuo jos neatskyla dalis "aš" asmenybės..Ką čia jums daugiau parašyti yra kaip yra, bet man reikia susidoroti su savo pykčiu, dažnai vienišam be žmonos palaikymo ir supratimo prižiūrėti mažamečius vaikus. Ir aš nekaltinu nei aplinkybių, nei Dievo ,nei ligų, bet vis dėl to tenka išgyventi tą nebylų sielos skausmą...Noriu palinkėti visems stiprybės...http://puikimarket.simplesite.com/433489953



https://www.facebook.com/jusureklamairmarketingas/



Gruodžio 24 d., 2004









HOLGER LAHAYNE: MATRICOS EVANGELIJA ARBA ŠIUOLAIKINIS DVASINGUMAS











Nuo 1999 metų žinome: drabužis ant kūno, valgis burnoje, šios eilutės prieš akis – atrodo tikra, bet taip nėra. Iš tikrųjų tai tik galingų mašinų su gigantiškomis kompiuterių programomis sukurta apgaulė. Matrica (mašinų valdomas pasaulis) mus užvaldė. O gal ne?



Filmas "Matrica" trenkė tarsi bomba ir per visai trumpą laiką įgavo kultinio statusą, nes pademonstravo tai, ko kino žiūrovai dar nematė. Be jokios abejonės, mėnesių mėnesius treniruoti džiudžitso veiksmai, stulbinančios veiksmo scenos bei neregėti kompiuteriniai efektai padaro filmą nepaprastai patrauklų daugybei žiūrovų. Prie to dar prisideda žaismingas žongliravimas gudriai sumaišytomis mokslo, tikėjimo, pasaulėžiūros, filosofijos temomis, apie kurias paskutinį kartą kalbėjo tik intelektualieji kiaušingalviai – ir kino salė pilna.



Režisieriai, broliai Wachowskiai, net ir įpusėję ketvirtąją dešimtį, atrodo kaip maištaujantys paaugliai. Abudu aistringi komiksų mėgėjai, bet kartu ir Baudrillardo bei Platono tyrinėtojai. Todėl kiekvienam prieš sakant, kad beprotiškoji Matricos programa tėra tik eilinė nesąmonė, vertėtų palūkėti: Wachowskiai, be jokios abejonės, gerai žino kompiuterijos eksperto R. Kurzweilo pranašiškas mintis:



"Jeigu viskas ir toliau taip sparčiai vystysis, mes sukursime mašinas, kurių intelekto galimybės pasieks žmogiškąsias ir net praaugs... Nesutardami dėl to, kada tai gali įvykti, nė vieni bent kiek giliau šia tema domėjęsi stebėtojai nesiginčija dėl vystymosi tendencijos..." (The Age of Spiritual Maschines, 1999).



"A. I.", dirbtinis protas, neišvengiamai bus. Neatmestinas ir protingų mašinų viešpatavimas. "Matricoje", 2199 metais jis jau realybė.



Nepaisant tikro peno akiai ir begalinio "fun", "Matrica" kelia ir daug rimtesnius klausimus, negu gali pasirodyti tik užmetus akį. Todėl patartina palūkėti ir tiems, kurie skuba šį filmą priskirti prie "tiesiog karštesnių" Jameso Bondo versijų. "Matricoje" kunkuliuote kunkuliuoja, stačiai per kraštus liejasi religiniai elementai – neregėtas, tiesiog stulbinantis dvasingumas. Wachowskiai animaciškai žaismingai bei apokaliptiškai rimtai į viena supina krikščionybę, gnosticizmą, budizmą, graikų filosofiją. Taigi apie viską iš eilės.



Matricos trejybė



Pagrindinė "Matricos" mintis – išlaisvinimas, išgelbėjimas nuo mašinų. Todėl veiksmo centre yra išgelbėtojas. Tai Neo, kurį vaidina K. Reevesas. Neo, Tas (Neo – Naujasis; the One, vienas anagrama), tasai išgelbėtojas. Matricoje Neo yra Tomas Andersonas. Andersonas reiškia "Žmogaus sūnus", aliuzija į biblinį Mesiją. Todėl neatsitiktinai vienoje iš pirmųjų scenų į jį kreipiasi: "Aleliuja, mano išgelbėtojas, mano asmeninis Jėzus Kristus!". Lygiai taip pat, kaip Jėzus prikelia Lozorių (Jn 11), Neo išgelbsti savo draugą Morfėjų. Neo miršta, pasiaukodamas už Morfėjų, už žmoniją ir po to vėl prisikelia. Ne po trijų dienų, kaip Naujajame Testamente, bet tai irgi nepraleidžiama: 303 viešbučio kambario numeris – užuomina apie tai. Ir, be abejo, (daugiau raketinis negu mesijinis) sugebėjimas pakilti į dangų! Kita, labiau užslėpta aliuzija – užrašas Nebukadnecare: "Mark III no. 11". Morkaus Evangelijoje, 3, 11 cituojamas dvasių pripažinimas "Tu Dievo Sūnus". Neo prisikėlimas paraleliškas Jėzaus prisikėlimui – irgi pakitęs kūnas bei galios (antroje dalyje "Matrica perkrauta" Neo Trinitei sugražina gyvenimą!). Beje, šioje dalyje jį sutinka žmonių minia su dovanomis ir, kaip Mesijo, prašo pagydyti.



Tačiau Neo nėra vienintelis "biblinis personažas". Morfėjus atlieka mesijo atėjimą paskelbusio pranašo vaidmenį. Lygiai kaip Jonas Krikštytojas iš Naujojo Testamento. Tik Morfėjus pavaizduojamas ne vien kaip pranašas (įtikėjęs į Neo), bet ir kaip Dievas, į kurį tiki minia. Antroje dalyje ypač išryškėja Morfėjaus tėviški bruožai, jis tarsi Dievas Tėvas, dievas - guru sutinkamas susirinkusios tautos.



Taigi du trejybės asmenys jau yra: Neo – Sūnus ir Morfėjus – Dievas Tėvas. Trečiasis asmuo – Trinitė (vardas ir reiškia trejybę), kuri, beje, kaip ir Morfėjus, atlieka kelias funkcijas. Viena jų – Marijos Magdalenos, tariamos Jėzaus mylimosios, neapleidžiančios jo mirties ir prisikėlimo valandą. Kaip Marija savo plaukais valo Jėzui kojas, taip ir Trinitė savo drabužiais valo Neo kaktą. Be šios, Trinitė dar atlieka ir Šventosios Dvasios funkciją. Taip Matricos trejybė tampa pilna. Ypač pirmoje dalyje Trinitė – žinianešė bei informacijos teikėja, nuo pat pradžios labai artima Neo. Jinai jį guodžia, palaiko – tikros Šventosios Dvasios priedermės. Šiame filme, kaip ir daug kur, Šventoji Dvasia vaizduojama moteriškos giminės.



Kitas krikščioniškas personažas – Saiferis (Cypher – Lucifer trumpinys). Tai "blogietis", Judo prototipas. Saiferis priklauso komandai, išlikusiesiems, tačiau netiki, todėl tampa išdaviku (bet išduoda ne Neo, o Morfėjų). Kaip ir Judas, už išdavystę ima pinigus (Matricoje jam pažadėta kitą tapatybę).



Kitos krikščioniškosios paralelės: Morfėjaus laivo pavadinimas Nebukadnecaras. Tokiu pat vardu buvo Senojo Testamento Babilono karalius, kuris sugriovė Jeruzalę. Karalius Nebukadnecaras buvo Dievo paskirtas ir palaimintas tapti nuosprendžio vykdytoju miestui, kuris pavirto bedieviška sistema. Tokia sistema filme yra Matrica, ir Nebukadnecaro įgula stoja į kovą su tos sistemos mašinomis; antroje filmo dalyje minimas Logos – Žodis iš Jono Evangelijos.



Žmonių buveinė, paskutinieji jų namai, vadinasi Sionu. Biblijoje Sionas yra kalnas, ant kurio stovėjo Jeruzalės šventykla. Žydai jį laikė Dievo kalnu, pasaulio centru, o po tremties visų jų lūkesčių ir vilčių objektu. "Matricos" Sionas taip pat įsikūręs žemės vidury bei turi šventyklą (antroje dalyje – didžiulė ola).



Tikėjimas ir išganymas



Be minėtų paralelių, "Matricoje" yra ir nemažai pagrindinių krikščionių tikėjimo elementų. Filmo pagrindinis personažas – išgelbėtojas, išganytojas. Jis buvo labai laukiamas kaip mesijas, kuris turėjo išgelbėti mašinų baterijomis paverstus ir pavergtus žmones. Jo atėjimu turėjo prasidėti karas su mašinomis, kuris privalėjo būti laimėtas ir Matrica sugriauta. Tokia "Matricos" išganymo vizija. Ši vizija tai ir pagrindinė filmo tema. Be to, išganyti turi išganytojas, kuris yra išrinktas, kuris moka mylėti ir myli, kuris aukojasi ir išvaduoja.



Išgelbėjimu būtina tikėti. Todėl tikėjimas – tai dar vienas abiejų "Matricos" dalių krikščioniškasis elementas. Apie jį sužinome jau iš pirmojo Trinitės ir Morfėjaus dialogo: "Ar tiki, kad jis yra Tas?" Būtent Trinitė ir Morfėjus daugiausiai kalba apie tikėjimą ir yra vieni pavyzdingiausiai tikinčių. Tikėjimas/pasitikėjimas ypač ryškus pirmos dalies pradžioje, kai Tomas Andersonas priverstas išmokti patikėti Morfėjaus nurodymais bei informacija. Iš pradžių tai jam sunkiai sekasi (bėgimas nuo agentų, sučiupimas). Pirmą svarbų tikėjimo žingsnį jis žengia pasirinkdamas vieną iš dviejų piliulių. O Morfėjaus išlaisvinimo metu "jis pradeda tikėti". Antroje "Matricos" dalyje tikėjimo problema tęsiama, todėl nebus nieko perdėto, jei pritarsime Chrisui Seay'ui, manančiam, kad "jeigu reiktų "Matricos" esmę apibūdinti vienu žodžiu, tai tas žodis būtų tikėjimas" (The Gospel Reloaded, 2003).



Prie tikėjimo bei išganymo tinka ir stebuklai. Išdavikas Saiferis išdidžiai pagalvoja, kad Neo iš mirties išgelbėti galėtų tik stebuklas, ir tikrai stebuklas jį išgelbsti. Mirštantis Tankas įgauna kažkokių jėgų ir nušauna išdaviką Saiferį. Neo neregėtų galių dėka išgelbsti Morfėjų ir komandai tai atrodo tikras stebuklas. Ir svarbiausia Neo ir Trinitės prisikėlimai!



Nors "Matricos" niekaip nepavadinsi krikščionišku filmu, ir jo skelbiamą išganymo kelią reiktų vengti priimti už gryną pinigą, visgi visos tos minėtos paralelės – tai atvertos durys į dvasinį pasaulį.



Dvasingumo sugrįžimas



Matricoje daugybė veiksmo ir kovos scenų. Bet lygiai tiek pat daug tiesmukiškai, netgi įkyriai pateikta dvasinių temų, kurių negali nepastebėti net pats abejingiausias žiūrovas. Kad ir kaip vertintume postmodernųjį "Matricos" dvasingumą, visgi trilogija turi daug galios paskatinti žiūrovą pamąstyti apie pagrindinius žmogiškosios būties dalykus. Kas mes esame? Iš kur atsiradome? Kokia mūsų paskirtis? Krikščionims filmai tiesiog žerte pažeria krūvą kabliukų, kurie gali padėti megzti pokalbį su netikinčiu, kelti klausimus apie Dievą ir tikėjimą. Štai "Matricos" "paruoštukas":



• kas yra tikrai tikra? Ar tai, ką jaučiame, matome, ragaujame, tikrai viskas? Iš kur žinoti, kad šis mūsų pasaulis tikrai realus?


• koks mūsų požiūris į techniką? Gal mes jau per daug didžiuojamės savo laimėjimais? Galbūt net tapome priklausomi? Kas teikia mums gyvenimo saugumą?


• kiekvienas žmogus kažkuo tiki – kuo tikime mes? Ar mes tikime tuo, kuo ir visi, o gal verta surizikuoti ir pakapstyti giliau, kad suprastume, kuo iš tikrųjų tikime?


• ar tikrai mes patys esame savo likimo šeimininkai? Gal mes irgi kažkieno pavergti? Gal ir mes kažkam tarnaujame?


• galbūt mums irgi reikia išgelbėjimo? Kas galėtų mus išgelbėti? Kaip turėtų išgelbėti?



Morfėjus liepia Neo'ui rinktis ir paduoda jam raudoną ir mėlyną piliules. Antroje dalyje pasirinkimo tema tęsiama. Prisiminkime daugybę durų. Pro kurias įeiti? Anot Morfėjaus, "viskas priklauso nuo pasirinkimo". Rinkis! Tu gali pasirinkti! Tu turi pasirinkti! Ar mes kaip Saiferis pasirinksime skanaus ir sultingo kepsnio iliuziją, ar kietą, bet tikrą gyvenimą "tikro pasaulio dykumoje"?



"Matrica" neatskleidžia visos Evangelijos, bet savo klausimais bei dvasinėmis temomis nutiesia tiltą į krikščionių tikėjimą. Regimasis pasaulis nėra viskas; mus reikia išgelbėti; mums reikia tikėti; mes turime apsispręsti – štai įvadas į pokalbį apie Biblijos Evangeliją! Į kiną vėl sugrįžta dvasinės temos, ir kartais taip gausiai, kad būtų grynas apsileidimas, jeigu šitoks tiltas į tikėjimą būtų ignoruojamas.



Krikščioniški, dvasiniai, pasąmoniniai, ezoteriniai dalykai – viskas vėl čia, mūsų masinėje kultūroje. Tai, be jokios abejonės, ir postmodernistinis fenomenas. Postmodernizme, paprastai tariant, yra daug tiesų; daug kas yra tiesa, bet nieko nėra absoliučiai teisingo; gali egzistuoti daug tiesų, bet nėra ir negali būti vienos. Modernizmo laikais dar balsą turėjo mokslas. Jis galėjo pasakyti, kad tai teisinga, o tai ne. Postmodernizmo laikai atvėrė duris į pasaulėžiūrų prekybos centrą, į kurį įėjęs, gali rinktis viską, kas tik patinka, nieko nėra neįmanomo!



"Matrica" yra, ko gero, pats postmoderniausias iš šiais laikais sukurtų filmų. Jis puikiai atspindi tą laisvo pasirinkimo dvasią: žanrų gausa (mokslinės fantastikos, kovinių, filmų apie supermenus, vesternų elementai); citatos ir palyginimai iš literatūros ("Alisa stebuklų šalyje"), religijos ir filosofijos (kaip Baudrillard’o "Simuliakra ir simuliacija"), filmų (Hitchcocko "Vertigo"); vakarietiškos ir rytietiškos tradicijos (japonų raštas, akupunktūra, džiudžitsas); antikos graikų (Morfėjus, Neo, orakulė) ir 20 amžiaus komiksų elementai. Sąrašą galima tęsti...



Taigi dvasingumas sugrįžo! Tik koks tai dvasingumas?! Problema, kad ant "prekystalio" surikiuotos ne vien tik krikščioniškos "prekės"; religijų ir pasaulėžiūrų pasiūla palengva virsta stačiai begaline. Tas pats ir su "Matrica", joje pilna tikrai visko.



Buda: "Išlaisvink savo protą!"



Nors Neo kai kuo tikrai labai panašus į Kristų, tačiau akivaizdžių bendrumų turi ir su budizmo įkūrėju Sidharta Gautama. Jau pirmo filmo pradžioje, Andersono klientas, tik ką atsidėkojęs sodriu "tu mano asmeninis Jėzus Kristus", priduria: "To niekada nebuvo. Tu neegzistuoji" – pirmas krikščioniškų ir budistinių minčių miksas, (kitas pavyzdys – berniukas orakulės bute: "šauksto nėra"!). Neo yra šeštoji To reinkarnacija, žmogus išganytojas, kurį reikia rasti. Tai daro Morfėjus (panašiai kaip Dalai Lamos, Bodhisatvos reinkarnacijos ieškojimas tarp Tibeto vaikų). Neo, nors ir ypatingas, bet kartu ir toks pat žmogus kaip kiti. Jis nusidėjėlis kaip kiti, jį traukia Matrica, kaip ir kitus. Panašiai kaip Gautama, prieš padėdamas kitiems, jis pats turi bręsti ir keistis, jis pats turi keliauti ir patirti atgimimą/nušvitimą. Nors Neo virsta supermenu, galinčiu sustabdyti kulkas bei automobilius, bet jis nevirsta dievu ir niekuomet juo nėra. Pasak istorijų, ir Gautama įgavo nepaprastų jėgų, tačiau niekada netapo dievu, nors yra garbinamas. Neo, kaip ir Gautama, išganytojai yra ta prasme, kad abu tarnauja pavyzdžiais bei kelrodžiais kitiems. Įdomus sutapimas, nes K. Reevesas jau yra vaidinęs Budą ("Little Buddha", 1994).



"Matricoje" kelias į išsigelbėjimą dažniausiai apibūdinamas taip pat budistine leksika. Filmo pradžioje Neo raginamas atsibusti, atverti akis, pažinti tikrovę ir Matricos sukurtą apgaulę. Matrica yra šešėlis, lygiai taip, kaip budizme ir ypač induizme regimas ir suvokiamas pasaulis tėra tik šešėlis. Matricos žmonės uždaryti lygiai taip pat, kaip amžiname gimimų rate pagal samsarą. Kaip ir Buda (pažodžiui nubudęs), Neo patiria nubudimą, nušvitimą. Šiame kontekste puikiai įsikomponuoja ir džiudžitso demonstravimo scenos, kadangi dzenbudizme tų kovų meno įvaldymas yra vienas iš kelių į nušvitimą.



Pagaliau budizmas, kaip iš esmės agnostinė religija, propaguoja paties savęs išganymą. Tai matome ir "Matricoje", kurioje dažnai akcentuojamas proto išlaisvinimas. "Proto kalėjimas", "išlaisvinti protus" (to free minds – išgelbėti žmones), "išlaisvink savo protą" (išlaisvink save) – nuolat girdimi apmąstymai ir imperatyvai. Savo minčių jėga Neo įveikia agentus, o Morfėjus užkerta kelią veržimuisi į jo smegenis.



Tikėjimui nereikalingas kitas, nepriklausomas subjektas, nes pakanka jėgų, kurios glūdi subjekte. Antroje filmo dalyje Neo patikina Kidui, kad jam padėjo ne jis, išgelbėtojas, o "tu pats išgelbėjai save". Tai niekas kitas, kaip budistinis savęs išganymas. Anot religijotyrininko Helmutho v. Glasenappo, "Budos esmę sudaro tai, kad jis savo jėgomis geba pasiekti [išganantį] žinojimą". Be to, pati kūrėjų grupė filmavimo Australijoje metu praktikavo kai kuriuos budistinius šventinius ritualus.



Gnosticizmas: "Pabusk!"



Daugkartis raginimas Neo'ui pabusti yra dar labiau gnostinis nei budistinis elementas. Gnostikai kaip eretiškas judėjimas ankstyvosios krikščionybės laikais mokė, jog išganymą galima patirti per paslėptąjį žinojimą (gnosis – pažinimas, žinojimas). Žmogaus nežinojimo būsena gnostikų raštuose dažnai vadinama (mirties) miegu. Neo kaip išrinktasis taip pat įšventinamas į savotiško slapto mokymo apie tikrąją Matricos prigimtį išpažinėjų ratą. Jie yra visi tie tikrieji, tie išlaisvintieji, žmonių elitas. Matricoje tas elitiškumas slepiamas ir saugomas, ir niekas nieko viešai nedaro.



Tačiau Biblijos Evangelija pasakoja apie tikrus, istorinius dalykus, kuriuos galima patikrinti, apie kuriuos nedraudžiama viešai diskutuoti. Nėra jokio slaptumo ar elitiškumo. O "Matricoje" Morfėjus sako Neo: "Pasakyti, kas yra Matrica, neįmanoma. Reikia pačiam ją pamatyti". Išrinktasis ir tikintysis įvedamas į paslaptį. Jis nieko nežino ir net nenutuokia, kas jo laukia. Nepaisant to, kad "gnosis" yra racionali sąvoka, jos tikėjimas visiškai neracionalus. Neo dėl to priverstas atlikti tikėjimo šuolį, šuolį į nežinią. Galbūt todėl šuolis filme yra svarbus vizualinis elementas, demonstruojamas ne vieną kartą (pirmos dalies pradžia – Trinitė nušoka ant stogo). "Tikėjimo šuolis" yra ir populiari sąvoka, kurią įtvirtino šiuolaikinio egzistencializmo tėvas Sorenas Kierkegaardas. Antroje "Matricos" dalyje vienas iš Siono laivų kapitonų yra vardu Sorenas...



Tipiškas gnostinis elementas yra ir absoliutus esamo, regimojo pasaulio niekinimas. Filme tas pasaulis – tai Matrica; jis blogas, todėl privalo būti sunaikintas. Galų gale tikriausiai joks atsitiktinumas, kad Šventosios Dvasios įkūnytoja Trinitė yra moteris, kadangi gnosticizme Dievas turi ir savo moteriškąją pusę, atstovaujamą būtent Šventosios Dvasios. Na ir, žinoma, vieno Siono laivų pavadinimas "Gnosis" turbūt taip pat nėra joks atsitiktinumas.



Graikų filosofija: "Pažink save!"



Regis, jog broliai Wachowskiai labai mėgsta ir graikiškus dalykus: personažų vardai – Neo, Morfėjus, Niobė, Persefonė, daiktų pavadinimai – laivai Gnosis bei Logos. Taip pat orakulė! Kai kuriomis detalėmis (amžius, dūmai) ji labai panaši į įžymiąją Delfų orakulę Pitiją, kuri, apsvaiginta dievo Apolono, skelbdavo savo keistas, dviprasmiškas pranašystes. Apolono šventykloje Delfuose buvo ir užrašas "Pažink save". Jis taip pat yra ir "Matricos" orakulės bute.



Iš graiko Platono Wachowskiai pasiskolina ir vieną filme pagrindine tapusią idėją. Tai olos alegorija iš kūrinio "Valstybė": įsivaizduokime olą, kurioje žmonės prirakinti sėdi ir žiūri į sieną. Už jų nugarų dega ugnis, apšviečianti sieną. Tarp sėdinčiųjų ir ugnies juda žmonės su daiktais ir meta šešėlius ant tos sienos. Sėdintieji mato tik tuos šešėlius ir juos suvokia kaip vienintelę realybę. Tokį vaizdą Platonas perkelia į žmonių gyvenimą. Mes regime ir suvokiame tik šešėlius, bet ne tikruosius daiktus. "Matricoje" žmonių suvokiama aplinka taip pat tėra tik juslėmis perfiltruoti atspindžiai – viskas nerealu. Toliau Platonas savo alegorijoje papasakoja, kaip žmonės po vieną išvedami į šviesą, kad pamatytų daiktus tikroje aplinkoje. Išvestuosius pirmiausiai apakina šviesa. "Matricoje" Neo taip pat iš tamsos patenka į šviesą ir jo akys pirmiausiai turi apsiprasti, nes, anot Morfėjaus, "tu jomis dar niekada nesinaudojai". Kaip ir Platono alegorijoje, taip ir Neo kurį laiką lieka skeptiškas ir tik stebisi – negali būti! Šešėlius iš olos alegorijos "Matricoje" atitinka daugybė įvairiausių atspindžių: ant akinių, mašinų, pastatų, ant šaukšto ir t. t. Regimasis pasaulis tėra viso labo tik daugybė įvairiausių atspindžių!



"Matrica" tiesiog grūste prigrūsta įvairiausių filosofinių detalių, citatų ir fragmentų. Jau minėta graikų filosofija ir būtent Platonas, egzistencialistai, skeptikai (Dekartas: o jei visas gyvenimas tėra tik sapnas? Kaip atskirti tikrovę nuo sapno? Morfėjus – sapnų dievas!) ir pačios postmoderniausios "elegantiškosios nesąmonės" (antroje dalyje architekto monologas – žodžių žaismas; daug žodžių ir vargu ar bent kiek kam nors suprantamos substancijos). Be to, sėkmingai rutuliojama klasikinė filosofinė tema apie žmogaus laisvą valią, pasirinkimą, pašaukimą.



Dvasingumas kaip kliūtis



"Matrica" sumaišo gausybę religinių tradicijų bei jų elementų ir sukuria įspūdį, kad visi jie kažkaip tikrai vienas prie kito tinka. Tai pavyksta dėl to, kad visko paduodama tik "po truputį": šiek tiek krikščionybės, šiek tiek budizmo. Iš religijų bei pasaulėžiūrų eklektiškai traukiamos tam tikros detalės ir visiškai nesilaikoma jokio nuoseklumo. Pavyzdžiui, Frances Flannery-Dailey ir Rachelė Wagner sako, kad trūksta ir kai kurių svarbių budizmo mokymo dalių:



"Nuosekliai laikantis budistų mokymo logikos, už Nebukadnecaro įgulos gyvenamo pasaulio, turėtų egzistuoti dar vienas "realybės sluoksnis", kadangi net ir būdami išgelbėti iš Matricos, jie vistiek kenčia ir miršta, nešiojasi savuosius "aš". Visi šie dalykai budizme liudija būtent apie neišganytą būvį".("Wake up! Gnosticism and Buddhism in The Matrix"; http://whatisthematrix.warnerbros.com )



Šitaip filmas puikiausiai atspindi šiuolaikinę postmodernistinę tendenciją, kad dvasingumas bei religingumas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Kaip žmogus tai formuoja, iš kokių medžiagų, sprendžia jis pats. Šiuo požiūriu "Matrica" šiek tiek pavojinga, nes jos kelias klaidinantis. Regis, viskas dvasinga, gražu, bet iš tikrųjų taip nėra. Amerikiečių teologas ir filosofas Peteris Kreeftas šitokį sinkretistinį davsingumą ir religingumą vadina krikščionybės konkurentu "numeris 1":



"Populiariausia religija Amerikoje šiandien ne krikščionybė. Bet ir ne ateizmas, materializmas, sekuliarizmas, natūralizmas ar tikėjimas mokslu. Tai dvasingumas. Dvasingumas yra šiandieninė seniausios, didžiausios, nemirtingiausios erezijos krikščionybės istorijoje forma. Jos senieji vardai – gnosticizmas, manicheizmas, markionizmas", – teigia Kreeftas (How to win the culture war, 2002).



Todėl šitoks dvasingumas turi būti suvokiamas ir kaip kliūtis Biblijos Evangelijai. Nes šitokiu pavidalu dvasingą žmogų sunku įtikinti, jog tik krikščionybė atskleidžia tikrąjį dvasingumą, kadangi vien Jėzus, kurį ji skelbia, yra žmogaus išgelbėjimo kelias ir kelias pas Dievą. Todėl dvasingumas yra vienu metu ir padedantis, ir trukdantis. Tai bene svarbiausias dabarties postmoderniųjų laikų apologetinis principas. Anot Jerramo Barrso, "tiltas yra kliūtis, kliūtis yra tiltas", Osio Guinnesso, "Geriausia galimybė [Evangelijos skelbimui] drauge yra ir didžiausia grėsmė" ir Stephano Holthauso, "Religingumo renesansas yra vienu metu ir šansas, ir grėsmė krikščionims" (šį principą aptinkame, pvz., skaitydami Pauliaus pamokslavimo Atėnuose istoriją, Apd 17, 22: apaštalas mini graikų dievų garbinimą, cituoja graikų rašytojus – tiesiamas tiltas; bet, negali nepakritikuoti stabmeldystės, todėl susilaukia pasipiktinimo ir arogantiško atmetimo – kliūtis). Viena vertus, naująsias postmodernizmo galimybes (padidėjusį domėjimąsi religija, ‚norą' kalbėti apie Dievą, dvasingumo madingumą) mes turėtume naudoti kaip tiltus, kita vertus – turime saugotis naiviai galvoti, kad naujasis dvasingumas visus žmones atves tiesiai į krikščionybę. Pavojus, kad jie gali pasiklysti religingumo džiunglėse, nuspręsti, jog ir taip pakankamai dvasingi, ar net pasidaryti visiškai neprieinami Evangelijos kvietimui, didelis kaip niekada.



Šeši klausimai ir vienas sprendimas



Tiltas kaip kliūtis? Ar ne per daug slidu? Kam rizikuoti? Palikime tą "Matricą" ramybėje! Bet tuomet ar turime kokią kitą alternatyvą? Tapti krikščioniu ir imti ignoruoti aplinkinį pasaulį? Galima pabandyti, tik tada tas pasaulis pats pas mus ateis: pro durų plyšį, pro stogo skylę, pro rakto skylutę... Niekur nedingsime, mes privalome, tiesiog esame priversti atsisukti veidu į dabartį, į šiuolaikinį mąstymą, į postmodernųjį religingumą. Jei krikščionis yra šiam pasaulyje šeimininkas, tai koks šeimininkas ignoruoja svarbias ir geras galimybes?



Ką gi daryti? Iš pradžių labai gerai, netgi reikia išsikelti teisingus klausimus. Tik klausimus ir nieko daugiau. Jie labai padeda nepasidaryti dogmatiškiems ir moralistams, grūste grūdantiems tūlam piliečiui savo tiesas. Klausimų kėlimas suteikia pirmiausiai pačiam puikią progą pasvarstyti, išsiaiškinti ir suformuluoti savo nuostatą. Tai šimteriopai atsiperka pokalbiuose ir diskusijose su kitais. Daug geriau turėti nuomonę apie konkretų filmą, kitą dalyką, negu neturėti. Neišsiaiškinti dalykai visuomet atrodo painūs, o klausimų, nuomonės formulavimas tą painiavą išgrynina ir sutvarko. Postmodernizmo laikais tai tarsi kelias per neišeinamus brūzgynus. Anot žymaus amerikiečių žiniasklaidos ir kultūros eksperto Neilo Postmano, šiandieniniuose universitetuose pirmiausiai turi būti mokoma ne duoti atsakymus, bet teisingai kelti klausimus!



Kokie gi būtų teisingi klausimai apie filmą "Matrica"? Bet pirmiau pakalbėkime, kokie neteisingi.



Daugelis Amerikos krikščionių ir krikščioniškų organizacijų filmų analizę pradeda nuo to, kad itin kruopščiai suskaičiuoja visus "f" ir "sh" žodelius, išmatuoja kiekvieną centimetrą parodyto nuogo kūno ir užregistruoja moralinių įstatymų laužymo dažnumą (kiek "lovos" scenų). Tai atlikę, imasi filmo įvertinimo. Ir, pavyzdžiui, šviežiausias produktas "Briusas visagalis" pateko į abejotinų ir nesiūlytinų sąrašą. Na, aš asmeniškai tokį vertinimą pavadinčiau vienu iš minėtų dviejų žodelių... Bet ir objektyviai pagalvojus, juk šitoks vertinimas ne tik kad nieko neduoda (išskyrus vertintojui), bet ir užkerta kelią bet kokiai diskusijai.



Dvasingumas sugrįžo; ir todėl šiandien būtina kelti dvasinius klausimus. Tuo labiau kalbant apie tokius filmus kaip "Matrica", nes dvasiniai dalykai į akis ne tik kad krinta, bet tiesiog skverbte skverbiasi.



Kas yra tikėjimas? Pasak C. Seay'o, tikėjimas yra net pagrindinė "Matricos" tema. Tai patvirtina ir Morfėjų vaidinęs L. Fishburne'as:



"Daugelyje lygmenų šis filmas – tai tikėjimo pamoka. Jame kalbama apie tikėjimą, apie didžiausią gėrį kiekvienam, apie žmogaus dvasią. Nesvarbu, kokiais žodžiais visa tai pavadinsime, nesvarbu, ką tau pačiam reiškia tikėjimas. Filme kalbama apie pabudimą. Nesvarbu, kur jis tave nuves... nesvarbu, kas tai bus".



"Matrica" kalba apie tikėjimą kaip veiksmą. Kuo gi tikėti? Neo'u, Morfėjumi, orakule, architektu? Ne, visų pirma pačiu savimi! Tau būtinai norisi tikėti Dievu? Nori, tikėk! Tik žinok, tikėjimo esmė yra visai ne tikėjimo objektas, o tikėjimo aktas. Bet biblinis tikėjimas, vienintelis išgelbstintis tikėjimas į aiškiai suvokiamą objektą, Dievą. Tikėjimo objektas, turinys ir aktas yra labai artimai susiję ir jokiu būdu negali būti atskiriami. O "Matricos" tikėjimas yra aklas tikėjimas, palaikomas plikų nuojautų ir intuicijų, be jokio pamato ir šaknų. Naujajame Testamente priešingai, aprašomi faktai apie Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Tie faktai yra įrodyti, todėl tikri ir patikimi, patikimai perduoti iki mūsų dienų. Todėl biblinis tikėjimas yra pagrįstas tikrumu. Jis nėra joks šuolis į nežinią, o drąsus žingsnis į aiškią ir suvokiamą perspektyvą.



Kaip apibūdinamas Dievas? Filme yra keletas personažų, kurie mano, jog gyvenimas susideda ne iš atsitiktinumų, o paklūsta tam tikrai tvarkai. Morfėjus antros dalies pabaigoje: "Atsitiktinumų nėra. Nors mes iki čia atėjome per atsitiktinumą, bet aš netikiu atsitiktinumais... Aš įžvelgiu atitikmenis. Aš regiu išankstinius planus. Aš matau tikslą... Aš manau, kad būti čia yra mūsų likimas". Visa tai skamba neblogai, tačiau tos frazės tarsi balionai, pakibę ore. Jeigu jau tikrai atsitiktinumų nėra, tai turi būti kas nors, kas viską iš anksto numato, planuoja ir valdo? Toks juk gali būti tik Dievas?! Tačiau "Matrica" ne tik kad neatsako į šį klausimą, bet ir apskritai nesuformuoluoja Dievo sampratos.



Kas yra malda? Kadangi vėl madingas dvasingumas, tai į madą sugrįžo ir malda. Meldžiasi visi, kas tik netingi, ne tik krikščionys. Tik kyla klausimas, kaip ta malda suprantama? Į ką nukreipta, kam skirta? Antrame filme yra įdomi scena Siono šventykloje. Šventykloje!!! Tarybos vyresniajam baigus kalbėti susirinkusiai miniai, ugningai prabyla Morfėjus. Ta jo kalba, arba kalbos kelissyk pavadinamos malda. (Kaip kitaip šventykloje?!) Po jų prasidėję ekstatiški šokiai bei orgijos (tam kontekstui priklauso ir Neo bei Trinitės meilės scena) įkūnija pagonių šventyklos ritualus (šventyklos prostituciją!). Taigi iš Morfėjaus lūpų skamba maldos. Tik tai maldos niekam ir į niekur. Maldos kaip padrąsinimo žodžiai sau pačiam ir žmonems. Maldos niekam yra vadinamos autosugestija.



Ką gali išganytojas? Neo yra savotiškas išganytojas. Jis galingas ir daro gera žmonėms. Tačiau jis tik vadas, guru, pavyzdys. Jis padeda, bet ir pats ieško pagalbos. Antroje dalyje Trinitei sako: "Norėčiau žinoti, ką turiu daryti". Nepaisant visų paralelių su bibliniu Išganytoju, Neo tėra tik silpnas jo atspindys. Todėl nieko keisto, kad kiekvieno išganymas priklauso nuo jo paties, nuo tikėjimo pačiu savimi.



Kas yra blogis? Jam "Matricoje" visų pirma atstovauja mašinos ir agentai. Tiek iš pirmo žvilgsnio. Įsigilinę, iš Morfėjaus kalbų sužinome, kad mašinas sukūrė žmonės. Žmogaus sukurtas dirbtinis protas pasidarė nekontroliuojamas ir paėmė valdžią. Taigi dėl nelaimės kalti išdidūs, į techniką įtikėję žmonės. Bet kadangi nėra ir jokio šėtono ar pan., tai lieka neaiškus ir blogio kausimas. Tačiau atsiranda paradoksas: jeigu žmogus buvo toks išdidus ir išpuikęs, kad sukūrė šitokias mašinas, tai kaip galima išsigelbėti per tikėjimą pačiu savimi? Juk būtent šitoks tikėjimas, tikėjimas savimi, savo sugebėjimais, proto galiomis ir sukūrė tuos monstrus, kurie naikina pačius kūrėjus?! Tikrasis blogis įvertinamas aiškiai per menkai. Todėl ‚nusidėjimo' suvokimas neatitinka tikrovės. "Matricoje" nuodėmė yra nežinojimas, nesugebėjimas pažinti. Etinis moralinis aspektas beveik nepaliečiamas.



Kokie žmonių santykiai? Kadangi "Matrica" yra filmas apie išsigelbėjimą, tai vaizduojami jame ir išgelbėtieji. Todėl įdomu, kaip tie išgelbėtieji elgiasi vieni su kitais. Kuo jų veiksmai ypatingi, pakitę? Pirmoje dalyje Nebukadnecaro įgula, regis, gana draugiška, savotiška išrinktųjų bendruomenė (išskyrus Saiferį). Tačiau antroje dalyje Sione, atrodo, dominuoja puolęs žmogiškumas. "Ten [Sione] tikrai labai žmogiška: intrigos, pavydas, kovos dėl valdžios, ir šiukšles taip pat būtina kažkam išnešti...", taikliai apibūdina "Der Spiegel". Tai susiję su Siono dvejopumu. Viena vertus, Tankas apie šį miestą kalba tarsi apie dangų: "Jeigu karas baigtūsi rytoj, Sione švęstume pergalės šventę", kita vertus, miestas yra "po žeme, netoli žemės šerdies, ten, kur dar šilta". Šitokie apibūdinimai tradiciškai būdingesni pragarui. Tai gal Sionas visai ne dangus, apie kurį taip svajojame?



Be to, ir keistai lėkšti, kartais net primityvūs dialogai nesukuria įspūdžio, jog čia bendrauja išgelbėtieji, išganytieji. Naujasis Testamentas bendravimo kartelę užkelia gana aukštai. Pagal ją tikrinamas ir pasitikrinamas išganymo tikrumas: išganytųjų yra ‚išganyti' ir santykiai, nes tampa pagrįsti meile (Jn 13, 35; 17, 21). Kadangi "Matricoje" kiekvienas išsigelbsti, išsigano pats, tai ir santykių pakitimai įvyksta ir pasilieka tik jame. Krikščionių tikėjime pirmiausiai ‚išganomi', atitaisomi santykiai su Dievu, o paskui per tai ir santykiai su savimi bei kitais. Tačiau, regis, Wachowskiams šios kategorijos nėra labai nesvetimos, nes antroje dalyje į orakulės lūpas jie įdeda tokius žodžius: "Man įdomu vienas dalykas, Neo. Ateitis. Patikėk manimi, vienintelė galimybė ten patekti, tai eiti kartu".




"It's all about choice". Mes privalome apsispręsti. Ką pasirinksime? Kokią piliulę nurysime? Gal pasirinksime postmodernųjį dvasingumą, "matricologiją", naujuosius mitus (juose juk viskas taip dvasinga ir šventa!)? Gal, kaip Saiferis, pasirinksime sultingą kepsnį, dvasinę iliuziją, gražų tolerantiško, patinkančio religingumo atspindį, kuris mus neįpareigos ir leis būti tokiais, kokie esame? O gal pasirinksime tikrąją tiesą ir tikrąją tikrovę? "Tu privalai ją išbandyti pats". Neo leidžiasi surandamas Morfėjaus. Ar leidžiamės mes surandami Dievo?



C. S. Lewisas prideda:


"Abstraktus Dievas – visai neblogai. Subjektyvus grožio, tiesos ir gerumo Dievas, gyvenantis mūsų galvose – dar geriau. Bekūnė, varanti gyvenimo energija, galinga, viską, ko tik panorime, teikianti jėga – geriausiai iš visų. Bet Dievas, tasai gyvasis, tasai, kuris traukia kitą virvės galą, tasai, kuris galbūt nepaprastu greičiu artėja prie mūsų, tas Medžiotojas, Karalius, Jaunikis – tai visiškai kitas dalykas. Ištinka akimirka, kai vaikai staiga krūpteli: už durų tikrai kažkas vaikšto. Ištinka akimirka, kai žmonės, ramiai sau pliuškenęsi religijos vandenyse, staiga stabteli. Tarkime, mes jį tikrai radome. Bet juk mes visai nenorėjome, kad taip atsitiktų! Dar blogiau: tarkime, jis pats mus surado. Tuomet mes atsiduriame prieš Rubikoną – peržengsime jį ar neperžengsime? Jeigu peržengiame, tai tampame niekaip neapsaugoti nuo stebuklo. Reikia būti viskam pasiruošus".





www.lksb.lt



ĮDOMŪS SKELBIMAI Žvaigždžių karai





Kelionė po pasaulio šalis


http://adakavosgn.lt/2019/12/ ADAKAVAS



Операция Chastise. Художник Петер ван Стигт (http://pet



Solaris 1972



Praeities veidrodyje 2002 03 20



Šiandieną nuo 18 val iki 21 val. stebėjau neblogą J.Miltinio teatro 2 dalių spektaklį,kuris vadinasi "Prie auksinio ežero".


Veiksmas vyko JAV vienoje iš Naujosios Anglijos valstijų.


Šis regionas "priglaudė" didijį Amerikos miestą Bostoną. Masačiusetsas yra garsiausias Bostonu,o Naujoji Anglija kaip regionas savaime garsi natūralia gamta.Taigi Naujoji Anglija turi ir "Auksinį ežerą". Galbūt tos pjesės autorius išgalvojo šį ežerą ir jo pavadinimą tačiau veiksmas sukosi prie jo.Šiame spektaklyje du seni amerikiečiai vyras ir žmona Nortonai atostogavo.(Donato Banionio) Senasis Nortonas savo irzliomis kalbomis,blaškėsi kaip pulsuojančio ežero bangos, jo nuotaikos ,kalbėsena kito dinamiškai. O jo žmona ponia Norton buvo kantri su juo,tai buvo moteris kuri jį palaikė,o kaip žinia palaikymo bene labiausiai reikia senatvėje.Bet šių garbiųjų Nortonų dukra buvo šiek tiek kitokia,ir tai matėme mes žiūrovai.Štai šis tėvas ir jo duktė nebuvo vienas kitam labai artimi,bent iki galo atviri.O jų barniai, bei šabloniškas susitaikymas atrodė neturėjo ilgai ir negarbingai tęstis. Čia nebuvo jausmų žaidimo Va bank,nes koks gi būtų tėvas kuris atsižadėtų savo dukros,o kokia būtų duktė kuri tą patį padarytų atsižadėtų jo. Barniai iki antrosios spektaklio dalies buvo dinamiški.Bet čia įsijungė į spektaklio žaidimą,be barnių ir su barniais Paštininkas, Nortonų dukros (Čelsi) sužadėtinis Bilas Rėjus; Robertas (Rėjaus sūnus). Kiekvienas su savo amplua,ir žaidimais su trijais jausmais: Meile,Neapykanta,Kantrybe.Duktė Čelsi su kitais visai maloni mergina,bet storžieviška su Tėvu. O dantistas Billy pavadinęs Čelsi tėvą Misterį Nortoną įstabiu žmogumi,bet gana taikliai pamatė ir jo marazminę savybę Bambėjimą. O ponia Norton šiame spektaklyje pasirodė lyg smulkių nesklandumų ištaisytoja.Taigi tie gerai suvaidinti gerbiamojo Donato Banionio ir kitų aktorių personažai,manipuliavo ir mūsų padarytais veiksmais jau realiame gyvenime.Nes mes ir žiūrovai ir personažai esame labai gyvenimiški,ir dažnokai be priežąsties ar su priežąstimi,susipykstame su savo artimaisiais.Bet vis dėlto šie personažai spektaklyje prie gražaus "Auksinio ežero" ir liko artimomis būtybėmis,pyktis neišrovė gerus jausmus. O tai svarbiausia... P.S. Tą dieną, kai aš ziūrėjau iš balkono į šį puikų spektaklį tam tikra prasme sukosi gyvenimo filmas,kurį išgyveno aktoriai ir jų žiūrovai.





Keisčiausi pasaulio lėktuvai anglų..





E-nuoroda.eu nemokamų nuorodų katalogas



Nuorodų katalogas, e-nuorodų talpinimas nemokamai! Interneto reklama, Google reklama nemokamai!



http://gimtamarkwell.eu/



TAI NUORODA APIE GIMTA MARK WELL KURIOJE AUTORIAUS NUOTRAUKOS, VIZIJOS APIE REKLAMAS, SVETAINES, KELIONES IR KITAS AKTUALIJAS BEI REALIJAS..



Tags:





Read more: http://m.e-nuoroda.eu/products/http-gimtamarkwell-eu-/



Kam sprogsta merginose. Sprogsta,sprogsta gyvybe duodančios,ir ją sudarančios ne kažin kas to nežino,kad tai kiaušiąlastės!!


Iš kur jos sprogsta,ir kodėl šitoje pavasario evoliucijoje yra toks poveikis, kai šventą gyvybę duodančią merginą paverčia ją į prisirpusę,net laukiančią,netikėtų,gerų,gašlių,įdomių,sultingų,įvairių,neįpareigojančių,įpareigojančių pažinčių,šiame pavasario laikmetyje....


O taip išgirsk šį jos šauksmą - išgirsk,išgirtas jos šaunuoli! KURIO TAIP TROKŠTA, KURIO TAIP REIKIA, NES JOS


JAUNYSTĖ, tenenužydi , NES JOS JAUNYSTĖ yra toks laikas, KAI NELIŪDĖT,KAI DŽIAUGTIS REIKIA,be šios gūdžios vienatvės!


To syvo reikia,syvo!! Duokit syvo jai ir jo trokšta ši ir ,bet kuri šios žemės MOTINA, ir bet kuris žiuželis. Mergina trokšta tapti motina, ir ji trokšta pasijusti MYLIMA.. modeirmode 2000



best opera



best balsas " Taip, aš laimingas"



Your basket



Try SimpleSite



"SimpleSite is the easiest way to get your own website. Changing design and adding content is a breeze, I love it!"



Try SimpleSite for free



Start your free trial now!Ciklas "Tyrimų šakos"



Žmonių daiktizmas





Šiek tiek paaiškinimo: Šozizmas ,daiktizmas yra gryniau literatūrinis kūrinio krypties apibendrinimas,jis kartais yra vadinamas kubizmu,todėl kad kūrinyje yra atvaizduojami smulkūs gyvenimo atsitikimų,aprašymų fragmentai, kuo smulkiausi yra aprašinėjami tikrovės "mirksniai" ir skeveldros. Š o z i z m a s



(daiktizmas), kubizmas naudojami "naujojo romano" krypties kūryboje, tačiau.... žodis daiktizmas



mūsuose, mūsiškėje šnekamojoje kalboje reiškia žmogaus prisilietimą prie natūraliųjų vertybių žmogaus daiktizmą. Daiktai ,kaip ir pinigai tokio žmogaus gyvenime yra materialūs, jam reikalingi, būtini ar nebūtini. Būtinieji daiktai yra mūsų būties atributai, be kurių žmonės negalėtų įsivaizduoti savo buities, išties tokia jau yra civilizacija kurioje žmogaus supratimas,apart, kad daiktai yra materialiosios žmogaus gyvenimo pusės pagrindas, kitoks teiginys dar neduotas. Ar mūsų visuomenė yra turtėjanti ar ne t.y. skurstanti, tai mes atrodo priklausome nuo, palyginimų, įvairiausiųjų lentelių,kreivių kurias sudaro, įvairios statistinės tarnybos, sociologinio mokslo akys žvelgia į mūsų įvairiausių žmonių gyvenimą, į skurdą, į mūsų mokumą, ar mes užmokame už mūsų teikiamas paslaugas ar kita. O daiktizmas net sovietiniais, niūriais laikais veržėsi, kaip motyvas, kad turtingas žmogus jau tada vertino, pvz:gerus namo išvaizdos elementus, baldų stiliaus elementus, drabužių stiliaus elementus. Pagal užsakymus buvo statoma, gaminama, raudoniesiems ponams, kurie tik buvo sau užsiklijavę raudonas etiketes, tačiau jų namų komfortas buvo artimas vakarietiškajam. Daugumoje turčiams daiktizmas ir komfortas, yra dvi neatsiejamos sąvokos, nes neužtenka turėti, bet kaip apstatytą, nejaukų daugiakvadratinį butą, kuriam komforto sąvokos būtų negalima duoti. Taip būtų priešinga jų tikslams. Štai tęsiant apie turtą ir daiktizmo esmę, netenka prasmės pažymėti, apie teikiamą malonumą, kad jie turi turto, tuo pačiu jaučiasi esą dideli daiktistai, kurie tik išgirdo apie naujas, patogias reklamuojamas daiktų naujoves, tuojau pat įdiegia jie į savo buitį.Būti turtingu ir jaustis tikru daiktistu pirmuoju atveju yra pozityvu, bet daiktizmas žmogų paverčia į turtingą šlamšto garbintoją. Turtingas yra tas kuris užsiima, ta tikrąja prasme užsiima dideliu ir naudingu bizniu, turi didelį finansinį svertą miestui ar šaliai ar pasauliui. O pigus daiktistas yra pasipūteliškas vidutiniokas. Jis yra pats grėsmingiausias, kai jis jaučiasi didelis prabangos ir komforto žinovas, kadangi praktikoje jo centrinis, neretai korupcinis tikslas gyvenime yra kurti, kuo patogesnes materialines erdves aplink save..Plačiau daiktistas,turi keletą prasmių: tai žmogus daiktistas, užsiimantis daiktų supirkimu ir pardavimu pvz; mašinų perpardavinėtojas, labdaros-skudurų perpadavinėtojas ir kito veiklos daiktistas. Kita rekšmė yra funkcionieriškas daiktistas-kuris, kaip tik turi snobiškąjį, fukcionieriškąjį pradą, neretai ir korupcinį. Jis yra įžūlus, dažnai ir pasikėlęs frantas. Tai tiek apie daiktizmą 1996m. modeirmode



Toliau apie Reklama ir kryptys:Reklamoje nėra labai gausu teorijų,tačiau ką pateikia žymūs reklamos specialistai jos tinka ir dabartiniame interneto laikmetyje.Patirti kaip veikia reklama skirtingas žmonių grupes yra nelengva.Nors žmonės iš esmes panašūs,kaip panašus Papua Naujosios Gvinėjos aborigenas i amerikietį,visi jie stebisi grožybėmis.Gražus ir patrauklus daiktas traukia amerikietį,tačiau gražusis daiktas lygiai taip trauktų ir Gvinėjos laukinį.Kodėl taip.Daug neslėpsiu ir nelyginsiu,tačiau galima paminėti vieną dalyką.Čia lietuvoje įkyri reklama daug ką geba įteigti.Skalbimo mašina ,garintuvas, tai labai reikalingi daiktai ,kur kas geriau palengvinantys buitį negu ankščiau kai šių dalykų nebuvo.Esmė yra ta, kokios kompanijos produktą reikia pirkti....Pinigu yra-daiktų yra tai yra tiesiog šūkis,kuris remia kapitalizmą,stiprina jį.O Naujosios Gvinėjos laukiniui tereikia keletą daiktų krypčių:kovos irankių,apdorojimo irankių ir aksesuarų.Vieni jo daiktai simbolizuoja mirtį,kiti raciona,treti išskirtinuma.Tai jeigu skaičiai ką nors simbolizuoja,tai tik 3 šių daiktų kryptys,paskirtys lemia Gvinėjos laukinio neišsivystymą.Tačiau niekas negalėtu paneigti,kad jis nėra laimingas,nes savo laimę ir priklausymą motinai gamtai aiškiai jaučia.Mūsų apsupties žmogus yra apsuptas begale daiktų,varžtelių,elementų.Ir atrodo technikos sudėtingumas su savo nesuskaičiuojamais elementais,panašus į ląstelės sudėtį.Ne struktūra aišku,bet kiekybe.Toks skaičių pasaulis yra gana didelis...Bet koks nuostabus dalykas yra pirkti ir įsigyti daiktus.Tai yra daiktistų egzistencinė esmė.Vieni perka,kiti parduoda.Net kai atsiranda naujų daiktų grupių,nauja ir skoninga vartojimo kultūra,tai ko daugiau reikia daiktistams...Jeigu sudarytume daiktų medį,tai jam prireiktu daugybe šakų.Ant jų surašytume populiariausius ar mažiau populiarius daiktus.Jų tiek būtų daug,jog smulkūs ar mažiau ižiūrimi daiktai,atrodys labai reikšmingai užrašyti ant kurios šakos....Šių dienu daiktai yra vis labiau susieti su sparčiai kompiuterizuojama gyvenimo aplinka ir nanoproduktai vis sparčiau užima savo vietą rinkoje.....1996 modeirmode







Моя тайная война, Ким Филби - КНИГА



Download file



best balsas



Мария-Конникова.-Выдающийся-ум.-Мыслить-как-Шерлок-Холмс – kopija



Мария Конникова. Выдающийся ум. Мыслить, как Шерлок Холмс


Можно ли научиться мыслить так же четко и рационально, как Шерлок Холмс, или его


безупречная логика и кристальная ясность ума лишь выдумкa.



Download file



Your basket



Try SimpleSite



"SimpleSite is the easiest way to get your own website. Changing design and adding content is a breeze, I love it!"



Try SimpleSite for free



Start your free trial now!





Каршува – початок шляху Гедиміновичів!





21-23 лютого 2016 року офіційна делегація Луцької міської ради у складі заступника міського голови Сергія Григоренка, начальника управління туризму та промоції міста, в.о. виконавчого директора Асоціації органів місцевого самоврядування «Шлях Гедиміновичів» Наталії Бунди та начальника відділу збереження культурної спадщини Петра Троневича взяла участь у заходах з нагоди відзначення 700-ої річниці сходження Великого князя Литовського Гедиміна на князівський престол, що проходили в історичній місцевості Каршува.



Заходи відбувалися у м.Скаудвіле, де було побудовано першу дерев’яну фортецю Гедиміна. Офіційна делегація взяла участь в урочистостях з нагоди свята, а також у науково-практичній конференції, темою якої було обговорення історичної важливості землі Каршува – початку шляху Гедиміна. У вітальному слові Сергій Григоренко зазначив: «В теперішній час, дуже складний час для України, ми ще більше відчуваємо родинні зв’язки, закладені династією Гедиміновичів, підтримку та допомогу литовців. Проект «Шлях Гедиміновичів» має на меті значно більше, ніж створення міжнародного туристичного маршруту. Це, насамперед, єднання заради спільного процвітаючого європейського майбутнього». Організатор заходів, Президент громадської організації «Karšuvos būtove» Антанас Гедвілас подякував українській делегації за участь у заходах та наголосив на важливості проекту Шлях Гедиміновичів, який передбачає співпрацю як мінімум п’яти країн на різних рівнях – громадському, урядовому; економічному, політичному, культурно-туристичному тощо.



Čia Skaudvilėje, buvo pastatyta pirmoji medinė Ivangėnų Gedimino tvirtovė -Ivangėnai Serhijus Hryhorenko sveikinimo kalboje sakė: „Šiais laikais, labai sunkiais laikais Ukrainai, dar labiau jaučiame Gediminaičių dinastijos užmegztus giminystės ryšius, lietuvių palaikymą ir pagalbą. Gedimino kelias – tai visų pirma projektas bendrą ir klestinčią Europos ateitį.



best balsas Durbė



Ivangėnų tvirtovė,



vaizdas nuo trečio



piliakalnio. JONO



KLIUČIAUS nuotrauka







NAUJOJI ROMUVA, 48 2019 , N R . 2 ( 607 ) Antanas Gedvilas



Lietuvos panteonas



liko Karšuvoje



K A R A L I AU S G E D I M I N O S A P N A S IR TIKROVĖ



Pradėti reikia nuo pastebėjimo, kad apie Gediminą sužinome tik po jo sapno, žynio Lizdeikos regėjimų išaiškinimo, karališko miesto Vilniaus pastatymo ir paties Gedimino laiškų išsiuntinėjimo po visą Europą 1323 metais.



Natūraliai turėtų kilti klausimas, kas buvo prieš tai. Sapnas tapo legenda, o kartu užburta laiko ir erdvės širma, už kurios niekas nebandė pasižvalgyti jau 700 metų. Atrodo, gyvename sapne, pasakoje, viskuo turime tikėti, lyg patys būtumėme prabudę tik perskaitę Gedimino laiškus.



Pasidalinčiau su skaitytoju įžvalgomis apie būtovę iki Vilniaus įkūrimo. Aptikti faktai, geografinės vietovės, valdovų kilmės nuotrupos, istorinių įvykių chronologija, radiniai ir jų tyrimai pateikia stulbinantį vaizdą apie didingą Lietuvos, ypač Žemaitijos, istoriją.



Aptariamu laikotarpiu, nuo 1219 metų, Žemaitiją sudarė savarankiškos žemės. Svarbiausių žemaičių žemių (kelių ar keliolikos vadinamųjų laukų junginių) centrai buvo Kaltinėnai, Karšuva (dabar Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonai), Jūkainiai, Viduklė, Raseiniai, Ariogala, Betygala, Žeimiai, Labūnava, Kaunas, Panemunė, Knituva, Kolainiai, Kražiai, Šiauliai, Kulėnai, Laukuva, Pagraudė, Medvėgalis, Tverai, Upytė, Varniai (Medininkai), Veižiai, Vangiai.



Žemaičių žemių konfederacija jau nuo XIII a. pradžios buvo viena pagrindinių lietuvių žemių dalių. Žemaitija pirmą kartą netiesiogiai paminėta Voluinės metraštyje, aprašant 1219 m. LDK ir Haličo–Voluinės taikos sutarties sudarymą: anot metraščio, šiai sutarčiai pritarė ir du Žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas ir Vykintas. Svarbi aplinkybė – 1236 metais, po lietuvių pergalės Saulės mūšyje, Teutonų ordinas sukaupė didžiules pajėgas ir ėmėsi revanšo politikos. Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinams susijungus, atsirado poreikis susisiekti ne tik jūra, bet ir sausuma. 1252 metais Karšuvos žemių pakraštyje pastatyta Klaipėdos pilis. Tais pačiais metais per vidaus kovas su Mindaugu žuvo šiaurinių Žemaitijos žemių valdovas Vykintas. Pagrindinė jo pilis stovėjo Tverimente. Pasak Žemaitijos būtovės tyrinėtojo Stasio Kasparavičiaus, tai – Vembutų piliavietė, esanti Tverų apylinkėje1. Po Vykinto žūties sušauktoje žemaičių su eigoje karo vadu buvo išsirinktas Alminas – greičiausiai Karšuvos žemių valdovo Gerdvilo sūnus. Jausdami tiesioginę grėsmę, Karšuvos gyventojai kartu su žemaičiais, sembais, vadovaujami Almino, keletą kartų apgulė naują Klaipėdos pilį, stengėsi ją sunaikinti, bet nesėkmingai. Atsakydamas Ordinas su kitų šalių riterių pagalba surengė baudžiamąjį žygį į Sembą ir ją nusiaubė. Susiformavo ryžtingo, nenugalimo Teutonų ordino įvaizdis. Sunku po daugybės metų įvertinti, ar iš baimės, ar dėl kitų priežasčių 1253 metų liepą Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas Mindaugas ir jam buvo pavesta valdyti Lietuvą iki gyvos galvos. Pagal karalių įšventinimo tradicijas Europoje šalies valdovas paveda visas savo žemes šv. Petro globai, o popiežius grąžina valdyti tas žemes įšventintam karaliui, bet jau vasaliteto pagrindu. Lietu- vos, kaip karalystės, pripažinimo atveju reikia pastebėti vieną nusižengimą nusistovėjusioms karūnavimo tradicijoms. Mindaugas padovanoja Teutonų ordinui Livonijoje ne visas Lietuvos žemes, o tik tas, kurios nepasidavė ir kovojo prieš Mindaugo valdžią, bei tas, kurios buvo nu- matytos užimti susijungiant abiems Ordino šakoms. 1254 metų kovo 12 dieną, patvirtindamas tai ir išplėsdamas ki tos pusės Raseinių, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dai navos žemių dovanojimą, Mindaugas, Lietuvos karalius, surašo dovanojimo raštą pirmajam Lietuvos vyskupui Kristijonui. Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis raštas, [siunčia] pasveikinimą viešpatyje Jėzuje.



Mes norime, idant jūs visi žinotumėte, jog mes, [remdamiesi] saviškių giliai apsvarstytu patarimu, priėmėme garbingąjį tėvą poną Kristijoną ir pasiūlėme jį įšvęsti mūsų karalystės vyskupu, [numa tydami] jį pasiųsti patį paimti savo [vyskupijos valdžią], taip pat paskirdami jam dovanų pusę Raseinių, pusę Betygalos, pusę Laukuvos [žemių]; tam dalykui amžinai atminti šį raštą liepėme su tvirtinti mūsų antspaudu.



Šis aktas sudarytas dalyvaujant ir pritariant mūsų sūnums Rupliui ir Gerstukui, mūsų ištikimam pavaldiniui Parbusiui, tūkstantis du šimtai penkiasdešimt ketvirtaisiais viešpaties metais, kovo 12 dieną.



Iš lotynų kalbos išvertė Marcelinas Ročka



Šiuo raštu buvo įteisinta kryžiuočių veikla dovanoto se žemėse, pavedama vyskupui Kristijonui pačiam įvesti tvarką, tokią, kokia jau buvo įvesta Prūsijoje, Kurše.



Žemaičiams reikėjo veikti. Jie nepasidavė jiems skir tai lemčiai, pasirinko kovą. Išsirinko vadą Alminą, jo vadovaujami tęsė kovą nuo 1252 iki 1260 metų Durbės mūšio. Sumaniai pasirengę ir laimėję Durbės mūšį, žemaičiai patikėjo, kad galima laimėti kovą prieš, atrodytų, neįveikiamas kryžiuočių pajėgas. Pergale ir galimu išsivadavimu patikėjo ir sukilo Prūsija bei daugelis kitų kraštų. Tai buvo pergalė, kuria prasidėjo 162 metus trukęs karas dėl išlikimo, žemių išsaugojimo, prigimtinės savimonės apgynimo.



Žemaičių požiūriu, Mindaugo karūnavimasis pagal Katalikų Bažnyčios tradicijas buvo išdavikiškas, trumparegiškas ir desperatiškas Lietuvos valdovo sprendimas, kurio vėliau jis pats atsižadėjo. Nežinia, ar tai buvo viena iš kelių Mindaugo nužudymo prielaidų, bet po Mindaugo mirties Žemaitija liko pasipriešinimo ir išlikimo kovų avangarde. Lietuvos valstybę apėmė suirutė, karaliaus paieškos iš artimiausios Mindaugo aplinkos buvo sunkios. Galiausiai, po Traidenio ir Daumanto valdymo, 1285 metais, žemaičių kilmės valdovas Butigeidis tapo Lietuvos karaliumi. Žemaičių kilmės valdovų valdymas pasibaigė su Gediminaičių dinastijos pabaiga. Šios įžval gos visiškai prieštarauja susiklosčiusiai istorikų nuomonei, kad žemaičiai Lietuvos valdovų hierarchijoje turėjo tik seniūno titulų. Tai įsigalėjo tik Gediminui perkėlus karalystės sostapilį į Vilnių.



Žemaitijos žemių sudėtis išliko panaši iki 1260 metų, tik po pergalės Durbės mūšyje prie Žemaitijos buvo pri jungta Kuršo žemių dalis.



K U R G I G A L Ė J O B Ū T I L I E T U V O S KARALIŲ MIESTAS?



Istorikai Alfredas Bumblauskas ir Edvardas Gudavičius savo televizijos projekte Būtovės slėpiniai ieškojo galimo XIII amžiaus Žemaitijos valdovo miesto. Ieškota Raseiniuose, kur stovi paminklas Žemaičiui, Viduklėje, Kražiuose, Varniuose, tik ne Karšuvoje, lyg ji nebūtų pri- klausiusi Žemaitijai. Lietuvos karaliaus sostapilio, pagal susiklosčiusias istorines tradicijas, net negalėjo būti. De rėtų laidos autoriams padėkoti už taiklų žodį „būtovė“. Jis panašus į žodį „senovė“ ir apima buvusių įvykių visumą, kurią nagrinėja istorija, archeologija, tautosaka, kalbotyra, kultūrologija, geografija. Pateikiamos įžvalgos kaip tik remiasi išvardytų mokslo sričių tyrimais – vien istorijos šaltinių nepakanka.



Siekiant gilesnio Lietuvos būtovės pažinimo, teks tyrinėjimus išplėsti į svarbiausias istorines ir geografines vietas, turėjusias lemiamos reikšmės valstybės raidai. Viena tokių yra Žemaitijos krašto tyrinėtojo Stasio Kasparavičiaus surasta ir aprašyta Žemaitijos šiaurinių žemių konfederacijos valdovo Vykinto miestas Tverimentas – tvirtovė Vembutuose, Varnių regioniniame parke. Pradėta tyrinėti tik prieš kelis dešimtmečius, plačiau pristatoma Stasio Kasparavičiaus knygoje Žemaitija – paslapčių žemė. Svarbi tvirtovė čia buvo iki 1252 metų, bet po Vykinto žūties jos reikšmė sumenko.



Kita vieta yra Žemaitijos vakaruose – Karšuvos žemių administracinis centras, greičiausiai Karšuvos valdovo Gerdvilo, taip pat žemaičių išsirinkto karo vado Almino tvirtovė, Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino sostapilis, Pilėnų ir jų vado Margirio žūties vieta Ivangėnuose, Skaudvilės apylinkėse, Tauragės rajone.



I S TO R I N I Ų Į V Y K I Ų A P Ž VA L G A AKTUALIU LAIKOTARPIU



Siekiant didesnio aiškumo, vėl teks sugrįžti prie istori nių įvykių chronologijos. Pergalė Durbės mūšyje buvo lūžio taškas tolesnių istorinių įvykių grandinėje – buvo pakirstas Kryžiuočių ordino tikėjimas savo nenugalimumu. Kitos tautos irgi buvo įkvėptos sukilti ir kovoti dėl savo laisvės. Labiausiai išplito prūsų sukilimas, kuriam numalšinti prireikė 12 metų. Tai buvo įtampos sumažė jimo laikotarpis ir Žemaitijai, ir Lietuvai – buvo galima Lietuvos karalių kaita po Mindaugo nužudymo be didesnių pasekmių valstybės išlikimui, atsikvėpusi Žemaitija padėjo prūsams kovojant dėl laisvės. Ypatinga dalia kliuvo Karšuvos kraštui. Šis buvo labiausiai suinteresuotas, kad Prūsijos sukilimas tęstųsi ir jį visapusiškai palaikė, nes nuslopinus sukilimą Karšuvai būtų iškilusi tiesioginė grėsmė. Ilgainiui prūsų sukilimas buvo numalšintas, apie 1272 metus Kulmo žemėje Kry žiuočių ordinas pasistatė Marienburgo pilį, kurios paskirtis buvo perkelti Teutonų ordino magistro rezidenciją arčiau Lietuvos ir iš čia įgyvendinti tolesnius Lietuvos užkariavimo planus. Tuo metu didysis Ordino magistras buvo įsikūręs Venecijoje. Magistro persikėlimą teko atidėti iki 1309 metų, nes buvo nesaugu dėl galimų lietuvių puolimų. Prasidėjus Prūsijos asimiliacijos procesams, kryžiuočiams atsirado galimybė 1292 (?) metais pastatyti pilį Ragainėje, pačiame Lietuvos pasienyje. Jos paskirtis – vykdyti sisteminius išpuolius (reizus). Kryžiuočiai toliau intensyviai veržėsi giliau į Lietuvos teritoriją ir sistemingai asimiliavo jau užimtas žemes. Numalšinus Prūsijos sukilimą, gana greitai buvo užgrobtos Nadruvos žemės, kiek vėliau – Skalvos. 1285 metais tiesioginė grės mė iškilo Žemaitijai – Karšuvos žemei. Aukaimio istorija gerai atspindi tą baimę ir neviltį, kuri skatino išdavystes.



Aukaimio pilis pirmą kartą paminėta 1285 m., kai į pagalbą pasisiūliusio skalvio Girdilos įtikinti kryžiuočiai pavedė jam 100 karių, „jis ir patraukė su jais prie Aukaimio pilies, tačiau šios pilies vyrai, išdaviko iš anksto įspėti, susibūrė į vieną vietą, staiga juos užpuolė ir nukovė visus, išskyrus kelis, kuriems pavyko pasprukti“ (Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika, III, 226). 1290 m. birželio 25 d. lietuviai išžygiavo „iš netoliese buvusios Aukaimio pilies apylinkių su 36 vyrais, patrikdyti plėšikiškais išpuoliais Ragainės broliams ramybę. Artėdami jie metė – kaip reikalauja jų papročiai – burtus, kurie jiems nežadėjo sėkmės. Dėl to tučtuojau pasuko atgal. <...> Todėl brolis Liudvikas iš Libencelės ir brolis Markvardas iš Revelingės su dviem kitais broliais ir 26 ginklanešiais juos pase kę užpuolė viename lauke ir 25 iš jų nukovė“ (ten pat, III, 240). 1292 m. birželio 29 d., po nesėkmingo Veliuonos (Junigedos) puolimo, kryžiuočiai nu sprendė, kad „nedera tuščiomis rankomis grįžti namo. Todėl, įsibrovę į Aukaimio pilies apylinkes, jas nuniokojo degindami ir plėšdami. Paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, pasitraukė su dideliu grobiu atgal. Kadangi šio valsčiaus raiteliai prieš vieną dieną buvo išskubėję į Junigedą, išgirdę triukšmą, kurį broliai buvo ten sukėlę, pasilei do jų persekioti vieni pėstininkai, užstodami kelią viename miške, kurį broliai greitai perėjo ir, lauke juos užpuolę, 12 nukovė, tuo tarpu kiti, pasileidę bėgti, vėliau nė nedrįso rodytis“ (ten pat, III, 247). 1300 m. „brolis Henrikas iš Dobino ir kiti broliai su 200 vyrų įsiveržė į Aukaimio pilies apylinkes ir, su deginęs šešis kaimus, pasitraukė paėmęs į nelaisvę ar išžudęs žmones. Lietuviai vydamiesi ne vieną kartą juos smarkiai puolė, todėl abi šalys turėjo didelių nuostolių sunkiai sužeistaisiais“ (ten pat, III, 276). 1302 m. „vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio pilėnas... pasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai prašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių rankų. Tas komtūras, magistro patartas, patraukė su kariuomene prieš Aukaimio pilį... broliams susirengus užpulti šią pilį, tą naktį pilyje sargybą ėjo minėtasis Draika. Dėl to, prisiartinus brolių kariuomenei, jis slapta atidarė pilies vartus, ir broliai, ten įsibrovę, visus išžudė, išskyrus vieną, būtent Sudargo sūnų, kuris vis dėlto buvo sunkiai sužeistas. Paėmę į nelaisvę moteris ir vaikus, sudegino iki pamatų pilį ir papilį, o minėtąjį Draiką nuvedė į Ragainę, kur jis su visa šeima buvo pakrikštytas“ (ten pat, III, 280). Tačiau netrukus pilis vėl atstatyta, nes 1305 m. kovo 7 d. „brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten įsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vai kus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki pamatų su griovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir priėmė krikšto malonę“ (ten pat, III, 290). Po to pilis buvo atstatyta dar kar tą, nes 1328 m. „Ragainės broliai užpuolė su savo valdiniais, pilėnams bemiegant, Aukaimio papilį ir jį iki pamatų sudegino; neskaitant 4 vyrų, buvusių pilyje, ir saujelės pabėgusių, visi kiti žuvo arba nuo ugnies, arba nuo kalavijo drauge su žmonomis, vaikais, galvijais ir gyvuliais“ (ten pat, Papild., 8). 1329 m. vasarį per kryžiuočių ir Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio žygį tarp svarbiausių Žemaitijos pilių buvo paimta ir Aukaimio pilis. Atrodo, po to ji nebeatstatyta, nes 1345 m. jau minimas tik Aukaimio laukas (Vygandas Marburgietis). Tik kaip laukas Aukaimis minimas ir 1385–1395 m. kryžiuočių kelių aprašymuose (W. 6, 7, 26, 27, 51). Po Mindaugo nužudymo 1263 metais Lietuvos kara liais dažniausiai trumpam tapdavo asmenys iš artimiau sios Mindaugo aplinkos, tačiau jie buvo nepasirengę valdyti valstybę. Lietuva atsidūrė tarpuvaldžio laiko tarpyje. Karaliams dažniausiai rūpėjo tarpusavio kovos dėl valdžios. Nuo 1263 iki 1285 metų Lietuvos karaliais buvo Treniota 1263–1264 m., Vaišvilkas 1264–1267 m., Daumantas (Nalšios, vėliau Pskovo kunigaikštis) 1266– 1299 m., Švarnas Danilovičius 1267–1269 m., Traidenis 1268/1269–1281 m. 1281 metais Lietuvos karaliumi tapo mažai istorijoje minimas Daumantas ir valdė iki 1285 metų. Su šio kara liaus valdymo pradžia baigėsi Mindaugo aplinkos kara lių valdymas. Daumantas greičiausiai priklausė kitai šei mai, kuri galėjo būti Gediminaičių dinastijos pradininkė. Istorinės aplinkybės ir įvykių chronologija, vietovių pa vadinimai leidžia teigti, kad šios giminės veikimo zona kaip tik buvo Karšuvos žemė. Vėlesni Lietuvos karaliai Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas priskiriami vienai šeimai. Pasak hum. m. dr. Vytenio Almonaičio, teritorijų prijungimo ir asimiliacijos vidutinis greitis, kada kryžiuočiai pasiekė Karšuvą, krito iki pusės kilometro per metus. Karšuva atlaikė kryžiuočių niokojimus nuo 1285 iki 1336 metų, iš viso 51 metus.



Gediminas matė, kad anksčiau ar vėliau Karšuvą ištiks prūsų, nadruvių, skalvių likimas. Reikia atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios supo Gediminą nuo vaikystės iki jis tapo Lietuvos karaliumi. Gediminas greičiausiai gimė Žemaitijoje, tik nėra aišku, kurioje vietoje, apie 1275 metus. Buvo praėję tik 15 metų nuo pergalės Durbės mūšyje. Dar prieš jam gimstant, vyko prūsų sukilimas. Gediminui buvo patikėta pilių gynyba. Jaunystėje Gediminas vadovavo jūros gynybinei sistemai priklau sančios Padievaičio pilies įgulai. Karšuvoje Gediminas kūrė ir savo šeimą, Ivangėnų tvirtovėje tikriausiai gimė Gediminaičių stulpų atvaizdas nuo jo vaikai. Ivangėnų tvirtovė pagal savo dydį ir paskirtį buvo pritaikyta Lietuvos valdovo rezidencijai. Tvirtovė sudaryta iš dviejų gerai įtvirtintų atskirų vienodo dydžio dalių ir tarnų bei ūkinės dalies. Joje turėjo įsitekti kelių kartų valdovų šeimos. Žiūrint nuo tuometinio viešojo kelio arba iš tolimesnės perspektyvos, nuo dabartinės Skaudvilės atodangos, tvirtovės įtvirtinimai primena Gediminaičių stulpus.



Kaip tik iš Kęstučio (pirmą kartą užfiksuotas Dar chičino plombose) ir Vytauto valdymo laikų ateina Gediminaičių stulpų ženklas. Gediminas gyveno Karšuvoje 1275–1323 metais. Kai išsikėlė į Vilnių, Kęstučiui buvo apie 23, Algirdui – apie 27 metus. Įsižiūrėkime į asme nybes ir matysime, ant kokių pamatų buvo pastatyti Vilnius ir Trakai.



K A M B U V O R E I K A L I N G A S



GEDIMINO SAPNAS



Gediminui 1316 metais tapus Lietuvos valdovu, gyvybiškai svarbu buvo perkelti sostapilį į saugesnę vietą. Greičiausiai apsispręsti jam padėjo Sudargo pilies užėmimas 1317 metais. Sudargo pilis buvo Skalvos žemėse, pritaikyta kontroliuoti laivybą Nemunu, apsunkindama kryžiuočių reisus iš Ragainės į Karšuvą ir visą Lietuvą. Perkelti valstybės valdovo sostapilį į vietą, gerokai nutolusią nuo Ordino užimtų žemių, buvo nelengva: nuo Ragainės iki Ivangėnų – tik dviejų dienų kelias, apie 70 km, galėjo kilti panika, panašiai, kaip kapitonui pirmam pasitraukiant iš skęstančio laivo. Čia padėjo mums žinoma legenda apie Gedimino sapną. Tais laikais žynio išaiškintas sapnas prilygo Aukš čiausiojo valiai, kuriai turėjo paklusti net pats Gedimi nas. Taip buvo patvirtinta naujos pilies vieta ir paskelbta būsima šlovinga Vilniaus miesto ateitis. Nepaisant to, išvengti panikos nepavyko ir, matyt, dėl to 1321 metais Gedimino karvedys Manstas leidosi perviliojamas į kryžiuočių pusę. Tuomet per gana trum pą laiką buvo įkurta pilis Vilniuje. Gediminas jau 1323 metais rašė laiškus iš Vilniaus, kviesdamas atvykti pir- klius, amatininkus. Tvirtovę Ivangėnuose valdyti patikėjo greičiausiai savo broliui Margiriui. Kaip žinome iš istorijos, Gedimino spėjimai pasitvirtino: po 1329 metų jungtinių Euro pos riterių, vadovaujamų Jono Liuksemburgiečio, būrių žygio į Žemaitiją. Svarbu užfiksuoti žygio pradžią: jis prasidėjo nuo Jono Liuksemburgiečio ir Margirio dvikovos. Nusistovėjusiame istorijos pasakojime ši dvikova vaizduojama prie kurio nors svarbaus Žemaitijos centro, dažniausiai prie Medininkų, nes jie laikomi Žemaitijos centru, tad ten turėjo reziduoti Margiris. Pateikiamas pasakojimas neatitinka įvykių nuoseklumo. Viskas stoja į savo vietas tokiu centru laikant Ivangėnų tvirtovę. Dvikovos aprašyme nurodoma, kad Margiris ją pralaimėjo. Jo apsauga įsiterpė į dvikovos eigą ir ji buvo sustabdy ta. Margiris pripažino pralaimėjimą ir pasidavė Jonui Liuksemburgiečiui į nelaisvę. Galiausiai Margiris buvo išpirktas iš nelaisvės ir išsiųstas į vietovę, pavadintą „Yukoine“, greičiausiai – Aukaimį, esantį už 8 kilometrų, su sąlyga, kad nesikiš į žygio eigą. Ši dvikova svarbi tuo, kad, gavęs išpirką, Jonas Liuksemburgietis Margirį ir jo vadovaujamą kraštą laikė garbingu, todėl, užėmus pilis, gynėjai buvo greičiau pakrikštijami, o ne išžudomi. Buvo užimtos visos pagrindinės Žemaitijos ir Karšuvos pilys, palaužta gynybinė Jūros, Akmenos upių sistema. Iš karto po šio žygio žemaičiai pradėjo įrenginėti aukštai nukirstų, užaštrintomis šakomis, netvarkingai suverstų medžių griauzles nuo Dubysos intako į Nemuną ties Seredžiumi iki Jūros upės ištakų. Apsauginės sąvartos greičiausiai buvo padarytos ties riba, skiriančia Karšuvos žemes nuo kitų Žemaitijos žemių. Griauzlės Žemaitiją saugojo apie 40 metų, iki 1371-ųjų. Vytenis Almonaitis, aprašydamas Kaltinėnų krašto puolimus, mini 1371-uosius ir vėlesnius metus.



Kitas jungtinių kryžiuočių pajėgų žygis buvo 1336 metų vasario 25 dieną. Kryžiuočių žvalgyba išsiaiškino, kad Gedimino kariuomenė yra patraukusi į rytus. Progai pasitaikius, sunaikino centrinę Karšuvos pilį, kurios per 1329 metų žygį greičiausiai nelietė. Būtų neužtekę jėgų ją užimti, be to, buvo negarbinga niokoti Margirio tvirtovę jį laikant garbingu valdovu, ištremtu pagal susitarimą nesikišti. Pilėnų apgultis per 1336 metų žygį buvo pagrindinis ir vienintelis žygio tikslas. Karšuvos centro užėmimas buvo labai svarbus laimėjimas, nors grobio teko nedaug ir buvo stebimas tais laikais nedažnas gynėjų susinaikinimas, tikrai nesukėlęs pasigėrėjimo. Kar tu su Pilėnų žūtimi buvo palaužta visa Karšuvos žemė. Ji pradėta asimiliuoti. Išnaikintus krašto gyventojus pakeitė atvykėliai iš kitų valstybių suteikiant jiems žemės. Karšuva buvo pavaldi kryžiuočiams iki 1422 metų Mel no sutarties. Didžiausias liuteronų centras Lietuvoje yra Tauragėje. Karšuvos žemėse liuteronų tikėjimas atsirado vos tik Martinui Luteriui paskelbus savo tezes 1507 me tais – buvo praėję tik 85 metai po Melno sutarties. Gy- ventojų daugumą Karšuvoje sudarė atvykėliai iš Ordino valdytų žemių, tai rodo išskirtinės jų palikuonių pavardės, nebūdingos žemaičiams. Jiems priimant liuteronų tikėjimą, buvęs okupuotas Karšuvos kraštas tapo ir iš dalies liko liuteroniškas. Karšuvos skirtumas nuo kitos Žemaitijos dalies juntamas ir dabar, kai kas net nelaiko jos Žemaitija. Profesorius A. Bumblauskas per projektą Ekspedicija Nemunu jurbarkiškių paklausė, ar jie žemaičiai, šie išsigynė, greičiau save įvardindami lietuviais. Reikia atkreipti dėmesį į daugelį žemėlapių, vaizduojančių Ordinui priklausančias žemes nuo XIV amžiaus vidurio – juose Karšuva priskiriama kryžiuočių valdoms iki Melno sutarties. Nors grąžinta į Lietuvos sudėtį 1422 metais, Vytauto įvardinta tėvonija, kultūriniu požiūriu Karšuva išliko izoliuota iki šių dienų. Džiugina tik tai, kad tautos sąmonėje ji išliko. Karšuvos istorijos Lietuvos partizanai turbūt nežinojo, bet Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Kelmės, Raseinių rajonų partizanai labai tiksliai įvardijo savo apygardą Kęstučio vardu. Gimtoji Kęstučio ir kitų gediminaičių tvirtovė Ivangėnuose atsidūrė pačiame Kęstučio partizanų apygardos centre. Kęstučio vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės batalionas Tauragėje. Kęstutaičiai dalyvauja talkose tvarkant Ivangėnų tvirtovės augmeniją. Nesiryždami įveikti griauzlių, kryžiuočiai pradėjo statyti pilis palei Nemuną ir organizuoti žygius Nemunu gilyn į Lietuvą. Kalbama apie tendenciją, ne apie paviete. Saugoma piliakalnių teritorija su priepiliais sudaro tik menką viso komplekso dalį. Karšuvos administracinį centrą taip pat sudaro aptarnaujančio personalo teritorija (20 ha), ūkinė-karinė teritorija (30 ha), už Ančios upės esantis IV–V a. Vėluikių kapinynas, už Suvirkštos upės esantis Karšuvos kapinynas (niekaip neužfiksuotas, tačiau dar XX amžiuje ant jo buvo ūkininko Trakšelio sodyba; įsirengdami bulviarūsius, gyventojai rasdavo žmonių kaulų) ir Karšuvos miestas – XIII–XIV a. pirma pusė, dabartinio Karšuvos kaimo teritorija. Tvirtovės teritorija kadaise buvo uždara, su sargyba, vidine kelių struktūra, savita tvarka. Yra išlikę keturi apsauginiai pylimai, kurie padeda nustatyti tvirtovės ribas. Nuo Karšuvos gyvenvietės tvirtovę skyrė Suvirkštos upelis. Galutinai tvirtovė buvo pertvarkyta per 1311 m. per Vytenio karinę reformą. Už Ančios upės, Vėluikių kaime, atkasti ir ištyrinėti trys kapai. Tyrinėjimus 1972 m. vykdė akademikas Dr. Eugennijus Jovaiša su studentais. Tyrimo ataskaitoje užrašyta, kad tai IV–V amžiaus kapai, priskiriami Skalvių laidojimo tradicijoms, labiausiai nutolę į šiaurę nuo visų Skalvių kapinynų. Nuo Ivangėnų tvirtovės juo skiria vienas kilometras. Dabar žinomi Ivangėnų piliakalniai kaip tik yra datuojami apie pirmo tūkstantmečio vidurį. Pagal anuometinius laidojimo papročius, mirusieji buvo laidojami kitoje upelio pusėje. Ančios upė galėjo būti riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Vėluikių laidojimo vieta buvo Ančios upės kilpoje ir sudarė uždarą teritoriją, skirtą mirusiųjų pasauliui. Tad galima daryti išvadą, kad ankstyvieji Ivangėnų piliakalniai priklausė Skalvių tautai..Skaudvilės apylinkėse stovėjo galinga Ivangėnų tvirtovė. Ją sudarė trys piliakalniai ir upelių suformuotos dvi piliavietės, vieno upelio dalijamos į vienodo dydžio te ritorijas. Tvirtovės apsaugos zoną sudaro daugiau nei 100 ha dydžio teritorija. Į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą yra įtraukti; 3462, A764K Piliakalnis su gyvenviete. Mums aktualiu laikotarpiu, antro tūkstantmečio pradžioje, piliakalniai buvo įtraukti į Ivangėnų tvirtovės kompleksą. Ši geografinė tvirtovės padėtis labiausiai atitinka vietą, kurioje 1336 m. vasario 25 d. įvyko Pilėnų tragedija. Pagal paskutinius istorikų ir archeologų duomenis, Ivan gėnai patenka į galimų paieškos vietų sąrašą. Tam buvo linkęs pritarti Tomas Baranauskas, bet iki šiol žinomi du Ivangėnų piliakalniai buvo per maži, kad čia galėtų kau tis apie 9000 abiejų pusių kovotojų. Dėl to labiau tikėtina buvo laikoma Pilių pilis, esanti Kaltinėnuose. Tikslinga būtų pastebėti, kad prie automagistralės Vilnius–Klai pėda, ties aukščiausia automagistralės vieta, yra Prienų piliakalnis. Šis pavadinimas šioje vietoje skamba neįpras tai, nes Prienų miestas yra už 200 km. Pati pavadinimo sandara gali nusakyti bendrinę piliakalnio lokalizaciją. Vadinasi, pilis stovėjo prie anų (kitų) žemių – tai galėtų būti Karšuvos ir Medininkų žemių paribys. O Kaltinėnai galėjo priklausyti kitai Žemaitijos konfederacinei žemei ir atsidūrė už griauzlių gynybinio įtvirtinimo, pastatyto po 1329 metų kryžiuočių žygio. Tokią išvadą galima da ryti dar ir dėl to, kad po Karšuvos užėmimo kryžiuočiai Kaltinėnus pasiekė tik 1371 metais. Pirmiausia Pilėnų ieškoma pagal Trapėnų žemę. Tiesioginis Trappen terram vertimas iš lotynų kalbos gali reikšti „tarpupio žemė“. Tai geriausiai paaiškintų, kad Pilėnai buvo tarpupyje, labai tiksliai nusakant tvirtovės reljefą. Iš tiesų, tvirtovę riboja du upeliai, o trečias ją dalija pusiau. Visi trys upeliai suteka į ketvirtą upę – An čią, pratekančią statmenai šiems trims upeliams. Taigi iš trijų pusių tvirtovės reljefą formuoja natūralūs gamtiniai grioviai su apytiksliai 20 m aukščio šlaitais. Iš ketvirtos pusės teritorija ribojasi su šlapyne ir pereina į lygumą. Is toriniuose šaltiniuose užsimenama: „...tvirtovė buvo ly gioje vietoje ir mes galėjome nuo aukštumos matyti, kas darosi pilies kieme.“ Šis aprašymas taip pat tinka. Yra tokia vieta už tvirtovės ribų, iš kurios matyti aprašomas vaizdas – prie viešojo kelio, nuo tvirtovės apie 100 me trų nutolusi pietvakarių kryptimi. Mažiau tikėtinas yra tradicinis Trapėnų žemės kaip regiono centro, kuriame buvo Pilėnai, aiškinimas, bet tinka ir šis. Už trijų kilometrų nuo tvirtovės yra gyvenvietė, XVI amžiuje buvęs palivarkas, dar dabar yra dvaro liekanų, vadinamų Trepais. Pagal kryžiuočių to meto kelių aprašymą, jie kaip tik turėjo pasiekti Pilėnų tvirtovę praeidami šią gyvenvietę, todėl šioje žemėje galėjo pažymėti tvirtovę. Tad ir tvirtovės lokalizacija, ir jos, kaip regiono centro, svarbumas, ir jos dydis, ir atitikimai istoriniuose aprašymuose leidžia daryti išvadą, kad čia buvo garsieji Pilėnai.



Pagrindinė Karšuvos tvirtovė Ivangėnuose savo dydžiu ir svarba nenusileidžia Klaipėdos, Marienburgo pilims. Tik tokioje piliavietėje galėjo grumtis apie 9000 kovotojų. Karšuvos žemė XIII–XIV a. buvo įtakingiausia visoje Žemaitijoje. Atidesnis stebėtojas, apžiūrėdamas vietovės nuotrauką iš paukščio skrydžio, nesunkiai pa stebėtų šios tvirtovės ribas. Jas formuoja upelių grioviai, dabar apžėlę medžiais. Darius Baronas ir Dangyras Mačiulis surinko visą įmanomą medžiagą apie Pilėnus ir laisviausiai interpre tuojančiu autoriumi pavadino Simoną Grunau, nuro džiusį, kaip atrodė pilies įtvirtinimai. Jis aprašo, kad pilies sienos buvo 83 pėdų aukščio ir 52 pėdų pločio, o prieš jas buvo suformuoti 28 pėdų pločio ir 26 gylio grioviai. Toje vietoje, kur tvirtovė ribojasi su lyguma, buvo reikalingos tokios tvirtos sienos. Jų ilgis galėjo būti apie 500 metrų. Visas pilies sienų perimetras galėjo būti apie 2000 metrų. Sienos visoje pilyje turėjo būti vienodos. 20 metrų aukščio šlaitai ir ant jų pastatyta 6 m aukščio siena kaip tik sudarė 83 pėdų aukštį. Pagal daugelio autorių aprašymuose vyraujantį tvirtovės puolimo naratyvą, kaip tik buvo pasirinkta šturmuoti aukščiausias sienas, skyrusias piliavietę nuo lygios vietovės, prieš tai užpylus griovius. Pavyzdžiui, pabandykime tokias sienas uždėti ant Bilionių piliakalnio (svarstoma kaip galima Pilėnų vieta pagal Stasio Kasparavičiaus įžvalgas) – ten griovių prieš sienas iš viso nebūtų kur įrengti, aikštelė ant piliakalnio per maža, kad tilptų 4000 gynėjų. Kasparo Schützo kronikose skaitome: „Tvirtovė buvo sudeginta, iki pamatų sugriauta ir sulyginta su žeme. Taigi Ordino kariai patraukė atgal į Prūsiją lai mėję daugiau žaizdų nei grobio, išskyrus galvijus, kurių neprotingi žmonės gailėjosi labiau negu pačių savęs.“ Toks aprašymas liudija, kad tvirtovėje buvo ne tik žmonių, bet ir gyvulių. Vien iš šių žodžių galima spręsti apie buvusią didesnę teritoriją negu piliakalnis. Gyvuliai galėjo būti laikomi piliavietę kertančio upelio dauboje. Aiškiai matomi išlikę trys tinkamo nuolydžio takai gyvu- liams suvaryti. Šioje vietoje yra vandens, gyvuliai buvo žemai, saugomi daubos krantų, nesutrugdė gynėjams. Pagrindinis Pilėnų tikslas buvo nepasiduoti gyviems į nelaisvę, antraeilis tikslas buvo sunaikinti turtą, taip pat ir gyvulius. Dar K. Schützas rašo: „Kai jie jau nebegalėjo gintis, Margiris nubėgo į tamsų rūsį arba olą, nužudė savo žmo ną ir įmetė į ugnį.“ Šioje piliavietėje nesunku pastebėti tokią vietą. Čia galėjo būti perdengta dalis siauriausioje tos pačios daubos vietoje. Visos išsakytos įžvalgos buvo patikrintos prieina muose istoriniuose šaltiniuose. Ir istorinių įvykių chro nologija, ir antriniai šaltiniai, kalbantys apie Karšuvos žemę, išdėstytas įžvalgas greičiau patvirtina, o ne panei gia. Tikiuosi, archeologai galės patvirtinti šios tvirtovės buvimą, patikslinti jos ribas. Atsakingos valstybės ins titucijos suteiks pirmenybę šios tvirtovės tyrinėjimams, tam, kad mes apie savo istoriją sužinotumėme kiek ga lima daugiau, kad pirmiau ištirtume savo paveldą Ivan gėnų archeologinėje vietovėje, o ne priešų kryžiuočių pastatytoje tvirtovėje Klaipėdoje. Yra didelė tikimybė surasti karališkų palaidojimų vietas, tiksliau atkurti Pilėnų gynybos veiksmus, surasti gynėjų palaikus. Viskas negalėjo sudegti. ARCHEOLOGINIAI RADINIAI 2015 metais, prieš Vėlines, buvo gauti radinio iš Iva gėnų tvirtovės datavimo tyrimai, patvirtinantys XIV a. Jeigu tiksliau – tyrimų kreivė leidžiasi žemyn ir ties 1336 metais keičia kryptį fiksuodama gana tikslią datą. Radiokarboninį tyrimą atliko Gamtos mokslų instituto branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratori jos mokslininkų grupė, kuriai vadovavo prof. habil. dr. Jonas Mažeika. Šis tyrimas mus priartino prie tikslios vietos – jau nuo 2011 metų išsakau įžvalgas, kad šioje vietoje buvo Pilėnai. 2012 metų vasarį Pilėnų žūties dienai atminti, internetiniame puslapyje Tautos balsas paskelbiau subjektyvų pasakojimą Karšuvos istorija. Su vietove ir aplinkybėmis supažindinau daugelį istorikų, archeologų, kreipiausi į Kultūros paveldo komisiją, Kultūros paveldo departamentą.



2015 metų pirmą gegužės sekmadienį su giminėmis lankėmės Ivangėnų tvirtovėje. Vaikštant po upelio slėnį, kuris dalija tvirtovę į dvi lygias dalis, Konstancija Gedvilaitė pastebėjo gyvūno kaulą. Kaulas gulėjo upelyje; ties ta vieta keletą kartų spyriau į upelio krantą ir išvirto dar du gyvūnų kaulai. Ra dinio vieta nenustebino – kaulai gulėjo ten, kur jų ir reikėjo tikėtis: šios vietos paskirtis buvo suvaryti gyvuliams ypatingomis aplinkybėmis. Dar dabar yra išlikę trys nuo žulnūs takai šlaite. Trys takai tam, kad skirtingų rūšių gyvūnai būtų suginti į jiems skirtus aptvarus: Vis dėlto tyrimas neginčytinai patvirtino XIV amžių. Viena kreivės viršūnė tiksliai atitiko 1336 metų padalą, tai reiškia gyvūno žūties momentą. Sąmoningai, siekiant objektyvumo, tyrėjams nebuvo pasakytos tyrimo aplinkybės. 2015 metais rasti ir ištirti arklio kaulai buvo pačioje upelio vagoje. Prieš dešimtį metų upelio vaga pradėjo gilėti. Apytiksliai 60–70 cm gylyje buvo pastebėti pir mieji kaulai. Upelio vaga kinta ir toliau, ilgiau laukiant, radinius atidavęs upelis gali juos ir sunaikinti, jeigu mes neištirsime kuo greičiau..Labai norėčiau sugrąžinti savo Tėvynei žinojimą apie jos didingą praeitį, garbingiausią pilį Valstybės istorijoje, kurią amžių bėgyje pamiršome kovodami dėl išlikimo. Norėčiau, kad ši vieta būtų lankoma ir prižiūrima. Netgi būtų prasminga būsimiems Valstybės vadovams, prieš pradedant eiti pareigas, prisiekti būtent čia....





Karžygiai



Liepsnojantys ąžuolai





https://puiki.000webhostapp.com/2023/12/hello-world







Gyvenimas Airijoje ir Lietuvoje 50m.-40m.





МАЛЬТА - МИР БЕЗ ГРАНИЦ - блог Виктории Камиллери



-



Saturday



Vilniaus riteris







Facebook prisijungimas



Gitara RaigagaGIMTA MARK WELL



Pranešimą parašė modeirmode ties 11:25 PM



Tuesday



Jubiliatas ant Šatrijos kalno



Kauno talentai 2023 su prizais









LRT tv studijoje Raigardas














https://youtu.be/aQDAQnqVwhc







Pranešimą parašė modeirmode ties 7:49 AM



Wednesday



Istoriniai prisiminimai










Misteris piktas (!)







Pranešimą parašė modeirmode ties 5:27 PM



Thursday



Urban Biruliškėse



Pranešimą parašė modeirmode ties 8:36 PM



INRI Muzikinis IQ



Monika Liu ir vaikai ir disco Prienai







Pavadino mylimo atlikėjo garbei



Galima sakyti, kad „Lietuvos balsas. Kartos“ mokytojus savo charizma ir talentu sužavėjęs septynmetis Raigardas likimą dainuoti atsinešė jau gimdamas: gražų ir retą vardą jam išrinko mama, kurios mylimiausias atlikėjas – buvęs grupės „N.E.O.“ lyderis, prodiuseris Raigardas Tautkus.



„Labai, labai mėgstu Raigardą Tautkų, taip pat pati esu dainuojanti, mylinti muziką, todėl pagalvojau, kad sūnui puikiai tiktų šis vardas“, – pasakoja Raigardo mama Rūta. „Jisai moka viską: kurti, dainuoti, šokti, žodžiu, belekas“, – rodydamas mamos nuotrauką su atlikėju ją papildo Raigardas.Tiesa, ši mamos ir sūnaus meilė muzikai vos neatvedė iki sprendimo, kad duete su Tautvydu dainuotų jo mama, tačiau galiausiai gimė idėja dainuoti su kolege Eglė: kartu su ja Raigardas lanko dainavimo pamokas ir vadina tiesiog labai gera drauge.



Prisipirks koldūnų



Nors Eglė ir Raigardas – patys jauniausi dalyviai visame projekte, mažųjų talentų tėvelių teigimu, duetas užkulisiuose visiškai nesijaudino. Netgi atvirkščiai, jau drąsiai kalbėjo apie prizą, kurį gautų, jeigu laimėtų projektą. „Tai būtų milijonai. Už juos keliautume į Indiją ir ten pirktume koldūnų“, – paslaptį, ką veiktų su pinigais, atskleidžia Raigardas.



Pranešimą parašė modeirmode ties 2:05 PM



Friday



Jean Perzel: Lighting Ahead of Its Time






https://m.youtube.com/watch?v=Y1HnFrZ5GFs



Pranešimą parašė modeirmode ties 6:41 AM



Thursday



Introduction to Structured Query Language (SQL)



My name : MODESTAS



contact: GimtaMarkWell@execs.com


coursera:


10.26



Mysql



user name : modeirmode



postal address: Perkaso takas XI


KAUNAS Lithuania


2020S T E R L I G O F F . R U УЧЕБНИК ИСТОРИИ Просим христиан помолиться о людях, давших деньги на это издание и пожелавших остаться неизвестными. Книга распространяется благотворительно. использованы тексты Лицевого летописного свода 16 века (без изъятий и редакции) В 6885 году (1385 г. от В.Х.) Умер великий князь Литовский Ольгерд Гедиминович, после чего оскудела его земля, начались в ней нестроения и мятежи. Был Ольгерд Гедиминович не единственный сын у своего отца и не первенец, но второй после первенца. После него были и другие братья. Вот их имена: 1. Наримант; 2. Ольгерд; 3. Евнутий; 4. Кейстут; 5. Кориад; 6. Люборт; 7. Монтовит. Среди своих братьев всех превзошел Ольгерд властью и саном, так как пьянства не любил, никогда не бывал пьян, вина не пил, развлечений и всего, неподобающего для устроения государства, не любил, но всегда пребывал в мудрости и воздержании, поэтому и был разумен, любомудр, крепок и смел, приобрел много опыта. И при помощи своей мудрости завоевал много стран и земель, много городов и княжеств подчинил себе и сосредоточил в своих руках большую власть. Этим и преумножалось его княжество, подобного не сделал ни один из его братьев, ни его отец Гедимин, ни дед его. Было у Ольгерда Гедиминовича 12 сыновей: от первой жены — 5 и от второй, тверитянки Ульяны — 7. Вот сыновья от первой его жены: 1. Андрей; 2. Дмитрий; 3. Константин; 4. Владимир; 5. Феодор. А от второй его жены тверитянки Ульяны: 1. Корибут; 2. Скоригайло; 3. Ягайло; 4. Свидригайло; 5. Коригайло; 6. Минигайло; 7. Лугвений. Всем своим сыновьям Ольгерд раздал города и княжества во владения, а престол своего великого княжества поручил своему сыну Ягайло, который был рожден от тверитянки Ульяны, так как любил его больше всех своих сыновей, выбрал его среди братьев и поручил ему престол свой — великое княжество Литовское. И владел Ягайло всей Литовской землею, а потом через четыре года женился в Ляхской земле, взяв за себя одну королевну, которая не имела ни отца, ни матери, от нее Ягайло получил королевство в Ляхской земле. И поэтому Ягайло был назван королем Ляхской земли, и стал там править. Была у Ольгерда Гедиминовича дочь Феодора, рожденная от тверитянки, ее выдали за князя Святослава, сына Тита Корачевского, внука 466 Мстислава, правнука блаженного великомученика Михаила Черниговского, которого убил за православную веру нечестивый царь Батый, праправнука Всеволода, препраправнука Святослава, пращура Олега, прапращура Святослава, препрапращур Ярослава Владимировича. А дочь князя Литовского Гаманта Елену взял за себя другой сын Тита Андриан Звенигородский, внук Мстислава Корачевского, правнук великомученика великого князя Михаила Черниговского, праправнук» Всеволода, препраправнука Святослава, пращура Олега, прапращура Святослава, препрапращура Ярослава Владимировича. А третий сын Тита князь Иван Козельский, внук Мстислава Корачевского, женился на дочери великого князя Олега Ивановича Рязанского, правнука великомученика великого князя Михаила Черниговского. В том же году князь Феодор, сын Андриана Звенигородского, победил множество татар. Был князь Феодор Звенигородский, сын Андриана, внук Тита, правнук Мстислава Корачевского, праправнук великомученика великого князя Михаила Черниговского, человеком богатырского телосложения, отважен в сражениях с врагами, обладал он большой храбростью и силой. Ольгерд отдал своему сыну славный великий город Киев, а после смерти Ольгерда Киев отнял у него его брат Скиригайло, самого его изымал и послал, в немже и умре, княжил же в Киеве Скиригайло. В том же году месяца апреля в 23 день, на память святого великомученика Георгия Победоносца, было знамение на небе: луна скрылась, и от нее отошли лучи в виде креста. В том же году бежал из Синей Орды за Волгу, в Волжскую Орду Мамая, царевич Арапша, тот царевич Арапша был очень свирепого нрава, великий воин, мужественный и сильный, возрастом юн, мужеством же велик, победил многих воинов, и захотел он идти с войском к Нижнему Новгороду Князь великий Нижнего Новгорода и Суздаля Дмитрий Константинович послал вестника в Москву к своему зятю великому князю Дмитрию Ивановичу. Князь великий Дмитрий Иванович собрал множество воинов и пришел в Новгород на помощь своему тестю великому князю Дмитрию Константиновичу с большим войском, но не было никаких известий о царевиче Арапше. И вернулся великий князь Дмитрий Иванович в Москву, но оставил своих воевод там вместе с владимирцами, переяславцами, юрьевцами, муромцами и ярославцами. И потом стали говорить, что татары — в Поле, а царевич Арапша скрывается в потайных местах, но это не стало известно руским князьям и воеводам, и они допустили оплошность.В том же году был великий мятеж в Литве, восстали междуусобно и убили великого князя Кестутья Гедимановича, и бояр его, и слуг его, и 487 поставили князем Ягайло Ольгертовича. Сын же Кестутия Гедимановича по имени Витовт бежал тогда в Немцы и оттуда много зла сотворил земле Литовской. Знамение. В ту же зиму, в Филиппово говение, месяца декабря в 5­й день, в воскресенье, на ранней заре, было знамение на небесах: луна помрачилась, и в кровь превратилась, и стояла на одном месте, и после этого начала снова светлой являться с полуденной стороны, а помрачилась с востока и снова в свою светлость вступила. Той же зимой князь Андрей Олгердович бежал из Литвы во Псков, а оттуда к Москве, и принял его князь великий Дмитрий Иванович с любовью. ..



Pranešimą parašė modeirmode ties 11:30 PM



Sunday



Pranešimą parašė modeirmode ties 8:20 PM



GIMTA MARK WELL AUDIO



Pranešimą parašė modeirmode ties 8:13 PM



Saturday



Jamiroquai - "Smile" ir mes "Smile"




http://y-jesus.org/russian/wwrj/6-jesus-rise-from-dead/?gclid=CKfhicGR1skCFScFwwod0dILxg


Jamiroquai - "Smile"



Pranešimą parašė modeirmode ties 6:47 PM



Older PostsHome



Subscribe to: Posts (Atom)





Reklamos siurblys





Feng shui




Gyvenimo kelrodis



Free Mosteika Surname Finder Checklist



Audros gimtadienis Airija





THE BUCKET LIST



YASNI GERMANY



The History Files



Buellt / Builth - The tiny post-Roman principality of Buellt (today's Builth) was located in central Wales, with the Cambrian Mountains and the region of Gwrtheyrnion to its...



3 days ago



G.eros naujienos apie kultūrą.



ANNE MICHAELS „Atmintis bėglė” - Nėra metafora jausti mirusiųjų poveikį pasauliui. Po daug metų, po daug knygų, po daug filmų jau galiu pasakyti, kad kažkuriuo gyvenimo momentu holokausto ...



4 days ago



Al Jahom's Final Word



Outta here… - As promised, I’ll no longer be updating this site. My new stuff will all be published at https://aljahom.substack.com Please do subscribe over there to get...



1 year ago



Newsnet 14



Langkah Cepat tentang Cara Bertaruh pada NCAA Football - Salah satu masa lalu yang paling favorit dari banyak orang Amerika adalah sepak bola perguruan tinggi. Hari Sabtu selama musim […] The post Langkah Cepat...



5 years ago



GIMTA MARK WELL CLUB



- modeirmode documents - puikimarket! modeirmode! FANZINAS https://t.co/O9y759vlga https://t.co/7oj9nk0dup pic.twitter.com/kGZNp5sdUN — modeirmode (@modei...



6 years ago



Comments on: Vista SP1 vs SP2



By: anthonysr - I have Vista with Sp2.I am asked to download up dates but thay are for Sp1 and will not install .I keep getting error code 656.What can I do,because I can ...



9 years ago



Wolf Messing



-



Mano Dogas - Personen / Infos zu Name Mano Dogas - Personen-Suchmaschine yasni.de



-



Dublin Snapshots



-



Personen / Info zu Name - Personen-Suchmaschine yasni.de



-



Thumbshots atvaizdai



-



Thumbshots paveiksliukai



-



�iauli� (Saul�s) m��is



-



KKB



-



Ch. L. T. Pichel - Žemaitija



-



ŽILVINAS ŽVAGULIS ( Z U Z I )



-



Rūgštaus vandens ir ozono dujų mišinys naikina virusą H1N1 - DELFI Žinios



-



Aiskiaregis



-



Kaunas | Naujienos



-



17. Programuotojas, kompiuteris, vartotojas.



-



Forex Trading Videos - My Mode Montage 9/10/09



-



Finglas kambarys




Make an on-line slideshow at www.OneTrueMedia.com



My MODE Montage




Make an on-line slideshow at www.OneTrueMedia.com



K.Donelaitis buvo ne prūsas, o lietuvis



Savo parapijiečius Kristijonas Donelaitis vadino būrais, ir mūsų dienų žmogus, skaitydamas šią nuostabią poemą yra įsitikinęs, kad būras - tai prūsiškas žodis, reiškiantis valstietį, ūkininką. Ne visai taip.





Pirmiausia, K.Donelaitis buvo ne prūsas, o lietuvis, kaip ir jo parapijiečiai. Prūsiją kelis kartus nusiaubė maras, ir Prūsijos valdovai, matydami, kad nėra kam žemės dirbti ir mokesčių surinks mažiau, leido kasmet 5 tūkst. lietuvių (kai kuriais metais net 10 tūkst.) atsikelti į Prūsiją, užimti tuščias sodybas, dirbti žemę ir tapti gerais piliečiais. Ypač daug važiavo tauragiškių. Atkreipkite dėmesį - ir „Metų“ autorius, ir jo veikėjai kalba grynai lietuviškai. Prūsų kalbos būrai nė nemokėjo. Prūsai jau buvo beišnykstą, jų kalbos paminklų liko nedaug, tačiau ir iš jų matyti, kad prūsų kalba labai skiriasi nuo lietuvių kalbos.





Pats žodis „būras“ - ne lietuviškas ir ne prūsiškas, o olandiškas. Jis atkeliavo į Lietuvą kartu su olandų naujakuriais, taip pat kviestais apsigyventi ištuštėjusiuose kaimuose ir viensėdžiuose. Daugiausia atvažiavo fryzų, iš artimiausio pelkėto Olandijos krašto Fryzlandijos. Ryškiai nubrėžtų sienų tuomet nebuvo, nuosavybės teisė, kai stovėjo tuščios sodybos ir ištisi kaimai, taip pat buvo taikoma tik „apytikriai“.





Senieji prūsai savęs prūsais irgi nevadino, ir nematė to krašto kaip visumos. Kiekviena gentis buvo pati sau šeimininkė, kiekvienas jos narys - išdidus galindas, sembas, nadruvis, bartas, pamedėnas. Genčių separatizmas - viena priežasčių, dėl kurių žlugo visi jų sukilimai. Beje, ir Lietuvą suvienyti pavyko ne iš karto. Gentys gyveno savo gyvenimą ir negalėjo suprasti, ko iš jų nori tas svetimas, keista tarme ar net kita kalba kalbantis kunigaikštis.





Apie galindus - atskira istorija. Pasakojama, kad visa gentis, ar jos dalis, susipyko su vadais ir iškeliavo nežinoma kryptimi. Daugiau apie ją nebuvo girdėti. Lietuvoje galindai tikrai neatsidūrė. Rytuose, pas sūduvius - jotvingius, jiems nebuvo ko ieškoti. Jei galindai būtų nukeliavę dar toliau į rytus - rusų kronikos būtų tai atspindėjusios. Šie nenuoramos galėjo pasukti ta kryptimi, kuria kiekvieną rudenį pasirenka paukščiai, kiekvieną pavasarį atkakliai sugrįžtantys.





Manau, man pavyko aptikti jų pėdsakus.





Ispanijoje žinoma pavardė Galindo. Ten tas žodis neturi jokios prasmės, nors dauguma ispanų pavardžių daiktavardinės arba būdvardinės kilmės. Ar nebus taip toli nusiritusi prūsų gentis? Nors nėra jau taip toli - pora savaičių gerai pakinkytu vežimu.



reklama





Žodžių „prūsai“, „Prūsija“ kilmė taip pat neaiški. Ankstyvuose kalbos paminkluose tas žodis neaptinkamas. Graikų matematikas ir geografas Klaudijus Ptolemėjas, gyvenęs ir rašęs porą šimtų metų po Kristaus gimimo, mini galindų, sudėnų gentis, bet jokių prūsų nežino. Po beveik tūkstančio metų jų nežino ir Petras Duisburgietis. Tik keliautojas-pirklys iš arabiškos Ispanijos, žydas Ibrahimas ibn Jakubas mini kažkokią „bruzi“ gentį.





Kai kurie istorikai mano, kad žodis „prūsai“ gali būti sudarkytas žodis „fryzai“, nes olandų įtaka tam kraštui ir visam baltų pamariui neabejotina. Užtenka paminėti klumpes. Toks modelis - iš vieno medžio gabalo, koketiškai užriesta nosyte, buvo drožiamas tik Olandijoje ir visur, kur pasireiškė jos įtaka. O ir vadinamas šis apavas olandišku žodžiu „klumpen“, ne kitaip. Paėmęs medžio trinką, kirvį ir kaltą, klumpės nepadarysi. Reikia ilgokai pas meistrą pasimokyti. Į Aukštaitiją ir toliau į rytus tikros klumpės neprasmuko. Ten gamino medpadžius - odos viršus, atviras kulnas, per kurį šiaudai-pakratai ne laiku išbyrėdavo.





Rytprūsiuose būrų (olandiškai boer - ūkininkas, valstietis), nebeliko. Aišku tik, kad tai buvo kieto charakterio žmonės, kurie pasaulio žemėlapyje ir be Prūsijos paliko gilų pėdsaką. Kai kelias į Karaliaučiaus apylinkes užsidarė, jie sukrovė mantą, gyvulius į burlaivius ir pasiekė patį tolimiausią Afrikos kampą, kur įkūrė „Laisvą būrų respubliką“. Žemė ten buvo derlinga, nors nekultivuota, klimatas - puikus - daug saulės ir pakankamai drėgmės.





Bet ta žemė nebuvo tuščia. Joje gyveno vietos juodaodžių gentys, daugiausia karingi zulusai (zulai). Būrai griebėsi šautuvų ir ėmėsi specifinės, aplinkybėms pritaikytos krašto užkariavimo taktikos. Išlipę iš laivų jie pirmiausia pasidarydavo stiprių vežimų. Ratai kartais būdavo be stipinų: medžio skrituliai su skyle ašiai. Juos traukdavo keliolika jaučių. Baisiai girgždėdavo, bet būrams tai nerūpėjo, atseit, laukinius žvėris atbaido. Artėjant vakarui vežimus sustatydavo ratu, iš išorės iš dygliuotų šakų sukraudavo užtvarą, kuris saugodavo nuo laukinių žvėrių ir zulų, o rytą traukdavo toliau. Taip jie užkariavo visą kraštą, o zulus pavertė vergais. Tačiau laisvos būrų respublikos ramybė buvo neilga. Nugalėjusi Napoleoną Didžioji Britanija energingai plėtėsi po visą pasaulį. Jos kolonijoms būtinai reikėjo atramos taško Pietų Afrikoje, ypač kai atsirado garlaiviai, sunaudojantys devynias galybes akmens anglies. Į puikų Keiptauno uostą britai žiūrėjo kaip į spyną, sukabinančią visą Britanijos grandinę - Gibraltarą, Adeną, Kolombą, Honkongą. Britai užpuolė būrus. Prasidėjo žiaurus ir ilgas karas. Britai siuntė pulkus ir patrankas. Jau buvo atsiradę ir šiokių tokių kulkosvaidžių, o būrai turėjo tik šautuvus, neretai su titnaginiu skiltuvu, užtaisomus per vamzdį.





Didžioji Britanija nugalėjo. Bet pasielgė taip kaip visada - būrų neišvarė, net nepanaikino jų respublikos, o sukūrė federaciją britų imperijos sudėtyje, kurioje buvo kalbama anglų ir afrikanų, t. y. senąja olandų kalba.





Naujai šaliai sekėsi. Atsidarė anglies kasyklos, nes Keiptaune sustojantiems laivams laivams labai reikėjo kuro. Buvo rasta deimantų. Ten jie kasami iki šiol, nes tos kasyklos - didžiausios pasaulyje. Buvo surasta ir aukso, nors vietomis teko raustis į poros kilometrų gylį, kur alino žemės gelmių karštis. Daugiau>>Netrūko ir pigios darbo jėgos. Zulai ir juodaodžiai plūste plūdo, nes elgetiškas Europos požiūriu uždarbis šachtose buvo dangaus palaima skurstantiems, darbo ir profesijos neturintiems afrikiečiams. Bijodami juodaodžių persvaros baltieji ėmėsi rasistinės apartheido





politikos - neva rasės turi gyventi nesimaišydamos, atskirai. Iš tiesų tai reiškė žiaurią juodaodžių diskriminaciją ir priespaudą. Jiems teko tik blogiausi darbai, jie negalėjo temstant pasirodyti baltųjų kvartaluose, jiems buvo skirtos atskiros, blogesnės vietos viešajame transporte. Demokratinės pasaulio valstybės griežtai smerkė apartheidą, Jungtinės Tautos vis griežtino sankcijas, apribojo, o paskui ir uždraudė prekybą su Pietų Afrika, Britanijos Tautų Sandrauga net išmetė ją iš savo narių. Įsižeidusi Pietų Afrika pasiskelbė respublika.





Bet šalyje prasidėjo neramumai, juodųjų maištai ir streikai. Baltiesiems darėsi vis sunkiau išlaikyti valdžią, o kai per pasaulį nuvilnijo laisvės banga, sužlugdžiusi Sovietų Sąjungą, Jugoslaviją ir Lotynų Amerikos diktatoriškus režimus, atėjo galas ir Pietų Afrikos apartheidui. Šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai. Valdžia atiteko juodaodžiams, nes jų buvo dešimt kartų daugiau negu baltųjų. Pirmuoju Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu tapo Nelsonas Mandela, zulas, tamsiaodis, ilgus metus už politinę veiklą sėdėjęs kalėjime, tačiau nelinkęs kerštauti. Jis sugebėjo suvienyti visų odos atspalvių žmones bendram tikslui. Pietų Afrika klestėjo.





Pasibaigus N.Mandelos kadencijai, pasibaigė ir Pietų Afrikos sėkmė. Kitas juodaodis prezidentas, po to trečias - buvo jau kitokie. Negalima sakyti, kad baltuosius imta atvirai diskriminuoti, tačiau skiriant į svarbius postus vis dažniau buvo žiūrima į odos spalvą, o ne į sugebėjimus ir išsilavinimą. Pradėtą žemės reformą lydėjo baltųjų fermerių žemių užgrobimas, kartais jie net būdavo nužudomi. Daugeliui baltųjų tapo sunku gyventi šalyje, kurią valdė buvę vergai, ir laikytis jų sukurtų įstatymų.





Nauja būrų klajonė





Būrai vėl ėmė dairytis, kur čia patraukus. Ir surado... Gruziją. Jos vyriausybė pakvietė Pietų Afrikos fermerius persikelti pas juos - mainais už patirtį ir žinias apie modernų žemės ūkį. Papuna Davitaya, Gruzijos ministras diasporos reikalams, pareiškė, kad jie kviečiami todėl, kad Gruzija ieško investuotojų į žemės ūkį. Jis priminė, kad sovietiniais metais žemdirbystė Gruzijoje buvo apleista, pasveikino pirmąją atvykusią pasižvalgyti Pietų Afrikos fermerių delegaciją ir pažadėjo būrams visas garantijas, nes „būrai - geriausi pasaulyje žemdirbiai“.



reklama





Delegacijai grįžus namo, buvo sušauktas būrų suvažiavimas. Išrinktas komitetas ėmė rengti konkrečius planus masinei emigracijai. Paaiškėjo, kad maždaug 40 tūkst. fermerių nesutinka su PAR rengiama žemės reforma ir nori emigruoti į Užkaukazę. Jų lyderis Hendrikas Millsas pareiškė spaudai, kad ten puikios perspektyvos žemdirbystei, o investuoti Gruzijoje dabar pelningiau ir saugiau nei PAR.





Palikti gimtąjį kraštą, į kurį jų protėviai atsikėlė prieš 200 ir daugiau metų, būrams nelengva, bet jie sako neturintys kitos išeities. Gyvenimas kas mėnesį blogėja, siautėja nusikaltėliai, brangsta darbo jėga, o reforma grąžins žemę ankstesniems jos šeimininkams.





Fermeris Pietas Kempas pareiškė, kad iš pradžių į Gruziją keliaus maža grupė - dešimt ar dvidešimt fermerių, bet juos paseks visas tūkstantis, ir Gruzijoje jie įsikurs visai neblogai. Gruzijos vyriausybė tikisi, kad atvykėliai pakels žemės ūkio kultūrą, ypač vynininkystės. Gruzinai gamina vyną jau šimtus metų, bet dažniausiai tai saldūs arba pusiau saldūs vynai, nelabai mėgstami Europoje. Gruziniški vynai buvo populiarūs Rusijoje, bet dėl politinių kivirčų ir antigruziniškos Kremliaus politikos jų importas uždraustas. Tuo tarpu Pietų Afrikos vynai Europoje populiarūs ir gruzinai norėtų perimti būrų patirtį. PAR vyndarystė - viena pelningiausių žemės ūkio šakų, o mitybos kultūrai augant, gero vyno poreikis pasaulyje sparčiai didėja.





Tik vargu, ar būrams bus lengva pritapti. Gruzinų kalba sunki, raidynas kitoks. Klimatas skirtingas ir skirtingos žemdirbystės tradicijos. Tačiau P.Kempas sako, kad jis ir kiti fermerių linkę pabandyti. „Keliuosi į Gruziją ne tam, kad iš jos padaryčiau naują Pietų Afriką. Kai ten nuvyksiu, noriu tapti gruzinu“, - pareiškė P.Kempas.





Tačiau sumanymą keltis į Gruziją kritikuoja ir vieni, ir kiti. Gruzijos opozicija piktinasi, kad atvykėliams žemė parduodama už grašius, nors valstiečiams gruzinams žemės trūksta. PAR vyriausybė taip pat ėmė nerimauti dėl savo vyno pramonės ir net viso žemės ūkio - kas bus, kai išvažiuos geriausi ūkininkai?








Самогиты



(латин. Samaytae, Samagitae, лит. Zaemaite) — обитатели Самогитии и Жмуди (см.), представляют особый историко-этнологический, вероятно, смешанный, тип населения Прибалтийского побережья. Довконт в своей жмудской истории отождествляет всю землю прусско-литовскую по берегу Балтийского моря от Вислы до Говьи (в Лифляндии) с Жмудью. Ныне к этнографической жмуди причисляются вообще жители всего Тельшевского, большей части Россиенского и некоторой части Шавельского у. Ковенской губ. Епископ А. Барановский ("Заметки о литовском языке", 1898 г.) среди 11 литовских говоров Ковенской губ. отмечает всего два жмудских — жмудско-тельшевский и жмудско-россиенский. Некоторые местности Тельшевской Жмуди упоминаются уже с IX века. В жизнеописании св. Ансгара († 865), составленном Римбертом ("Vita Anskarii"), повествуется о походе шведов на Корсовский град Apulia — а следы старинного города Апуле или Опуле сохранились за р. Лубою, близ м. Шкуд. А. Биленштейну ("Grenzen d. lett. Volksstammes", 1892) удалось 27 старинных местностей отождествить с нынешними жемойтскими. В летописи Нестора упоминается Норома сиречь Жомойт, что указывает на некоторую связь жмуди с финским элементом, так как "Neroma", по-видимому, — финский перевод названия низменной земли, жмудского прибрежья. По словам лифдяндской рифмованной хроники, в 1259 г. жамейты (Sameiten) под предводительством своих кунигасов предпринимают поход в Курляндии на христиан. Жрец их перед отправлением в поход заставляет их обещать принести в жертву богам третью часть добычи конями, военными орудиями или броною, а пленных рыцарей сжечь (см. Mierzynski, "Zr ód ła", I, 118). Против обособленности самайтов в 1420 г. высказался в письме к королю польскому вел. кн. Витовт, утверждая, что земля замайтов есть и всегда была одна с землей Литовской: у них один идиом и одни люди. Сами жители с древних времен себя назвали литовцами, но никогда жамейтами, ввиду чего Витовт в своем титуле Жмудь отдельно от Литвы не упоминает. Греч. писатель XV в. Иоаник Халкондил, автор 10 книг Ίστοριών, называет С. народом отважным, отличающимся от окружающих образом жизни и языком; они граничат с пруссами, в домашнем быту и обрядах следуют древним грекам, как богов почитают Аполлона и Артемиду, а в одежде похожи на пруссов. Особую главу посвятил С. французский писатель Блез де Виженер ("Description du Royaume de Pologne et pays adjacents", 1573). В соч. Lukusza de H i nda "Descriptio orbis et omnium rerum publicarum" (1655) С. описываются как люди огромного роста, ловкие и здоровые: они живут до ста лет, отличаются военной доблестью, лихой верховой ездой, а женщины — целомудрием. Самой знаменитой жмудинкою была Бирута, легендарная жена кн. Кейстута. Предание это послужило предметом для песни, составленной Валоновичем и Д. Пашкевичем и поныне по всей Литве и Жмуди распеваемой. Хотя в 1501 г. Жмудь и Литва окончательно соединились, и С. после Свидригайлы более не имели отдельных князей, они сохраняют до сих пор значение особой этнологической единицы. Кроме Ковенской губ., С. живут еще в Мемельском округе Пруссии. Первый литовский катехизис Мажвида написан на жмудском наречии и назначен не только для литовцев, но и для жмудинов. Множество легенд и сказок, сохранившихся на Жмуди, собраны Э. Фекенштедтом в книге "Die Mythen, Sagen u. Legenden der Zamaiten", сообщающей массу неверных сведений по мифологии С. Лучший сборник легенд, записанных в Россиенском у., издан Довойно-Сильвестровичем, в библиотеке "Вислы", в польском переводе (т. XII, ч. 1—2). В 1842 г. Юцевич издал "Wspomnienia Zmujdzi"; здесь помещены драгоценные материалы по самогитской демонологии и чародейству, концентрирующимся около жмудской Лысой горы "Шатрия". О ведьмах и лятавицах писал М. Довнар-Запольский: "Чародейство в Сев.-Зап. крае" ("Этногр. обозрение", 1890, №№ 2, 49). По исследованиям Бецценбергера ("Lit. Forshungen", 1882), жмудины Мемельского округа верят в Кауков и Пукисов (см.), драконов и житных духов, приносящих людям счастье и богатство. В легендах заметны следы двоеверия, остатки верования в мертвые души, которых кормят осенью и от которых зависит счастье домашнего очага. В древности С. жили в особых домах — "numa", ныне живут в хатах, называемых "t r oba" (ср. ст. Вольтера в "Журн. Мин. нар. пр.". 1886): нумы — это бревенчатые строения 10—15 сажен в длину и 5—6 саж. в ширину, с очагом в середине (см. Д. Пашкевич, в "Днев. варш.", 1829, № 44). Одежда С. отличается пестротою самотканого сукна, из которого шьются их платья. Они живут отдельными дворами и сохраняют древний язык и некоторые обряды, напр. оригинальный "свадебный порядок" (ср. "Об изуч. семейного быта лит.-жем. народа", в "Нам. кн. Ков. губ. 1887 г."). Народные яства С. — шюпинис, род каши из ячменной крупы и гороха, и путра — род затирки из ячневой крупы с картофелем. Из юридических обычаев распространено обыкновение давать старикам ишимтное (см.) изъятие. При продаже участка оно превращается в условие кормления старика. О жмудском периоде лит. литературы см. соотв. ст. О жмудских древностях писали Довконт и Т. Довгирд в соч. "Pamiatki z czas ò w przedhistorycznych na Zmujdzi", где описаны раскопки гигантских могил (enelzynkapas) под Ясногоркою, Виздерги, Имбарах в 1882—1885 гг. (см. "Wiadomość o wyrobiach z kamienia g ładzonego" (1890). Жмудские песни издали Довконт по Тельшевскому у. и Станевич по Poccиeнскому ("Daynas Ż emacízíu Wilnanjé", 1829).



Э. Вольтер.









TIESA IR TEISUMAS



Melo bendrininkai ar tiesos bendradarbiai?



2009-05-22


Holger Lahayne



Melo pinklėse



R. Scotto politiniame trileryje "Melo pinklės" ("Body of Lies", 2008) L. DiCaprio vaidina CŽV agentą Rodžerį Ferisą. Puikiai mokėdamas arabiškai, agentas meistriškai apgaudinėja Artimųjų Rytų teroristus dėl savo tapatybės – slapstymasis po kauke yra visų šnipų bei slaptųjų agentų verslo dalis. Tik ar taip pat ir melas? Feriso viršininkui Edui Hofmanui (R. Crowe), komanduojančiam savo pavaldiniui nuo pusryčių stalo per interneto ryšį, svarbiausias dalykas yra informacija, o jo moto – nepasitikėk nė vienu. Ar tikri draugai vienas kitam meluoja? Kada, kokiu tikslu ir kam galima nesakyti tiesos? Visiška ciniškojo Hofmano priešingybė yra Jordanijos slaptųjų tarnybų vadovas Hani Salaam (M. Strong). Jo taisyklė – viena, galiojanti visiems, taip pat ir Ferisui – niekada jo neapgaudinėti. Ferisas šią taisyklę, žinoma, sulaužo.



"Love is all around us", mus visur supa meilė, prieš 15 metų savo superhite dainavo "Wet Wet Wet" trijulė. Čia yra tiesos, apie tai užsimenama ir "Melo pinklėse" (Feriso santykiai su iraniete sesele). Bet iš esmės mus supa melas. Politikoje, ekonomikoje, prekyboje, akademiniuose sluoksniuose. Galėtume nurodyti ne vieną politiką, kuris meluoja net susiriesdamas, o vis tiek yra populiarus. Žinome ir žurnalistų, meluojančių sklandžiau negu sakančių tiesą, bet jų leidiniai priklauso prie skaitomiausių. Ne paslaptis ir docentai, kurie be skrupulų plagijuoja akademinius darbus, bet vis tiek išlieka ant karjeros laiptų. Ir, be abejo, pažįstame ne vieną studentą, studijuojantį copy-paste metodu, bet laimingai žengiantį net per kelias studijų pakopas. Pagaliau sportas: virtinė įvairiausių šakų, sunkte prisisunkusių dopingo. Jų priekyje, be abejo, lenvoji atletika su dviračių sportu. Antai austrų triatletė L. Hütthaler, skaudžiais liudijimais savo šalyje sukėlusi vieną didžiausių dopingo skandalų, patvirtina: "Mano kūnas ir psichika visiškai sužlugdyti. Per pastaruosius trejus metus aš melavau be sustojimo ir jokio gailesčio. Sykį pradėjus, ištrūkti iš to tampa nebeįmanoma". ("Der Spiegel", 18/2009)



Melas yra universalus fenomenas. Lietuvoje tiesos kelią smarkiai apsunkina sovietinis palikimas. Filosofė N. Putinaitė knygoje "Nenutrūkusi styga" rašo:


"Sovietinis pasaulis buvo nenormalus, nes melą pateisino kaip būtiną priemonę siekiant 'gero’ tikslo. Ne principų ar idėjų, o siekiamo tikslo atžvilgiu buvo nustatytos gėrio ir blogio, draugo ir priešo, ištikimybės ir išdavystės perskyros. Šia prasme sovietinėje pasaulėžiūroje buvo ištrintos ribos tarp priešybių: tiesos ir melo, sakymo ir nesakymo, tikėjimo ir skepticizmo, kalbėjimo ir veikimo. Tai reiškė, kad sovietiniame pasaulyje neliko jokių moralinių ar tiesos atramų, kurios būtų nuo jo nepriklausiusios. Ryškiausiai sovietinės tikrovės nenormalumą atskleidžia tai, kad žmonės buvo verčiami nenormalius dalykus priimti kaip normalius ir savaime suprantamus. Didžioji visuomenės dalis susitaikė su sovietinėmis tiesomis, melo teikimą už tiesą priėmė kaip tikrovės dalį... Ne sovietinių tiesų indoktrinacija, o būtent nuostata dėl melo legalumo buvo tikroji pasaulėžiūros tiesa ir palikimas, kurį mes esame perėmę ir kurio paveikumą neabejotinai jaučiame."



Na, komunistų laikai jau praeity ir niekas nebetiki jų melu. Tačiau sovietinės doktrinos užkratas tebeveikia visuomenę. Senųjų vadų įdiegta tiesos ir melo samprata tebėra gyva ir veikli. N. Putinaitė sako, kad buvo "ištrintos ribos tarp tiesos ir melo", "neliko jokių moralinių ar tiesos atramų". Bet baisiausia, kad meluoti buvo – ir iš dalies liko – normalu bei legalu. Jei seniau netiesą pateisino komunizmo rojaus viltis, tai dabar – asmeninis interesas.



Tačiau čia dar ne viskas. Iš tiesų yra daug sudėtingiau. Nesusidorojam su Rytų paveldu, žiūrėk, jau skverbiasi naujos srovės iš Vakarų.



Amerikiečių filosofas Harry G. Frankfurteris (g. 1929) didžiausią pavojų tiesai mato ne melo fenomene. Jo nuomone, dabartiniame žiniasklaidos bei pramogų amžiuje blogiausias dalykas yra "bullshit" (šiuo ‚žodžiu' pavadinta ir jo esė knyga, 1986/2005). Kuo "bullshit" skiriasi nuo melo? Melagis neigia tiesą, vadinasi, ją žino ir tam tikra prasme gerbia. "Niekas nepameluos netikėdamas žinąs teisybę. O norint suregzti bullshit, tiesos žinoti nereikia", sako autorius. Malantį bullshit, kalbantį kvailystes, nesąmones, tiesa net nedomina. Bulšiteris plepa visiškai nesirūpindamas, ar jo plepaluose yra nors kiek tiesos, ar nėra nė lašo. Jam tik rūpi savo plepalus kaip nors prakišti, padaryti įspūdį, ir tiek. Bulšiteris niekina tiesą ir neturi nė menkiausio supratimo, kaip ja naudotis. Dėl to bullshit moraliniu požiūriu blogiau už melą.



Bullshit viešpatauja, o melas yra legalus. Tačiau Frankfurteris mano, kad "Be tiesos mes esame vargšai... Be tiesos apskritai neįmanoma gyventi. Tiesos mums reikia ne tik tam, kad suprastume, kaip teisingai gyventi, bet ir tam, kad žinotume, kaip išvis išgyventi."



Tad kodėl melas vis dar tebelaikomas nenormaliu? Kodėl vis dar siekiame atsiremti į tiesą? "Trokštame tiesos, bet savyje terandame netikrumą", sako B. Pascalis ("Mintys", 437). Kodėl nepaliaujame trokšti tiesos ir jos ieškoti?



"Tiesos Dievas"



Mes, žmonės, esame nuo tiesos priklausomos, tiesos trokštančios, be tiesos negalinčios gyventi būtybės. Kodėl taip yra? Biblijos atsakymas trumpas, tiesus ir aiškus: todėl, kad esame sukurti pagal Dievo atvaizdą (Pr 1, 26). Esame panašūs į Dievą. Panašūs ne tokiomis savybėmis kaip visagalybė ar visuresybė, bet moraliniais bruožais – meile, gerumu, gailestingumu, taip pat ir teisingumu. Taigi tiesa yra mūsų būties dalis.



Jei norime geriau suprasti save, turime patyrinėti Dievą. O Dievas, be kitų savybių, yra ir "tiesos Dievas" (Ps 31, 5, Burbulio vert.). Reformatorius J. Calvinas tvirtino: "Dievas nieko labiau nebrangina už tiesą... Niekas labiau neprieštarauja jo prigimčiai nei netiesa." T. Akvinietis apibrėžė: "Dievas yra grynoji tiesa." Tuo, atrodo, viskas ir pasakyta. Bet galėtume ‚pasismulkinti' ir pažvelgti į tiesą trimis aspektais. Jie būtų tokie.



Tikrumas



Dievas yra tiesa, jis yra tiesoje, tai reiškia, jis yra tikras, vienintelis tikras Dievas. Pagonių stabai – nukalti iš geležies ar išdrožti iš medžio, o "Viešpats – tikrai Dievas, jis gyvasis Dievas..." (Jer 10, 10). Naujajame Testamente Jėzus sako, kad amžinasis gyvenimas yra pažinti "vienintelį tikrąjį Dievą" (Jn 17, 3; žr. 1 Tes 1, 9). Paulius mintį išplečia pridėdamas, "jog iš tikro nėra pasaulyje stabų ir nėra jokių dievų, tik vienas Dievas" (1 Kor 8, 4). Tas pats pasakytina ir apie Dievo Sūnų: "Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus" (1 Tim 2, 5). Sūnus taip pat yra "tikrasis Dievas" (1 Jn 5, 20); tą pats patvirtina: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas" (Jn 14, 6). Tiesos charakteristika priskiriama ir trečiajam Trejybės asmeniui: "Dvasia yra tiesa" (1 Jn 5, 6; žr. Jn 14, 17; 15, 26; 16, 13).



Tiesą galima laikyti savotiškai aukštesniąja Dievo savybe, persmelkiančia visas kitas. Dievo gerovė yra tikra gerovė (Jer 33, 6), jo meilė yra tikra ištikima meilė (2 Sam 2, 6), o malonė – tikra malonė (Jn 1, 17) – viskas, kas Dieve ir kas išeina iš jo, yra tikra ir teisinga.



Teisingumas



Kadangi Dievas yra tiesa, tai jis ir sako tiesą. Tą liudija ne viena Biblijos eilutė: "Tavo žodis yra tiesa" (Jn 17, 17; 2 Sam 7, 28), "tavo Įstatymas – tiesa" (Ps 119, 142). "Dievas tiesakalbis" (Jn 3, 33; Tit 1, 2), o palyginus su žmogumi, ši jo savybė dar ryškesnė: "Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus – melagis..." (Rom 3, 4); "Dievas nėra žmogus, kad meluotų" (Sk 23, 19); "neįmanoma, kad Dievas meluotų" (Hbr 6, 18). Visa tai galioja ir Dievo žodžiams, užrašytiems Biblijoje. Šventieji raštai taip pat yra "tiesos žodis" (2 Tim 2, 15).



Teisumas



Dievas yra teisingas, sako tiesą ir pagal ją elgiasi – visada lieka ištikimas savo prigimčiai bei savo žodžiui. "Jo rankų darbas – tiesa ir teisingumas, jo įsakai tvirti, patikimi amžių amžiais, duoti tiesa ir teisumu" (Ps 111, 7–8). Dievas laikosi savo žodžio ir pažadų: "ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus" (Hbr 10, 23). Todėl galima pasikliauti juo, jo žodžiu bei darbais: "Juk Viešpaties žodis tiesus, visi jo darbai patikimi" (Ps 33, 4). Dievo patikimumas yra Biblijoje labai dažnai akcentuojama savybė (žr. Įst 7, 9; Ps 40, 11; Įst 32, 4; 1 Kor 1, 9; 10, 13; 1 Tes 5, 24; 2 Tes 3, 3; Hbr 10, 23; 11, 11; 1 Jn 1, 9). Ji pagrįsta Dievo tiesa ir teisumu. Todėl Senajame Testamente ištikimoji Dievo meilė, arba Dievo gerumas (hesed) dažnai siejamas su jo tiesa ir teisumu (emeth) (Pr 24, 27.49; 47, 29; Iš 34, 6; Joz 2, 14; Ps 26, 3) bei ištikimybe ir patikimumu (emunah) (Įst 7, 9; Ps 89, 2; 92, 2).



Tiesa ir mes



Kokia iš to nauda mums? Čia norėčiau paminėti keturis esminius ir keturis praktinius dalykus.



Absoliuti tiesa ir reliatyvus žinojimas



Jeigu Dievas yra absoliutas ir tiesa, tuomet visa tiesa kyla iš jo, taigi ir tiesa yra absoliuti. Todėl tikėjimas į Dievą ir tikėjimas tiesos absoliutumu yra artimi dalykai. Nors ne vieta užsiimti filosofijos istorijos analize, tebūnie pacituotas bent jau F. Nietzsche. Šis vokiečių filosofas sakė tvirtai įsitikinęs, kad "metafizinis tikėjimas" mokslu ir tiesa, tikėjimas, "jog Dievas yra tiesa, jog tiesa dieviška", nebeturi nė menkiausio pagrindo, nes "nieko nebėra dieviška, o yra tik klaida, aklumas, melas" ("Linksmasis mokslas", 344). Nietzschei paskelbus "Dievo mirtį", tikėjimas metafizika, morale bei ‚tikrosios' tiesos pažinimu pasidarė neįmanomas.



Tačiau XX a. davė ir garsių filosofų kaip B. Russellas, K. R. Popperis, kurie absoliučios ir objektyvios tiesos laikėsi neatplėšiamai. Bet to nepakako, nes bendrosios tendencijos pasuko kita kryptimi. 1987 m. Čikagos universiteto filosofijos profesorius Allanas Bloomas (1930–1992) rašė: "Dėl vieno dalyko profesorius gali būti visiškai tikras: beveik kiekvienas studentas, atėjęs į universitetą, tiki arba teigia, kad, jo įsitikinimu, tiesa yra reliatyvi". Johnas Searle'as (g. 1932), Berkeley’io filosofijos profesorius, pasisakė diferencijuočiau, bet taip pat neslėpė dar prieš dešimtmetį pastebėjęs, kad universitetuose bus mestas iššūkis "ne tik studijų turiniui bei metodams", bet ir "supratimui tokių sąvokų kaip racionalumas, tiesa, objektyvumas ir tikrovė, aukštajame moksle gyvavusių šimtmečius bei laikytų esminėmis", o kai kuriose universitetinėse srityse "net kaip idealas" atmetamoms.



Bet labai svarbu yra atskirti du dalykus: nors tiesa ir absoliuti, tik pats Dievas ją žino visą, iki galo, tobulai. Žmonėms duota tiesą pažinti tik dalimis, net krikščionys negali pasigirti visos tiesos žinojimu. Kaip sako postmodernieji mąstytojai – "viena iš tiesų". Nors ne jie pirmieji tai pastebėjo. Jau XV a. Mikalojus Kuzietis suprato: "Visas mūsų žinojimas, net ir pasaulio dalykuose, yra grynas 'spėliojimas’". XVII a. Pascalis žmogaus pažinimo galimybes taip pat jau vertino gana pesimistiškai. O reformatorius Calvinas savo "Institutio" net rašo apie "mus gaubiantį paklydimo rūką" (III,2,4). "Mūsų protas mindomas įvairiausios apgaulės, pasidavęs galybei paklydimų, įsipaniojęs į daugybę kliūčių, sukaustytas visokių baimių, kad apie jį kaip patikimą vadovą negali būti nė kalbos" (II,2,25). Žmonių kaip kūrinių žinojimas ribotas, o po nuopuolio dalinai klaidingas. Todėl privalome nepaliaujamai likti atviri klaidų taisymui bei žinojimo keitimui.



Ne mes esame tiesos šaltinis



Jei Dievas miręs arba nėra autoritetas, o mes vis tiek norime rasti tiesą, kur mums jos ieškoti? ‚Gyvenimo patarėjai' kaip Coelho, Sharma, Murphy’is ar gausybė ezoterinių leidinių sako viena: tiesos ieškok savyje. Tą jau tvirtino ir M.G. Gandhis: "... tiesa yra tai, ką žmogui kalba vidinis jo balsas... Tiesa yra mūsų pačių viduje. Tai yra slapčiausias kiekvieno mūsų centras, kuriame gyvena tiesos pilnatvė... Auksinė taisyklė – daryti tai, ką manome esant teisinga." ("Kelias Dievo link") Labai patraukli mintis, ypač kai pateikiama įvyniota į dvasingumą. Deja, jokio tiesos centro ar ištakų mumyse nėra ir būti negali. Nes visa tiesa yra tik Dieve. Nors Augustinas kalbėjo, kad mes galime rasti tiesą savyje, bet ji ne mūsų ir ne iš mūsų, o vien iš Dievo ("Išpažinimai", XII, 25). Tačiau jeigu Dievas nustoja būti Dievas, o juo pasidaro pats žmogus, tuomet, be abejo, tiesos epicentras persikelia į žmogų.



Biblijoje panašios formuluotės į Gandhžio nerastume. Tik 1 Jn 1, 8 bei 2 Jn 2 užsimenama apie tiesą mumyse. Bet tik tikėjimo prasme, kadangi tikinčiuosiuose tiesa gyvena per Šventąją Dvasią, kuri yra Dievas. Tad per tikėjimą žmogus įgyja tiesos dvasią, bet ji netampa jo esybės dalimi. Toji tiesa, kuri yra Dievo, veikia tikinčiajame lenkdama mintis link Dievo žodžio, kuris nėra mumyse. Todėl ne vidinis balsas pasako, kas yra tiesa, o kas ne.



Dievo tiesa atidengia mūsų netiesą



Dievas save ir savo tiesą priešstato žmogaus netiesai ir parodo, kaip labai jis supančiotas melo. Paulius apie tai aiškiai rašo pirmuosiuose Laiško romiečiams skyriuose: netikintieji "neklauso tiesos" (2, 8), jie "Dievo tiesą iškeitė į melą" (1, 25) ir "teisybę jie užgniaužia neteisingumu" (1, 18). Jie "atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išganiusi" (2 Tes 2, 10; žr. ir Jok 1, 18). Kitaip tariant, žmogaus būklė yra paradoksali: jis trokšta tiesos, jos ieško, bet drauge ją atmeta bei pamina.



Biblija šiuo atžvilgiu labai realistiška sakydama, kad žmogui tiesa dažniausiai yra nemaloni. Am 5, 10 kalba apie žmones, kurie bjaurisi Dievu, "sakančiu tiesą". Ne tik tų laikų, bet ir šiandienos žmonės dažnai pyksta ir nekenčia tų, kurie sako tiesą. Todėl niekad nereiktų turėti per daug iliuzijų.



Be to, būtina pridėti, kad ir tikriems, atgimusiems iš aukšto tikintiesiems, Dievas savo tiesa rodo jų paklydimus. Jie nors ir labai nori girdėti Dievo tiesą bei pagal ją elgtis, tačiau priversti nuolat grumtis su savo senąja prigimtimi ir dėl to nuolat leistis Dievo taisomi.



"Vaikščioti tiesoje"



Tiesa visų pirma yra susijusi su kalba, su tariamais žodžiais (matėme, kad Dievo žodžiai yra teisingi, teisingai apibūdina tikrovę). Bet Biblija siekia toliau sakydama, kad tiesa yra ir visuotinis etinis principas, veikiantis mūsų gyvenimą ir elgesį. Tai yra mes turime ne tik sakyti tiesą, bet ir teisingai, pagal tiesą elgtis bei gyventi. Biblija kalba, kad turime "vaikščioti tiesoje" (2 Jn 4), o ne "tamsoje", nes tada nevykdysime tiesos (1 Jn 1, 6) ir "nebūtų mumyse tiesos" (1, 8). O 1 Jn 3, 18 reziumuoja: "nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa".



Yra daug perspektyvų (dėkingumas, meilė, pagarba Dievui, ištikimybė ir kt.), iš kurių galime žiūrėti į visus įstatymus bei išvesti etinius principus. Viena iš jų yra ir tiesa. Zch 8, 16–17.19 rašoma: "Štai dalykai, kuriuos turite daryti. Sakykite tiesą vieni kitiems, teiskite savo vartuose, paisydami tiesos ir tobulo teisingumo, nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems ir nebranginkite kreivos priesaikos, nes visų šių dalykų aš nekenčiu... Branginkite tiesą ir taiką". Sakykite tiesą, elkitės teisingai – tai yra vaikščiojimas tiesoje. Branginkite ir mylėkite tiesą – šiuose žodžiuose tam tikra prasme sudėta visa reikalinga gyvenimo etika.



Pastarasis punktas sklandžiai perveda prie praktinių dalykų. 3 Jn 8 tikintieji vadinami "tiesos bendradarbiais". Ką tai reiškia?



Ar tai tikrai tiesa?



Šiais rašytinės bei vaizdinės informacijos antplūdžio laikais esame nuolat supami galybės įvairiausių duomenų, iš kurių turime atsirinkti reikiamus. Todėl natūraliai kyla klausimas ne tik ko mums reikia, bet ir kas mums tinka, taigi teisinga. Kad priartėtume prie tiesos, turime būti kritiški. Nuolat turime kelti klausimus: tiesa tai ar nesąmonė? Ar teiginys pagrįstas? Tikintiesiems taip pat vertėtų rečiau būti naiviems ir neimti visko už gryną pinigą (bet kadangi jiems dažnai labiau stinga kritiškumo, tai jie linkę mestis ir į kitokius kraštutinumus – į perdėtą smerkimą arba tabuizavimą). Aplink sukasi tiek melo ir bulšito, kad tiesos tikrinimo jutiklis privalo veikti dieną naktį.



Kaip nustatyti tiesą? Tam reikia jos nustatymo kriterijų. Vienas iš svarbiausių yra logika. Ji pradeda formuotis nuo gimimo šeimoje, vėliau mokykloje, studijuojant bei savarankiškai tyrinėjant gyvenimą ir pasaulį. Gerai būtų, jei formuotųsi tik logika, o ne nelogika. Šiandien tarp kai kurių intelektualų madinga iš loginio mąstymo šaipytis. Todėl (bet ne tik todėl) ypač jaunimas aklai murkdosi ir yra murkdomas (ypač studijų metais) informacijos jūrose, kol ‚užsikala' protas ir akademikas su magistro laipsniu nueina dirbti paprasčiausiu vaistų išvežiotoju. Kam ir kokia iš to nauda? Niekam ir jokios! (Šiuo atveju paprasto amato pasirinkimo negalime laikyti teisingu ir logišku sprendimu...)



Tikrumo paieškos



Ką tik kalbėjome apie tiesą kaip teisingumą, šiame skyriuje pakalbėkime apie tiesą kaip tikrumą. Štai imkime konkretų dalyką: kultūroje susiformavusi tam tikra seksualumo samprata. Ar tai gera samprata, ar tikra? Koks yra, turėtų būti tikrasis seksualumas? Kokia jo paskirtis, prasmė? Kokia jo vieta Dievo plane? Panašiai būtų galima pasvarstyti ir, pavyzdžiui, apie darbą. Arba apie draugystę: kokia tikros draugystės esmė "Facebook" laikais?



Taip galėtume patyrinėti ir visą gyvenimą. Kokia gyvenimo prasmė? Kas yra tikrasis gyvenimas? Dalai Lama ar brolis Roger tvirtina, kad gyvenimo prasmė yra tapti laimingam. Hedonistiškesnis variantas minimas ir Senajame Testamente: "Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!" (Iz 22, 13). Pagal J. Murphy'io bei kitų pozityvaus mąstymo atstovų planą – "jūs gimėte būti turtingi". P. Coelho dvasingesnis, todėl "Alchemike" teigia, kad žmogaus tikrasis kelias – "įvykdyti savo Asmeninę Legendą". Didžiojo lietuvių Vydūno gyvenimo prasmės įžvalgos irgi didingos: "Žmogus savo esybėje yra gyvenimo didybė"; gyvename tam, "kad mumyse augtų prakilnusis žmoniškumas". Neprieštaraučiau, jei visi tie siekiai kaip nors išsipildytų ir mano gyvenime. Tik ar tada mano gyvenimas būtų iš tiesų tikras?



Biblija tvirtina, kad gyvenimo tikrumas slypi kituose dalykuose. Štai Ženevos katekizmas (1545) į pirmąjį klausimą apie žmogaus gyvenimo tikslą atsako trumpai: "Pažinti Dievą". Pažįstantis Dievą, pažįsta ir pats save (taip mąsto Calvinas, minėto katekizmo autorius, savo pagrindinio veikalo "Institutio" pradžioje). Trumpasis Westminsterio katekizmas (1647) taip pat labai gerai pateikia sutrauktą biblinę sampratą: "Svarbiausias žmogaus tikslas yra šlovinti Dievą ir džiaugtis juo per amžius". Taigi Biblija sako, kad pažinti Dievą, jį mylėti, šlovinti, jam paklusti, juo džiaugtis – štai tikroji gyvenimo prasmė ir tikslas. Tam mes esame sukurti.



Kai norime rasti tiesą, jos patys ir ieškomės. Bet paieškos dažniausiai nevyksta be pagalbos. Su pagalba lengviau ieškoti, o radus – išsiaiškinti, ar tai tikrai tiesa. Nes nėra nė vieno žmogaus, kuris turėtų visus tiesos nustatymo kriterijus ir gebėtų išsamiai patikrinti. Diplomatas ir istorikas A. de Tocqueville'is (1809–1859) rašo: "Jei žmogus užsimotų pats patikrinti visas tiesas, kuriomis vadovaujasi kasdien, jis niekad neprieitų pabaigos... Žmogus, ryžęsis pats vienas viską patikrinti, kiekvienam dalykui galėtų skirti labai mažai laiko ir dėmesio." ("Apie demokratiją Amerikoje") Mes galime ir turime pasitikėti bei naudotis jau atrastomis tiesomis, kurios yra patikrintos. Vienas iš pavyzdžių religijos srityje yra cituotieji tikėjimo išpažinimai bei katekizmai. Jie yra labai svarbi pagalba ieškant atsakymų į konkrečius klausimus apie tiesą. Studijų metais, pavyzdžiui, labai gerai, kai atsiranda dėstytojų, kurie parodo, padeda studentams (duoda ieškojimo ir atpažinimo kriterijus) rasti geras (tikrąsias, tinkamas, teisingas) knygas, autorius, kitus informacijos šaltinius. Nes laiko nėra tiek daug, kad jį švaistytume niekalams.



Dievo tiesos vedimas



Vedimas yra viena iš populiarių temų tarp krikščionių. Psalmės bene dažniausiai tvirtina, kad Dievo tiesa tikintį žmogų veda: "Siųsk savo šviesą ir tiesą, ir teveda jos mane" (Ps 43, 4), "Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane" (Ps 25, 5). Kaip Dievas ta savo tiesa veda? Psalmė 119 atsako: per savo žodį, t. y. per savo įsakymus, nes "tavo [Dievo] įsakymai yra tiesa" (Ps 119, 151; Jurėno vert.). "Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui" (119, 105). Todėl esame raginami laikytis Dievo įsakymų ("Vesk mane savo įsakymų taku...", 119, 35) bei sąmoningai rinktis "tiesos kelią" (119, 30, Burbulio vert.) Neretai nesuprantame, kokie geri ir naudingi yra mums Dievo įsakymai, todėl turime melstis: "Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius" (119, 18). Kuo geriau tuos vaisius suprasime, tuo lengviau bus tarti: "Mėgaujuosi tavo įstatais..." (119, 16), "ilgiuosi tavo įsakų" (119, 40).



Visos Dievo tiesos meilė



Visa tiesa yra Dievo tiesa, kaip pabrėžia daugelis krikščionių mąstytojų nuo Augustino. J. Calvinas rašė: "Niekur nėra nė lašelio išminties, šviesos ar teisingumo, galios ar šventumo, ar tam tikros tiesos, kuri netekėtų iš jo [Dievo], kurios pradžia būtų ne jis" ("Institutio", I,2,1).



Todėl tikintieji raginami visose gyvenimo srityse siekti tiesos ir visą tiesą mylėti. Tai didis iššūkis. Dar labai daug tikinčiųjų vengia jį priimti užsidarydami šventumo tvirtovėse ir susikoncentruodami vien į religinę tiesą, ignoruodami ‚sekuliariąją'. Kartais girdisi sakant: "Netrukus [po įtikėjimo] pasaulietiniai dalykai manęs jau nebedomino." Tai suprantama ir iš dalies net pagirtina, nes Dievo Evangelijos tiesa tikinčiajam tapo labai brangi (Dievo pažinimas tam tikra prasme tikrai yra svarbesnis negu pasaulio pažinimas, nes vien jis suteikia amžinąjį gyvenimą). Bet pas Dievą tiesos skirstymo į religinę ir sekuliarią nėra. Jam ekonominė, politinė, istorinė, mokslinė tiesa nėra žemesnė už dvasinę (žr. Saliamono pvz., 1 Kar 5,13). Todėl pagal 1 Tes 5, 21 galime sakyti: visa ištirkite ir, kas gera bei teisinga, palaikykite.



Tiesa ir melas nuolat grumiasi tarpusavyje, nes vienas kito nepakenčia. A. Solženicynas (1918–2008) Nobelio premijos gavimo kalboje 1970 m. (į Stokholmą iš Sovietų Sąjungos atvykti atsiimti premijos negalėjo, o kalbą slapta perdavė) taip pat pabrėžė šią mintį. Kalbos pabaigoje sako:



"Tad neužmirškime, kad smurtas egzistuoja ne vienas ir negali vienas egzistuoti: jis visada eina kartu su melu. Tarp juodviejų gyvuoja labai tvirtas ryšys, gili prigimtinė sąsaja. Vienintelė smurto priebėga yra melas, o melo vienintelė atrama yra smurtas. Kiekvienas, kuris smurtą renkasi savo veikimo būdu, veikimo principu būtinai pasirenka melą. Pradžioje smurtas reiškiasi atvirai ir išdidžiai. Bet augdamas ir tvirtindamasis jis ima stigti priedangos, ir, kad išgyventų, turi pasinerti į melo rūką, kuris apgaubia jį savo saldžialiežuvavimu. Tokiais atvejais mums ne visada ir nebūtinai užspaudžiama gerklė, dažniausiai pakalikai reikalauja priesaikos, prisiekti ištikimybę melui, pasižadėti būti melo bendrininku."



Dar tais laikais, kai komunistinė smurto ir melo sistema tvirtai laikėsi balne, Solženicynas kvietė pasipriešinti: "Paprasčiausias paprasto drąsaus žmogaus žingsnis būtų nedalyvauti mele ir neremti neteisingų veiksmų." Net jei ir tikrai melas valdytų visą pasaulį, privalome pasipriešinti ir jo neremti. Manau, šiandien Solženicyno kvietimas lygiai toks pat aktualus kaip ir tada.



TIESA IR TEISUMAS



Atėjus krizei savyje reikia pažadinti vaiką



Dėl to, kad vyrai niekada nesuauga, kaltos moterys?



Bene plačiausiai diskutuojama, aišku, apie vidurio amžiaus – 40-mečių – krizę. „Ją sukelia mintis, kad aš dar nieko nepasiekiau, o mano draugai jau viską turi. Paprastai tai amžius, kai žmogus profesine prasme jaučiasi pajėgiausias, įgavęs patirties, pasitikintis savimi, tačiau juk ne visiems pavyksta tapti direktoriais, o gyvenimas būna tapęs rutina – darbas, šeima, vaikai. Paprastai lygiuojamasi ne į tuos, kurie turi mažiau, bet į tuos, kurie turi daugiau. Mat krizės metu labai susiaurėja matymo kampas – fiksuojama tik tai, kas nepatinka ir yra blogai“, - pasakojo psichologė.



Kodėl 40-mečiai šiuo laikotarpiu dažnai pradeda dairytis į jaunesnes moteris? „Vyras apsižiūri, kad jam jau 40 metų, vaikai užaugo, o jis kaip ėjo į tą pačią kontorą, taip ir eina. Būtent todėl vyrai bando gyventi iš naujo – nauja šeima, mažas vaikas, žmona dar žiūri pro rožinius akinius, jo uždirbamų pinigų užtenka, nes „jaunos“ šeimos finansiniai poreikiai dar nėra labai dideli, kadangi „dar viskas prieš akis“. Taigi jie bando atsukti biologinį laikrodį“, - teigė E. Čekuolienė.



Anot jos, tokie vyrai turi šansą subręsti tik atsidūrę šalia protingos moters. „Dažniausiai pačios moterys savo vyrus sumenkina: „Kas čia per vyras – ir kaip galėjau už jo ištekėti“. Jei moteris bus protinga ir ne tik komanduos namuose, net būdama finansų ministre, karaliene, visa valdžia ir Seimu viename asmenyje, ji vis tiek sugebės žavėtis savo vyru.



Man labai patiko reklama apie internetą bibliotekoje, kurioje diedukas bando plaukų džiovintuvu blynus užmaišyti. Šioje reklamoje geriausias yra bobutės vaizdas – ji tokia susižavėjusi žiūri, kaip diedukas daro tą nesąmonę. Vyrai stengiasi, tačiau mes, moterys, nemokame jais žavėtis, nes viską žinome geriau: „Kur tu važiuoji? Sakiau, kad pravažiavai posūkį“. Na, tegu jis į Balbieriškį važiuoja kad ir pro Šilutę, tegu jis pats išmoksta priimti sprendimus. Moteris gali būti karalienė tik tuomet, kai ji leidžia klysti“, - tikino psichologė.



Tuo tarpu moterys tokiam amžiuje neretai ryžtasi gimdyti dar vieną vaiką, ypač jeigu tuo metu neturi įdomaus, uždegančio darbo. Anot E. Čekuolienės, taip tarsi norima grįžti į tuos laikus, kai esą buvo gerai. Nors iš tiesų mažo vaiko auginimas nėra joks romantiškas dalykas, o sunkus, rutininis darbas, šios moterys tuo metu nemato kitokio būdo save įprasminti.



„Jos nesuvokia, kad vaikas negali tapti jų gyvenimo prasme, nes jis užaugs ir vėl gyvens savo gyvenimą. Pažįstu moterų, kurios vos ne kartu tapo ir močiutėmis, ir jaunomis mamomis. Nepasakyčiau, kad jos jaustųsi labai laimingos. Atsiranda tam tikra priešprieša tarp to, ko aš norėjau ir ką darau iš tiesų. Kita vertus, perkopimas į penktą dešimtmetį – periodas, kai dar keletą dešimtmečių žmogus turės proto ir išminties kažką nuveikti šiame pasaulyje, nes jis jau jaučia savo vertę, žino, ko laukti iš gyvenimo ir turi apie jį realų supratimą, o ne iš knygų ar įsivaizdavimo“, - svarstė psichologė. Taigi laukia gražus periodas, jei žmogus nepasuka laiku atgal.



Atėjus krizei savyje reikia pažadinti vaiką



Anot psichologės Genovaitės Petronienės, svarbiausi vidurio amžiaus krizės požymiai – nuobodulys, noras keisti darbą arba partnerį, depresija, nerimas, įkyrios mintys, malšinamos alkoholiu. Jaunuoliškas herojiškas mąstymas jau nebeatitinka gyvenimo patirties, todėl tenka atsisakyti idėjos, kad vienas partneris turi išgelbėti kitą, kiekvienas turi priimti atsakomybę už savo psichinę sveikatą. Lieka tik keli pasirinkimai: keistis arba užspringti iš nuoskaudos.



40-metės moters vaikams dėmesio reikia jau daug mažiau. Vaikams nutolus, ji jaučiasi praradusi dalį savęs, kurią tapatino su vaikais, o vyras gali suprojektuoti savo viltis į jaunesnę moterį, kadangi neištikimybės santykiai labai tinka vėl projektuoti nerealizuotoms svajonėms.



Psichologės teigimu, ilgai kovojęs už įsitvirtinimą, žmogus prarado nuoširdų pasaulio matymą, entuziazmą, daugelį sugebėjimų, interesų. Juk darbe reikia pasireikšti siaurai. Todėl, jei mes nusprendėme išsigydyti savarankiškai, pasiekę amžiaus vidurį, turime paklausti vidinį vaiką, ko jam trūksta.



„Šio amžiaus sulaukęs psichoanalitikas K. Jungas ateidavo prie Ciuricho ežero ir žaisdavo – statė smėlio pilis ir urvus. Kaimynams jis galėjo pasirodyti bepročiu, bet jis žinojo, kad krizės metu išeities reikia ieškoti savo viduje. Kur įmanoma žaisti, ten yra gyvenimo jėga. Kodėl kinuose tiek daug romantiškų scenų, kuriose įsimylėjėliai supasi ant supynių? Labiausiai mus maitina aistra. Tad ar mes iš tiesų esame tokie kvaili, kad paverčiame save nelaimingais? Greičiau ne kvaili, bet kurti. Mes nenorime įsiklausyti į save ir suvokti, kas mus džiugina. Mūsų vidinis balsas dažnai prislopintas, užmirštas ar net užsmaugtas kitų žmonių lūkesčių. Mano bičiulis fizikas, būdamas 40-ties, įstojo studijuoti psichologiją, dabar jam jau virš penkiasdešimt, jis dirba psichologu ir jaučiasi atradęs tai, kuo visad norėjo būti. Tuo tarpu kitas pažįstamas, kuriam nesisekė santykiai su moterimis, sulaukęs keturiasdešimties, visiškai jais nusivylė, užsidarė, ėmė gerti ir dabar jau yra tikras alkoholikas. Pažįstu vyrų ir moterų, kurie tokiame amžiuje sukūrė naujas šeimas, kuriose jaučiasi iš tiesų laimingi. Žinau daug moterų, kurios tokiame amžiuje užsiėmė dvasiniais ieškojimais, pradėjo medituoti. Šiems žmonėms psichologų nereikia – jie jaučiasi gerai“, - teigė G. Petronienė.



Kodėl gęsta pensininkų akys?



Tuo tarpu išėjimo į pensiją krizė, anot E. Čekuolienės, susijusi su gyvenimo tikslų nebuvimu. Laukdami pensijos, žmonės neretai svajoja, kaip, turėdami daug laisvo laiko, kūrybiškai jį leis, tačiau taip nenutinka. Atvirkščiai, jie pasijunta niekam nereikalingi. Vaikaičiai neretai būna paaugę, todėl jų prižiūrėti nebereikia, marinuoti agurkų, kaip anksčiau, taip pat nebėra prasmės – vaikai jų nusiperka prekybos centre.



„Bėda, ta, kad žmonės neturi tikrų svajonių ir tikslų. Pavyzdžiui, pagalvokite, ar turite šių metų svajonę? Žmogui būtina turėti tikslus – ką tu nori padaryti, kur nuvažiuoti, ką pamatyti. Dėl ko verta taip dirbti ir plėšytis? Kai nėra tikrų tikslų, tikslu tampa, pavyzdžiui, pastatyti namui dar vieną aukštą, nors vaikai jau seniai išvažiavę ir tame name negyvens.



Žmogus be tikslo miršta. Pažiūrėkite į Trečiojo amžiaus universiteto dalyvių akis – jos dega, nes jie kažkuo domisi, mokosi, jiems kažkas įdomu. Ir pažiūrėkite į ant suoliukų sėdinčius užgesusius žmones. Jiems ir sveikata prapuola, nes nėra tikslo, dėl ko gyventi. Tikslai gali būti įvairūs – mėnesiui, vasarai, metams ir pats aukščiausias – gyvenimo tikslas. Pastarasis tikrai neturi būti paprastas, pavyzdžiui, pamerkti kojas Viduržemio jūroje. Na, nuvažiuosite, pamerksite tas kojas ir kas tada? Teks mirti, nes aukščiausias tikslas pasiektas“, - pasakojo psichologė.



Anot E. Čekuolienės, norėdamas išvengti krizės, žmogus turi labai gerai žinoti, ko nori ir ko iš trokštamos situacijos gali tikėtis. Pavyzdžiui, žmogus plaka save, kad iki šiol nesugebėjo, pavyzdžiui, užimti aukšto posto. Tačiau kas pasikeistų, jeigu tai įvyktų? „Viena pora man pasakojo, kad vyro svajonė buvo įsidarbinti ministerijoje. Pagaliau jis gavo ten atsakingą darbą, tačiau per darbus iš ministerijos praktiškai neišeidavo, apleido šeimą, todėl namuose prasidėjo konfliktai. Šeima vos neišsiskyrė“, - teigė pašnekovė.



www.DELFI.lt



Enorcos gyvenimas blogas



Enorcos gyvenimas



Ενορκα, νε Ενορξα :)



Pradžia



Spa 22



Apie bronchitą



ENORCA | 2010-10-22 | Medicina



Seniai besilankiau bloge, bet kiekvieną mėnesį nuo manęs nuskaitomas 5Lt mokestis už reklamos nebuvimą mano bloge verčia mane prisiminti, kad tokį turiu ;D (nelogiškai čia kažkaip, bet taip jau yra).



Visą savaitę mokiausi farmakologijos koliokviumui, kuris man nelabai pasisekė. Nesitikiu, kad būsiu jį išlaikiusi, bet, kaip žmonės sako, viltis miršta paskutinė.



Dažnai čia ar per skype gaunu žinučių su medicininės temos klausimais. Orams taip sužvarbėjus vienas iš dažniausių tapo apie tai, kas yra bronchitas. Taigi, vietoj atrašinėjimo kiekvienam atskirai nusprendžiau parašyti įrašą ir apie šią ligą papasakoti kuo paprasčiau. Tad prašau manęs nepykti, jei mano pasakojimas pasirodys labai primityvus pasakojimas.



Raginu nebijoti ir visuomet klausti savo daktaro, jei turite klausimų dėl to, kokią diagnozę jums skiria ar kodėl gydo vienaip ar kitaip. Jūs turite teisę žinoti, o dakataras - pareigą paaiškinti. Ir nebūkite tokie “ai, nu…”.



O ir internete pilna įvairių straipsnių, geresnių ar blogesnių. Tereikia paieškoti :)



Mano įrašiukas bus FAQ tipo:



Kodėl susirgau bronchitu?


90% visų bronchitų sukelia įvairūs virusai ir tik 10% bakterijos, o senus ar nusilpusios sveikatos žmones gali užpulti ir grybelinės kilmės bronchitas. Tad jeigu susirgote bronchitu greičiausiai pasigavote kokį nors virusą (adeno, paprastą gripą, o gal dar kokį kitokį).


Kartais manoma, kad bronchitą sukelia vien tik peršalimas - maždaug, jei neperšalsi, tai ir nesusirgsi, o jeigu peršalsi, tai susirgsi tikrai. Bet tai nėra tiesa - peršalimas tėra organizmo būklė dėl sušalimo ar “perpūtimo”. Pvz: įsipjovėte mažą žaizdelę. Jūs ją išvalote, užsiklijuojate pleistru ir tikriausiai negalvojate, kad dabar gausite kraujo užkrėtimą, tiesa? Tas pats ir su peršalimu - dėl jo kvėpavimo takų ląstelės tampa labiau pažeidžiamos ir jeigu aplinkoje yra virusų ar bakterijų, tai jie gali pasinaudoti pasitaikiusia proga. Kuo smarkiau peršalame ir kuo šiaip organizmas yra silpnesnis, tai tuo mažiau tokių mikrobų reikia ir tuo silpnesni gali sukelti ligą. Jeigu blogai miegate, labai pergyvenate ir stresuojate, blogai maitinatės, tai jums net ir mažas peršalimas gali labai pakenkti, o jeigu gerai miegate, valgot ką norit ir kada norit, didelių stresų nepatiriate, tai žiūrėkit ir didžiausias peršalimas dėl kurio gulit lovoje, snarglėjatės ir skauda akis nieko baisaus nepadaro - vieną vakarą pasiilsit ir viskas vėl čiki piki.


Aišku visuomet gali atsirasti tokių ligų sukelėjų, nuo kurių ir pats stipriausias organizmas nepasisaugos.



Trumpai tariant, susirgote greičiausiai dėl to, jog jus pasiekė kažkoks piktas virusas (ypač, jei visi aplinkui serga), arba jeigu pervargote, peršalote, neišsimiegojote, pritrūko vitaminų ar dar kas nors dėl ko jus užpuolė ir taip šalia jūsų gyvenęs virusas ar bakterija (ypač, jeigu pastebite, kad sergate tik jūs vienas, o kiti stebisi, kad kaip čia dabar taip.)





O dar kas nors be peršalimo galėjo čia būti kaltas?


Taip. Labai dažnai dėl bronchito būna kaltos dulkės - ant jų prilimpa visokie mikrobai ir su jomis yra įkvepiami. Kvėpavimo takuose dulkės greitai prilimpa prie gleivių, nebeiškvepiamos ir tuomet mikrobai gali nušliaužti nuo dulkių ir pulti ląsteles, arba dulkes gali mėginti fagocituoti (suryti, kad sunaikintų) tam tikros imuniteto ląstelės, ir tada mikrobams patekti į ląsteles išvis bepigu. Ot zuikiai, ar ne!?


Taip pat kvėpavimo takų ląsteles galėjo pažeisti šarmų ar rūgščių garai. Nors tai daugiau svarbu dirbantiems pramonės srityje, bet galbūt susirgote bronchitu po to, kai pradėjote tapyti kokiais nors naujais dažais ar kas nors panašaus?


Labai svarbūs yra kiti infekciniai susirgimai - apie juos galite nieko nežinoti, bet mikrobai iš jų nuolatos lenda ir sklinda po organizmą. Ar kada susimąstėte kodėl mums yra atgrasūs spuoguoti žmonės - nes kiekvienas spuogelis tai mažas infekcinis židinukas ir mes instinktyviai nenorime būti prie tokių žmonių bijodami užsikrėsti ir tokių žmonių nelaikome patraukliais potencialiais seksualiais partneriais, nes tokių židinių buvimas rodo apie silpną imunitetą. Čia gal ir ne į temą, bet jeigu jus vargina spuogai, kurių nepavyksta išsigydyti tiesiog nepamirštant laikytis odos higienos, tai gali byloti apie kitas, sunkesnias ligas - nepergyvenkite ir mėginkite išsiaiškinti tą pirminę ligą, o tada ją išgydžius išnyks ir spuogai. Mano vienai draugei neseniai kaip tik tą padaryti pavyko - paaiškėjo, kad dėl visko kaltas buvo lėtinis tonzilitas - jai kiekvieną rytą šiek tiek skaudėdavo gerklę, o išgėrus arbatos ir pakalbėjus po kokio pusvalandžio praeidavo iki kito ryto. Mėgindavo visokius kremus nuo spuogų, niekas nepadėjo. Per rutininį sveikatos patikrinimą daktarė atrado, kad tonzilės kažkuo apsinešusios. Ištyrė, pagydė, o ir spuogai išnyko. Asmeniškai mano oda buvo labai graži kol gėriau kontraceptines tabletes - mano atveju spuogai “dygsta” ne dėl infekcijos, o dėl hormoninio disbalanso.


Bronchitą taip pat gali sukelti sutrikęs kvėpavimas pro nosį, nes trikdoma oro cirkuliaciją - mikrobams lengviau pakliūti ir nebūti tiesiog išpūstiems/iškosėtiems/iščiaudėtiems. Tai gali būti dėl iškrypusios nosies pertvaros arba dėl nosies polipų.


30% dažniau bronchitais serga bet kokį stuburo iškrypimą turinčių žmonių. Tad sėdėkite tiesiai :)


Čia šitą sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti :)



O kas būna su mano plaučiais, kai sergu bronchitu?


Bronchitas, išvertus į lietuvių kalbą reiškia bronchų uždegimą. Paprastai pats uždegimas prasideda dar nosyje (sloga) ar nosiaryklėje (skauda gerklę), tuomet jis plinta žemyn trachėja link bronchų. Uždegimo apimtos bronchų epitelio ląstelės pradeda luptis, nustoja linguoti savo turimomis autaugėlėmis (sutrinka ciliarinė funkcija), kuriomis stumia visokius mūsų įkvėptus nešvarumus iš plaučių link nosies, kur mes galime juos iščiaudėti. Ląstelės žūva, nusilupa, ima daugėti gleivių, dėl to imame kosėti, bronchų spindis mažėja ir gali atrodyti, kad yra sunkiau kvėpuoti.



O kas būna sergant bronchitu? Man atrodo, kad man nieko nėra, nes aš tik kosčiu. Manau mando daktaras suklydo!


Bronchitas yra dviejų rūšių - lėtinis ir ūminis. Apie lėtinį pašnekėsiu šiek tiek vėliau. O ūminis bronchitas vėlgi pats būna 3 rūšių:


-) paprastas


-) pūlingas


-) hemoraginis (kraujuojantis - labai retas ir paprastai kaip gripo komplikacija).



Tad jeigu atrodo, kad nieko nėra, tai greičiausiai visgi yra paprastas ūminis bronchitas. Jeigu peršalote ir per 3 dienas simptomai nepraeina - išlieka ašarojančios akys, sloga, šiek tiek skauda gerklę, kosit sausai arba su mažai “švarių” gleivių - tai ir yra ūminis paprastas bronchitas (arba gali būti baisesnių ligų pradžia, todėl visada reikia elgtis atsargiai).



Vaikams jo metu temperatūra paprastai pakyla iki 38 laipsnių (jei aukštesnė, tai reiktų labiau sunerimti, nes greičiausiai čia kažkas rimčiau), o papaugliams ir suaugusiems temperatūra būna 37,1-37,2 - todėl gali atrodyti, kad liga nėra baisi. Jeigu bronchitas nepraiena per 7 dienas, ir pradedate atkosėti pūlingų gleivių (kažką geltono, rusvo, neaiškaus) bronchitas greičiausiai perėjo į pūlingą. Ar gydantis arbata ar nesigydant iš viso niekuo, paprastas bronchitas turėjo praeiti, ir jeigu atsimenate, kad sergate ilgiau nei savaitę - būtinai kreipkitęs į gydytoją ir pasakykite, kad taip yra - tai gali būti ženklas, kad bronchitas yra sukeltas bakterijų arba jos apsigyveno naujai prie jau virusu apkrėstų ląstelių ir gali grėsti rimta komplikacija ar plaučių uždegimas.



O tai ką man daktarui sakyti? Kad tiesiog kosčiu? Nerimtai čia - išvys mane dėl tokių skundų.


Nėra rimtų ar nerimtų skundų. Labai daug baisių ligų kyla vien dėl to, jog mes patys pražiūrime pirmus simptomus arba daktarai neatkreipia į juos dėmesio, dažniausiai dėl to, kad mes nepasakome jiems, manydami, kad daktarai patys pamatys svarbius dalykus, o jei nepamato ir nepaklausia, tai čia nesvarbu. Kuo vėliau kreipsitės, tuo diagnozė bus greitesnė, tikslesnė, bet tuo sunkiau bus gydytis. Nors bronchitas turi tam tikrus specifinius savo klinikinius simptomus, tačiau beveik visuomet ši liga yra diagnozuojama vien tik iš ligonio skundų (tarybiniais laikais būdavo dažniausia nedarbingumo lapelių diagnozė, o dabar - dažniausia neėjimo į mokyklą ;) )



Hmm… o jeigu aš nesigydysiu bronchito? Kas man bus?


Nuo bronchito dažniausiai pasveikstama savaime greičiau nei per 7 dienas. Kadangi jį dažniausiai sukelia virusai daug ko čia savo kūnui nepadėsi - gulėjimas lovoje, arbata, poilsis- geriausia ką galite padaryti. Daktaras jum gali išrašyti gleives skystinančių ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų tam, kad iš plaučių greičiau valytųsi gleivės ir jose neapsigyventų bakterijos. Natūralaus gydymo šalininkai mėgsta tam naudoti panašiai veikiančias arbatas, inhaliacijas ir visokius kūno tepalus, bet juos naudokite itin atsargiai - tokie vaistai į rinką išleidžiami be klinikinių tyrimų.



Tačiau bronchitas gali komplikuotis ir į kitas ligas:


-) bronchioponeumoniją (plaučių uždegimą)


-) bronchioalveolitą (labai pavojingas vaikams, todėl visi vaikai, kuriems įtariamas bronchitas paprastai gauna “atleidimo” lapelius nuo mokyklos :) )


-) 3-4 bronchito atvejų gali užtekti išsivystyti bronchinei astmai.


-) bronchoreaktyvūmas ir įvairios kitokios ligos.



Minėjai lėtinį bronchitą. O kas čia tokio?


Protingai kalbant - tai lėtai prasidedantis ir lėtai progresuojantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas. Kalbant apie lėtines ligas, tai reikia suvokti, kad šiuo metu dabartinė medicina negali išgydyti jokios lėtinės ligos. Ji negydo ir ūminių, o tik padeda kūnui nuo jų išgyti. Tad jeigu jūsų šeimos daktaras jums parašė, kad segate lėtiniu bronchitu sunerimkite - diagnozė tokia pati baisi kaip ir vėžio.



Lėtinis bronchitas diagnozuojamas tadai, jeigu 2 metus iš eilės mažiausiai po 3 mėnesius kiekvienais metais bendrai kosėjote ar skrepliavote. Jeigu jums atrodo, kad dažnai kosite pamėginkite paskaičiuoti kiek per paskutinius metus kosėjote - jei savaitė šia, savaitė ten, pažiūrėkite ar susideda 3 mėnesiai bendrai. O jeigu dar ir prieš tai buvusiais metais tas pats - kreipkitės į gydytoją ir sakykite, kad nuolat kosite. Gali būti, kad jūs ne susergate kiekvienais metais rudenį ir pavasarį bronchitu, bet nuolatos sergate lėtiniu bronchitu, o oro sąlygos tiesiog paryškina simptomus - liga paūmėja. Kuo greičiau diagnozuota lėtine liga - tuo labiau galima sulėtinti jos progresavimą ir jeigu nebus geriau, tai bent jau nebus blogiau.



Ai, tai čia man negresia. Aš net rūkydamas nekosčiu!


Nors ūminis bronchitas gali komplikuotis lėtiniu, bet visgi lėtinio bronchito priežastis nr1 vienas nėra ši. 90% visų lėtinių bronchitų sukelia ne kas kitas, kaip rūkymas. Ir nebūtina rūkyti visą gyvenimą - pvz: labai didelė dalis sergančių lėtiniu bronchitų pripažįsta jaunystėje rūkę apie 3 mėnesius po 1-2 cigaretes per dieną. Ar kištumėte ranką į verdantį vandenį? Dūmų įkvėpimas sukelia tą patį, ką sukeltų verdančių garų įkvėpimas. Jei kada netyčia į garus buvote įkišę ranką ar veidą žinote apie ką kalbu. O dar kiek cigaretėse yra kitokių kenksmingų medžiagų, jau nekalbant apie jų sukeliamą priklausomybę.



30-40 m. amžiaus rūkaliai visi serga lėtiniu bronchitu. O susirgus lėtiniu bronchitu per 10-15 metų išsivysto plaučių vėžys. Šios dvi ligos nėra kažkas tokio kaip laimės reikalas ar genetinis polinkis. Tai ligos, kurias rūkymas sukelia visuomet. Ir tas plaučių vėžys dažnai būna ne pirminis, o jau metastazavęs iš kitų organų - todėl nustatomas 50-70m amžiaus rūkaliams. Kartais giminaičiai sako “ai, tai ko čia norėt, amžius gi jau” - niekas nepagalvoja kiek dar būtų galėjęs gyventi, arba “jam 100 metų, ir jis visą gyvenimą rūkė” - ir niekas nemato, koks buvo tas jo gyvenimas, dažnai su rūkymo sukelta impotencija nuo 30 metų, skausmais, opomis ir dar velniai žino kuo, nuo ko žmogus bėgdavo dar daugiau rūkydamas. Kiekvienas galime šypsotis ir kitiem sakyti, kad viskas gerai, bet vien dėl to gerai netaps. Mylėkite save, nerūkykite.



Kada nors parašysiu vien apie cigaretes atskirai :)



Pabaigai - niekada savavališkai nevartokite antibiotikų. Tikriausiai esate girdėję, kad antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą ir vėliau antibiotikais jų išgydyti nebeįmanoma. Kai taip sakoma, tai atrodo, kad tas atsparumas kyla kažkur bakterijose, kaip rūšyje ir nieko čia baisaus. Tačiau iš tiesų, vartodami antibiotikus pirmiausiai tokias bakterijas auginate ne kažkur šone, bet savo pačių organizme. Ir jeigu vieną dieną nusilpsite, pablogės imunitetas ir jumyse gyvenančios bakterijos sugalvos pamėginti jus suniomnyti, tai nebebus kaip jų išnaikinti, nes jos ir taip bus pripratusios prie antibiotikų. Kartais, net ir sergant bronchitu, gydytojas jums gali skirti antibiotikų - tačiau tik todėl, kad įtaria beprasidedantį plaučių uždegimą ir pasveria grėsmę su nauda. Blogiausia, kad jeigu tikrai tai būna beprasidedantis plaučių uždegimas, tai tokioje ankstyvoje stadijoje antibiotikai jį dažniausiai nugali ir vėliau žmogui atrodo, kad antibiotikai jam buvo skirti visai be reikalo.



Dešimt mokslinių faktų apie žarnyną



(9)



i„Focus“ ir lrytas.lt inf.



2011-05-31 23:06



Suaugusio žmogaus žarnynas yra apie 8 metrų ilgio, o paviršiaus plotas atitinka nemažą gyvenamąjį namą – apie 300 kv. metrų. Virškinimas yra tik viena iš šio svarbaus organo užduočių. Mokslininkai žarnyną kartais vadina antrosiomis smegenimis – jame yra per 100 mlrd. nervinių ląstelių, t.y. daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Nuolat atliekami moksliniai tyrimai plečia žmonijos žinias apie šį svarbų, nors kartais nepelnytai užmirštamą organą.



nytimes.com



Siųsti nuorodą



Spausdinti



Dalintis





REKLAMA



1 faktas: Žarnynas – antrosios smegenys.



Amerikiečių neurologai nustatė, kad žarnyne daugiau neuronų, nei stuburo smegenyse. Jie apraizgę virškinamąjį traktą kaip plonytis tinklas. Šios „antrosios smegenys“ primena galvos smegenis – ląstelių tipas, veikliosios medžiagos ir receptoriai yra visiškai vienodi. Žarnynas nėra tik viena iš sudėtingo virškinimo aparato dalių, bet ir psichiką veikiančių medžiagų, įtakojančių mąstymą ir nuotaikas, šaltinis.



Eksperimentai rodo, kad šalia sąmoningai suvokiamų signalų, tokių, kaip, pavyzdžiui, pykinimas, iš žarnyno į galvą siunčiami ir sąmoningai nesuvokiami pranešimai. Kuo giliau virškinimo trakte šie procesai veikia, tuo mažesnį vaidmenį juose vaidina galvos smegenys. Burna, stemplė ir skrandis dar patiria galvos smegenų įtaką, o to, kas vyksta už skrandžio, kontrolę perima pilvo nervų sistema. Neurologai nustatė, kad žarnyno smegenys kontroliuoja gretimus organus, koordinuoja jų raumenų judesius ir gynybą nuo infekcijų, į pakitimus reaguodamos iškart daugiau kaip 40 nervinių mediatorių.



Šie tyrimai rodo, kad žarnyno smegenys - žinoma, perkeltine prasme - iš tiesų mąsto. Tyrimai netgi rodo, kad kai kurių degeneracinių galvos smegenų ligų, įskaitant Creutzfeldto-Jakobo, Alzheimerio ir Parkinsono ligą, atveju lygiai taip pat pakenkiamos ląstelės ir pilvo smegenyse.



Galima netgi patikrinti, kaip neigiamos situacijos veikia skrandį. Kai galvoje registruojama įtampa ar baimė, specializuotos imuninės ląstelės šią informaciją perduoda į žarnyno smegenis. Ten išskiriamos uždegiminės medžiagos, kaip histaminas, kurios suaktyvina žarnyno nervines ląsteles ir taip sukelia raumenų susitraukimus arba spazmus.



2 faktas: Jogurtas naudingas žarnynui.



Dauguma jogurtų ir jogurto gėrimų pažymėti kaip turintys probiotikų. Į juos pridėta pieno rūgšties bakterijų, kurios padeda žarnyno florai. Vokietijos mitybos institutas aiškina, kad toks poveikis būdingas tik nedaugeliui bakterijų ir tik tuomet, jeigu jos į žarnyną patenka gyvos. Tai reiškia, kad jos privalo gebėti atsilaikyti prieš skrandžio ir tulžies rūgščių poveikį. Priklausomai nuo rūšies, jos gali sutrumpinti ir sušvelninti skrandžio ir žarnyno infekcijas, sumažinti viduriavimą, pagerinti virškinimą ir sumažinti puvimą skatinančių bakterijų kiekį storojoje žarnoje.



Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotinių savybių turinčios pieno rūgšties bakterijos mažus vaikus apsaugo nuo tam tikrų žarnyno infekcijų. Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos tyrimas parodė, kad probiotikais praturtinti maisto produktai saugo skrandį nuo Helicobacter pylori bakterijų ir stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau svarbu, kad šie maisto produktai būtų vartojami reguliariai ir ilgesnį laiką. 2 psl.>>



Psl. 1 2 3 4 Kitas



Užterštas oras



Sveikata



Užterštas oras veja iš miesto



Meilė Jančorienė, „Valstiečių laikraštis“



2011 kovo mėn. 19 d. 00:02



Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (13)



Teksto dydis:



© A.Didžgalvio nuotr.



Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų.



Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina ROGOŽA.



Kas daugiausia teršia aplinkos orą?




Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų. Didžiuosiuose Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. Su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, benzeno, suodžių dalelių. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja ir dėl to, kad važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos. Juk žiemą keliai barstomi smėliu ir druska, gatvėse pilna dulkių. Jų atsiranda dylant stabdžių trinkelėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos.



Kaip žmogaus organizmą veikia kietosios dalelės?




Kietosios dalelės mažina vidutinę gyvenimo trukmę, nes padidėja mirtingumas dėl kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų, plaučių vėžio. Moksliniai tyrimai kietųjų dalelių poveikiui nustatyti parodė, kad ir ilgalaikis, ir trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atliktų ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio tyrimų duomenimis, daugėjant smulkių kietųjų dalelių (2,5 µ), didėja mirtingumas nuo širdies ir plaučių ligų, daugėja ir susirgimų plaučių vėžiu. Tiriant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą ir į ligonines dėl plaučių ligų patekusius pacientus paaiškėjo, kad stambiųjų dalelių trumpalaikis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų.



Oras užterštas ne tik kietosiomis dalelėmis. Kurie dar teršalai trumpina mūsų gyvenimą?


Didžiausią rūpestį kelia kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas. Jie veikia aplinką ir sveikatą arba patys, arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.



Pakalbėkime atskirai apie kiekvieną šių teršalų. Kaip jie susidaro ir kaip veikia?




Anglies monoksidu (CO) užteršia orą miesto transportas. CO, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia molekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas.




Manoma, kad anglies monoksidas aplinkos ore padidina širdies infarkto tikimybę ir neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.




Azoto oksidai formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms (gripui ir kitoms). Įkvėpę šio nuodo vaikai gali dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis.



Paminėjote ozoną. Juk taip vadiname patį tyriausią vasaros orą, gaivų gamtos kvapą po audros?




Ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau susidaręs pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Pažemėje esantį ozoną sudaro azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurie, veikiami saulės spindulių, reaguoja tarpusavyje ir sudaro fotocheminį smogą (arba pažemės ozoną). Ozonas veikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius, sutrikdo kvėpavimą. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, dėl to žmogus gali pajusti skausmus krūtinėje (lyg ją kas veržtų), skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą, pradėti kosėti, dusti.




Dar vienas teršalas – sieros dioksidas, kuris susidaro degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Patekęs į atmosferą sieros dioksidas gali oksiduotis iki sieros trioksido (SO3). Jeigu yra vandens garų, SO3 greitai virsta sieros rūgšties migla. Šie lašeliai kartu su kitais sulfatais gali būti pernešami dideliais atstumais, jie ir sudaro „rūgščių“ lietų. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis dirgina kvėpavimo takus, odą ir gleivinę.



Kokios oro sąlygos išsklaido teršalus?




Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai. Tada, kai nėra kritulių, o vėjas – nestiprus, žiemą paprastai smarkiai atšąla, o vasarą būna karšta. Oras ilgiau būna užterštas, jeigu yra didelė drėgmės koncentracija – tvyro rūkas, dulksna. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelės įtakos turi vienas stambus teršėjas (Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant vėjui nuo gamyklos link miesto.




Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Tačiau pavasarį, įsivyravus sausiems orams, net ir stiprus vėjas nepadeda. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja dėl po žiemos nenuvalytų gatvių, nesutvarkytos aplinkos, iš statybviečių kylančių dulkių.




Beje, kartais į Lietuvą teršalai atkeliauja netgi iš pietinių Europos regionų.



Tačiau kaimuose oras tikriausiai tebėra švarus?




Kaimo vietovėse labiausiai aplinkos orą teršia gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai. Jie yra pagrindiniai amoniako, sieros vandenilio, metano šaltiniai. Atšalus orams kaimuose suintensyvėja kūrenimas kietuoju kuru, padaugėja į orą išmetamų teršalų, dėl to gali padidėti ir kietųjų dalelių koncentracija ore.




Kietosios dalelės taip pat susidaro dirbant žemės ūkio darbus, važinėjant žvyrkeliais, pavasarį deginant žolę, rudenį – šiaudus, įvairias atliekas.



Ką daryti, padidėjus oro taršai?




Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.




• Neatidarinėti orlaidžių, langų.




• Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audiniu.




• Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.




• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.



Naudinga žinoti



Aplinkos oro taršai būdinga tai, kad jos poveikio labai sunku išvengti. Todėl jeigu aplinkos oras užterštas, yra didelė tikimybė, kad dauguma gyventojų bus paveikti taršos.


Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje dėl aplinkos ore esančių kietųjų dalelių poveikio žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė gali sumažėti beveik metais.




Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Miestuose nereikėtų eiti pasivaikščioti gatvėmis, ypač su mažais vaikais. Geriau eiti į parkus, miškelius, atokiau nuo judrių gatvių.


Kvėpuojant per burną, didėjant fiziniam aktyvumui (dirbant sunkų fizinį darbą, sportuojant) dėl padidėjusios plaučių ventiliacijos į organizmą kietųjų dalelių patenka daug daugiau. Žmogus vidutiniškai įkvepia 7–14 litrų oro per minutę, o fizinio aktyvumo metu – iki 50 litrų per minutę. Maži vaikai įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio 1 kg kūno svorio, negu suaugę, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra didesnės.




Apskaičiuota, kad, sumažinus oro užterštumą 10 µm dydžio kietosiomis dalelėmis nuo 70 iki 20 µg/m3, mirčių sumažėtų 15 proc.




Kietosios dalelės kenkia ne tik žmogui, bet ir gyvūnams, neigiamai veikia augalų vystymąsi ir augimą. Jos sukelia įvairių medžiagų pažeidimus (metalų koroziją, namų ir audinių apteršimą ir kt.).


Didžiausia aplinkos ore esančių kietųjų dalelių dalis į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo sistemą, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia konjunktyvitus) ar dirginti odą.


Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydžio: kuo mažesnis skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Ten nusėdusios gali pradėti kauptis ir suformuoti palankią terpę lėtinei ligai išsivystyti.




Didesnės nei 10 µm kietosios dalelės nusėda nosiaryklės srityje ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš ten pašalinamos. Dalelės, kurių dydis 7–10 µm, nusėda tracheobronchialinėje srityje, 3–5 µm dydžio dalelės – plaučiuose ir tracheobronchialinėje srityje, o smulkiausios, kurių dydis iki 2,5 µm – plaučiuose. Tam tikra dalelių dalis per plaučių alveoles patenka į kraują.


Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2003–2008 m. Lietuvoje buvo stebima KD10 koncentracijos mažėjimo tendencija, tačiau 2009–2010 m. oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo po kelerių metų pertraukos grįžę žiemos šalčiai, nes dėl intensyvesnio kūrenimo daugiau šių teršalų buvo išmetama į aplinkos orą.



Algirdas Patackas (“Naujasis Židinys-Aidai”, nr. 1)







Žemaitija – vienas slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta daug, bet būta „per daug rašto, per mažai krašto“, t. y. per daug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui.





Todėl pamėginsime pažvelgti į Žemaitijos slėpinį kaip dar beveik nebuvo žvelgta – iš istorinės geografijos pozicijų, t. y. atsižvelgdami į poveikį, kurį istorijai daro geografija – landšaftas, klimatas, geologinė sandara ir kita, o etnoso susiformavimui – tai, kas vadinama biosfera.





Įvadas. Apie metodą





Būtina padaryti ekskursą į šaltinius. Jais teksto autoriui buvo žymaus rusų mokslininko-disidento, o ir mąstytojo Levo Gumiliovo (1912–1992), pasionarinės etnogenezės teorijos kūrėjo, straipsnių serija „Landšaftas ir etnosas“. Juose išplėtota prielaida, esą susidarant etnosams bei tautoms itin svarbų, jei ne lemiamą vaidmenį atlieka landšaftas ir apskritai ekosistema. Tai ypač svarbu kalbant apie sėslius etnosus. Būdamas idealistinės krypties mąstytojas, pripažintas tik žlugus sovietams, jis šią aplinkos įtaką traktavo ne tiesmukai materialistiškai, bet įvesdamas pasionarumo – tam tikros vitalinės žmogiškosios energijos – sąvoką. Bet pradėkime nuo landšafto.





I. Gimtis





Žemaitijos istorinio kraštovaizdžio esminis ženklas yra Aukštuma – kalvos, apžėlusios išlakia giria. Atkreipkime dėmesį – žemėlapiuose aiškiai matyti, kad Žemaitijos aukštuma visų pirma yra tarpupis – iš jos į visas keturias pasaulio šalis išteka daug upių, ji yra gausių Nemuno, Ventos, Lielupės baseinų gimtuvė. Į pietus iš Žemaitijos aukštumos ir jos pašlaičių išteka Nevėžis, Dubysa, Mituva, Jūra, Minija, į vakarus – Veiviržis, Šventoji, Bartuva, į šiaurę – Venta, Virvyčia, Varduva, Mūšos dešinieji intakai, į rytus – Šušvė ir kiti Nevėžio dešinieji intakai.





Bet kas gi yra tarpupis? Pirmąja reikšme – tai vandeninga žemuma, pelkės ar ežerai, iš kurių gauna pradžią upeliai ir upės. Toks tarpupis yra Poliesės pelkės, pažymėtos dar Herodoto raštuose – ten jos minimos ir kaip didžiulis ežeras, iš kurio išteka svarbiausios Vidurio Europos lygumose augusios senosios aisčių-baltų Girios, mūsų protėvynės, upės – Nemunas, Dauguva, Dniepras, Volga ir Oka.





Antrąja reikšme tarpupis – tai aukštuma, kurios pašlaitėmis nuteka atmosferos krituliai – lietus ar ištirpęs sniegas. Tokia ir yra Žemaitijos aukštuma, kurios centre – Žemaičių vandenskyrinis kalvynas (apie 10 km pločio ir 40 km ilgio) su aukštuminiais Biržulio ir Lūksto ežerais. Būtent tarpupio aukštumos yra tinkamiausios gyventi, ypač ginties, svetimųjų grėsmės atveju.Senoviniame Žemaitijos žemėlapyje aiškiai matyti tarpupis, o jo viduryje, aukštupių centre, kartografas nupiešė girią. Giria, be abejo, buvo apaugęs visas kraštas, bet čia, matyt, norėta pabrėžti ypatingas aukštupių girios tankmes, germę. Senovinė giria, sengirė, buvo geresnė ten gyvenančių genčių apsauga nei kokios nors tvirtovės. Niekas geriau už Simoną Daukantą nėra atvaizdavęs tų neįžengiamų tankmių:





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





“kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo; nesgi šios dienos girių ir pievų vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Neišžengiami pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, upėmis tiktai ir upeliais išvagota, nes ir tos pačios upės ir upeliai perkaršusiais medžiais užvirtę, kuriuos pavasario ar rudens tvanai tevokė, o jei kurių tenai smarkūs sriautai nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltimis, jau nudumiami nuo amžių amžių žlugsojo it akmenys, kurių žilą karšatį dar apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, savo spurganotais vainikais klėstė; visas kraštas viena giria niūksojo, į kurios tankmę ne vien gyvulys, bet ir žmogus negalėjo įlįsti. Nuo audrų ir vėtrų sankritos gulėjo ant kita kitos suraizgytos; pražilę ąžuolai, eglės, beržai, pušys, vinkšnos, skroblai, uosiai, klevai puvo, ant kits kito nuo karšaties išvirtę, žemę krėsdami augantiems ant savęs sūnums ir dukterims, keliais klėbiais jau neapikabinamoms. Lazdynai, alksnynai, blendynai ir kiti žarynai, it apyniai ant tvorų, taip ir šie ant jų kamienų ir stuobrių augdami ramstės ir kalstės. Žmogus tenai žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti turėjo per gulinčias drūktas drūktesnes sankritas, jau nuo karšaties, jau nuo vėtrų, kaip sakiau, raizgiai sudribusias, tarp kurių apatiniosios puvo, į žemę smegdamos, o viršuojės trešo, kita kitą sluoguodamos; ir taip keleivis keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos gulinčio beržo ar ąžuolo. Dar metuose 1564-6, abelnajai pamierkai esant, daugioje vietoje kamarninkai pačiuose Žemaičiuose paliko girias nemieruotas dėl to vien, jog žmogus tenai įlįsti ir su kirviu nieko padaryti neišgalėjo. Žolės tenai nebuvo, tiktai atvašos ir atželos, viena antrą smelkdamos, augo. Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi; pražilę ąžuolai, šimtais metų savo amžių lykuojantys, savo barzdotomis šakomis tarsi viens kito karšatį ramstantys. Liepynuose, beržynuose tas pats buvo, kuriuose klevai, vinksnos ir skroblai augdami tarsi jas nuo kita kitos skaidė, idant į vieną nesuaugtų. Trumpai sakant, vienur kuplūs pušynai it nendrynai, kitur tankūs eglynai it kanapynai niūksojo, o tarp jų kuokštai beržynų, liepynų, klevynų, ąžuolynų, apušrotų joriavo, it vilnys į padebesius mušdamos. Keleivis keliaudamas vilkų ar meškų suletentu taku keliavo, nesgi vieškelio tenai nebuvo; perskyrą tarp dienos ir nakties tiktai tenumanė nuo bičių gaudesio, šovose siuvančių ar po medžių žiedus ūžiančių; dieną saulės, o naktį žvaigždės ir delčios per lapus neregėjo, nesgi visur tenai amžina naktis viešpatavo; lapui iškritus ar žiemą keleiviai nuo žvaigždžių kelią tesekė, nesgi paklydusiam upeliai ir žvaigždės vadovu tebuvo. Jau pragyvenus tenai, nuo gaidžio ar šunies balso namus savo tegalėjo atsekti. Darganoms dergiant, lytums čežant, tenai nenučiuši, negut nuo medžių rasos jei sudrėksi; todėl neišžengiamos balos ir versmės, nuo saulės spindulio neužgaunamos, nuo amžių burgėjo, kurios, ir visų didžiausioms giedroms spiginant, niekados neišdžiūvo. Žiemos tenai nebuvo, nesgi sniegas negalėjo įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys kame-ne-kame nuo medžių įkratė, tas pats tenai ilgainiui gaišo. Žmogus su gyvuliu niekaip negalėjo įeiti, nesgi, kaip sakiau, nė kokio kelio nebuvo; todėl žiemos laiku šunis užkinkę važinėjos upeliais, nuo ko tuo senu įpratimu šiandien dar ankštą kelelį per girią šunkeliu vadina: kaipogi jų šunys it kumeliai dar kudloti ir kelią namo sekė, ir nuo žvėrių patį keliaujantį gyniojo. Todėl visų pirmieji gyventojai paupiuose tegalėjo įsikurti jau dėl kelio, jau dėl mitalo, nesgi, stokojant žvėrių ir paukščių, žuvimis galėjo misti, o kelio nesant, upe ar upeliu namus savo pasekti.”Tačiau laikui bėgant ir šis natūralus, pačios gamtos sukurtas prieglobstis nebegalėjo apsaugoti ten nuo amžių gyvenančios, girių romuvoje gimusios žmonių padermės, nežinojusios ginklo, neturėjusios karo dainų anei epo. Artėjo rūstusis Tryliktasis šimtmetis – čia pat, už Nemuno, ant aukšto šlaito išniro niaurūs, pamėkliški mūrai – Ragainė, Ragnit, kryžiuočių pilis, o šiaurėje, lyvių žemėje, Dauguvos žiotyse įsikūrė kalavijuočiai. Spąstai užsitrenkė. Prasidėjo žūtbūtinis, ilgiausiai Europoje trukęs karas. Į iššūkį reikėjo atsakyti. Tas atsakas buvo vardu Žemaitija.





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





Išties, iki XIII a. nei Žemaitijos, nei žemaičių vardo niekur neaptiksime. Pirminis viršgentinis junginys, „Žemaičių žemė“ (Samogitia, Schemaiten, Жамойць, Жмудь) susiformavo paskutiniaisiais XII a. dešimtmečiais kaip pasionarinis atsakas į teutonų agresiją. Susiformavo būtent dabartinėje Žemaičių aukštumos oikumenoje, strategiškai geriausiai tinkančioje ilgalaikiam gynybinio pobūdžio karui. Žemaitijos aukštumos giria itin tankiai buvo sužėlusi aukštupiuose, aukštumos centre. Aukštuma, natūralios kalvos yra tinkamiausias gamtinis darinys įrengti piliakalnius, svarbiausius baltų fortifikacinius įrenginius, nes piliakalnio įrengimas lygumose reikalaudavo milžiniškų energijos sąnaudų. Prisimintina kad dabartiniai piliakalniai, kaip teigia archeologai, yra bent 5–7 metrais žemesni, kadangi kalvos būdavusios paaukštinamos sudėtinga rąstų, molio bei akmenų konstrukcija. Aukštumos viduryje stūkso aukščiausias jos kalnas – Medvėgalis (234 m), šalia – Biržulio ir Lūksto ežerai, senovinė žemaičių sostinė Varniai. Tai ir yra Žemaitijos kristalizacijos centras. Aukštuminiai Lūksto ir Biržulio ežerai, kartu su juos supančiais pelkynais bei šiuos jungiančiais upeliais, o vėliau – ir sudėtinga, klaidžia, vieniems žemaičiams težinoma kūlgrindų ir medgrindų sistema, gynybiniais bei žvalgybiniais piliakalniais sudarė vientisą gynybinį kompleksą, neįveikiamą net ištobulintai kryžiuočių ir kalavijuočių karo mašinai: „ši vietovė, savo reikšmę įgijusi dar keli tūkstantmečiai prieš Kristų, suvaidino savo deramą vaidmenį ir Lietuvos viduramžiais. [...] teks permąstyti ir naujai įvertinti Biržulio – Lūksto slėnio gyventojų įtaką Lietuvos valstybės ir Žemaičių kunigaikštystės formavimuisi, ar Medininkų reikšmę telkiant aplinkinius regionus poros šimtų metų kariniam konfliktui su vokiečių Ordinu“.





(Šių eilučių autoriui jaunystėje teko daug keliauti po Žemaitiją kartu su bičiuliais žygeiviais. Keliaudami mes nuolat girdėdavome pasakojimus apie kūlgrindas, slaptus karo kelius, bet paklausus konkrečiai – kurgi tos kūlgrindos – atsakymo dažniausiai nesulaukdavome. Tada ir užsispyrėme – kol nepatirsime, nepačiupinėsime savo rankomis, tol nepatikėsime. Atkaklumas padarė savo – vieną dieną pagaliau buvome nuvesti prie pelkės, kuria tekėjo upelis, jungęs Biržulio ir Lūksto ežerus. Pelkė buvo neįžengiama, apaugusi žemaūgiais berželiais. Mums buvo parodyta nelyg protaka tarp berželių. Nepaisydami vėlyvo rudens, išsirengėme ir įbridome į pelkę. Ir išties – vandens buvo iki pusės, po kojomis – akmenys, o žengus vos porą žingsnių į šalį – bedugnė. Sako, pelkės gylis siekęs septynis metrus. Turiu išsaugojęs anų laikų nuotrauką – rankose po kūlį, o veiduose triumfo šypsenos – pagaliau mes ant kūlgrindos! Sakoma, kad šia kūlgrinda karo metu pravažiavę tankai – pradžioje vokiečių, vėliau ir rusų, nes kaipgi kitaip persikelt į kitą pusę nedarant keliasdešimties kilometrų lanksto. Būtent šia kūlgrinda, kaip pasakojama, Medvėgalio pilies gynėjai, sužinoję, kad artėjančios priešų pajėgos itin gausios, tarsi išnykdavusios pačioje priešo panosėje – persikeldavusios į „atsarginį“ Paršapilio piliakalnį anapus protakos...Kūlgrindos buvo tiesiamos žiemą, privežus ant ledo akmenų, kurie pavasarį atsidurdavo ten, kur reikia. Kai paklausėme, kodėl gi kryžiuočiai negalėjo aptikti protakos ir ja patys persikelti, juk lėtai, atsargiai jojant ar netgi važiuojant vežimu, pavojaus nugarmėti nėra – kūlgrinda pakankamai plati, mums buvo paaiškinta, kad senovėje ežerus jungė du upeliai, tarp jų buvo sausumos ruožas. Jei kryžiuočiams ir būtų pavykę aptikti pirmąją kūlgrindą į aną sausumos ruožą, tai reikėjo dar žinoti, kur yra antroji, kuria jau galima atsidurti anapus protakų. Nežinia, kiek tuose liaudiškuose pasakojimuose teisybės, tačiau kūlgrindos egzistavimą galime patvirtinti.)





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





Žūtbūtinio karo eigoje iš atskirų genčių, sudariusių nedideles tarpupio aukštumos kunigaikštystes, susiformavo karingas, rūstus gentinis junginys – subetnosas arba potautė su savita aržia savimone, rupia kalba, ilgainiui įgavęs žemaičių vardą, vėliau į savo sudėtį įtraukęs kaimynines gentis bei aplinkinių žemumų bei lygumų žemes – dalį pajūrio kuršių bei šiaurės kaimynų žemgalių, Lamatos žemę panemuniuos ir kt. Tačiau Samogitia propria, tikroji Žemaitija, jos įsčios yra tik pati Žemaičių aukštuma, tarpupis. Ji ruduoja žemėlapiuose, stūkso tarp žaliųjų žemumų ir lygumų kaip sala, kaip tvirtovė. Uždėkime ant šios salos gentinį žemėlapį ir pamatysime, kad aukštuma-sala idealiai sutampa su ankstyvąja, pirmine Žemaitija, kol ji dar nebuvo išsiplėtusi kaimyninių genčių sąskaita. Ši aukštuma-tvirtovė ir yra tikroji Žemaitija, žemaičių, kad ir kur jie būtų dabar, protėvynė. Taip žemė, jos įsčios gimdo žmonių gentis bei tautas.





(Paradoksalu, kad žemaičių – aukštumos žmonių – etnonimas kildinamas iš „žemas, žemuma“. Paaiškinti šitai galima tuo, kad žiūrėta buvo iš Mindaugo Lietuvos – visa, kas yra Neries ir Nemuno žemupiuose, yra žemiau. Tai dar vienas argumentas, kad Žemaitijos vardas yra vėlyvas, įgytas istoriniais laikais. Neatmestina ir kita galimybė, kad Žemaitijos vardas kilo ne nuo žem-, o nuo žiem- – ‘šiaurinis, šiaurėj esantis; plg. žiemgaliai‘.)





Labai gali būti, kad šiuo metodu – siejant landšaftą su istorija, valstybingumo formavimąsi su aukštumomis – galima nustatyti ne tik Žemaitijos, bet ir Mindaugo Lietuvos bei Jotvingijos branduolį. Juk Jotvingijos (Sudūvos) „epicentras“ yra Sūduvos aukštuma su centre stūksančiu aukščiausiu (282,4 m) kalnu – Pavištyčio (Dunojaus) piliakalniu, o Mindaugo Lietuvos – Aukštaitijos aukštuma su aukščiausia (245 m) jos kalva – Piliakalnio (Žiezdrių) kalnu. Susiformavę saugiose aukštumose, pirmieji baltų valstybingumo židiniai, kurių kontūrai stebėtinai sutampa su aukštumų kontūrais, vėliau plėtė savo teritorijas lygumose bei žemumose. Šiaip ar taip, koreliacija tarp pirminio valstybingumo kristalizacinių centrų ir geografinių aukštumų-kalvynų yra akivaizdi. Atkreipkime dėmesį – Žemaitijos pilių bei įtvirtintų gyvenviečių XIII–XIV a. žemėlapis5 tiksliai atkartoja Žemaičių aukštumos kontūrus. Tirščiausi jų sambūriai ties fronto linija su kryžiuočiais – palei Nemuną ir pajūryje, taip pat šiaurinėje aukštumos dalyje – su kalavijuočiais, ir tik viena kita rytinėje kalvyno dalyje, iš kur pavojus buvo mažiausias.II. Karas. Durbė kaip iniciacija





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





Prasidėjus teutonų „reizams“, natūralia fronto linija tapo Nemunas. Pirminis Teutonų ordino – tobulai sukonstruoto karinio mechanizmo, išbandyto Kryžiaus žygiuose, tačiau praradusio ankstesnę religinę motyvaciją, – uždavinys buvo įsitvirtinti anapus Nemuno, kairiajame didupės krante. Tas jiems sekėsi nelengvai, bet galų gale pavyko – Georgienburgas!





Kur tiksliai stovėjo ši pilis – ar, kaip teigė Šapoka, dabartinio Jurbarko vietoje, Mituvos žiotyse, ar kur kitur – mokslininkai iki šiol nesutaria. Aišku viena: ji turėjo stovėti prie upės, tikriausiai kurio nors Nemuno intako žiotyse, nes tik upėmis buvo galima skverbtis į krašto gilumą ir užtikrinti aprūpinimą ginkluote bei maistu. Kryžiuočiams galutinai įsitvirtinus Klaipėdoje, Mindaugas buvo priverstas formaliai atiduoti jiems Žemaičius, tačiau tai tik paskatino jų separatizmą bei norą priešintis. 1255 m. žemaičiai surengė atsakomąjį reidą į Prūsiją, kuriam vadovavo neseniai iškilęs, iki tol niekur neminimas kunigaikštis Algminas (Alminas), laimėjo ir keletą mažesnių mūšių – 1257 m. prie Klaipėdos, 1259 m. prie Skuodo. Georgienburgą žemaičiams pavyko užblokuoti visai šalia, už puskilometrio pastatyta pilimi – kartais priešai atsirasdavo vienas priešais kitą per ieties metimą. Pagrindinio teutonų strateginio uždavinio – sujungti abu ordinus į vieną kumštį – įgyvendinimas įstrigo. Atmosfera kaito, buvo aišku, kad artėja atomazga. Ji įvyko 1260 m. liepos 13 d., tačiau ne prie Georgienburgo, o beveik už dviejų šimtų kilometrų į šiaurę, dabartinėje Latvijoje, prie Durbės. Kodėl?





Ogi todėl, kad žemaičiams žūtbūt reikėjo laimėti šį mūšį, ir ne vien kariniu požiūriu. Sprendėsi ne tik karinės galios klausimas – sprendėsi Žemaitijos likimas: būti ar nebūti jai kaip tokiai. Naujai susiformavęs subetnosas jau buvo įžengęs į brandos fazę, trūko tik krikšto – iniciacijos, kuri, anot Levo Gumiliovo, ir įšventina naują darinį. Po Durbės mūšio Žemaitija įsirašė į Europos istoriją kaip atskiras jos sandas, – šalia tokių istorinių kraštų, kaip Akvitanija, Bretanė, Bohemija, Galicija ir t. t., kuriems vis dėlto nebuvo lemta tapti valstybėmis ir kurių dabartiniuose žemėlapiuose nerasi. Žemaitija, jos valdovai, pasirodė subrendę strategai, o žemaičių karius priešų kronikos pagarbiai vadino vires experti et subtile in bello – „vyrais, patyrusiais ir išmaniais karo mene“. Jau vien ko vertas taktinis manevras– sužinojus, kokios jėgos juda link Georgienburgo, patraukti link be apsaugos likusių Kuršo žemių, esančių už daugelio varstų. Šis manevras sutrikdė teutonų strategus, leido žemaičiams pasirinkti palankesnę vietovę ir dvigubai mažesnėmis pajėgomis laimėti triuškinančią pergalę. Šį mūšį žemaičiai laimėjo vieni – Mindaugo Lietuva viešai tegalėjo teikti politinę-diplomatinę paramą, pavergti prūsai kovėsi ir žuvo kryžiuočių pusėje, o legenda apie žemaičių pusėn perėjusius kuršius ir kitas pavergtas baltų gentis kelia didelių abejonių – patikėti galima nebent tuo, kad estų-lyvių būriai patraukė namo pasitaikius pirmai progai... Prie Durbės žuvo apie šimtą penkiasdešimt riterių, nedaug mažiau nei prie Žalgirio, kur jų krito du šimtai. Garsiajame Aleksandro Neviškio vadovautame mūšyje ant Čiudo ežero, neva sustabdžiusiame Drang nach Osten, žuvo tik 16 riterių.III. Žemaitija ir Lietuva





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





Įžengiame į minų lauką. Žemaitiškasis separatizmas gyvas iki šiolei, ir jo gyvavimą aiškinti vien išorės – istorinių Lietuvos priešų – poveikiu būtų netikslu ir nepakankama, nors toks skatinimas realiai egzistuoja: užtenka prisiminti žinomą Aleksandro Dugino, slaptosios Kremliaus eurazinės koncepcijos vieno kūrėjų, vadovėlio “Geopolitika” autoriaus teiginį, jog Rusijai naudinga skatinti separatistines tendencijas „Pribaltikoje“. Taigi, žiūrint iš dabarties politinių tendencijų, žemaitiškasis separatizmas yra kenksmingas Lietuvos valstybės interesams. Bet, žinant žemaitiškąjį užsispyrimą, šito argumento nepakanka. Pabandysime prie problemos prieiti iš kitos pusės.





Kaip žinia, savimonės susiformavimui mitiniai dalykai turi bene didesnę įtaką nei istoriniai faktai. Tuo galima paaiškinti tokios pseudolektūros kaip Charleso L. T. Pichelio Žemaitija įtaką. Nesigilindamas į turinį norėčiau patikinti, kad paslaptingasis Charlesas L. T. Pichelis yra toks buhalteris Pikelis iš Toronto. Paklaustas vietinių Kanados lietuvių, kodėl nesirašo savo pavarde, jis atsakydavo: „Kas tada mane skaitytų...“ Išties, taktika pasirinkta teisinga – po Česlovo Gedgaudo paslaptingasis Charlesas yra didžiausias mūsų liaudiškos istorijos gerbėjų pranašas, dešimttūkstantiniu tiražu nušluostęs nosį akademikams. O jie šito irgi yra nusipelnę. Jei sovietiniais laikais savo provincialumą ir žemažiūriškumą buvo galima dangstyti cenzūra, tai naujaisiais laikais daugelio akademinė impotencija – kaip ant delno. Užtat suklestėjo antišapokizmas ir naujos mados polonofilija su senu, dar neišsivadėjusiu Litwa środkowa kvapeliu...





Kas gi yra lietuvis, ką reiškia žodis „Lietuva“? Tūkstantmečio minėjimas suintensyvino paieškas, susidomėjimo savo žila praeitimi banga davė rezultatų – tiesa, ne akademinėje aplinkoje, o vadovėliuose ypač daug įšalo. Tačiau dabar jau niekas neabejoja, kad Lietuva – tai ne iš menko Lietaukos upelio kilęs pavadinimas, o neįprastai ir nelauktai imlus terminas, sietinas su tokiais senžodžiais kaip „lieta“, „leičiai“, atsispindintis net ir platesniame, indoeuropiniame kontekste (plg. graikų leiton – valdžia, valstybė ir t. t.). Tai leidžia teigti, kad „lietuvis“ yra ne genties pavadinimas (tokios genties niekada nebuvo), o viršgentinio junginio, virtusio protovalstybiniu dariniu, o Mindaugo laikais – ir valstybe, pilietis. Žodis „Lietuva“ yra žodžio „valstybė“ sinonimas, reiškiantis pačią valstybę, kurios piliečiai pradėjo save vadinti lietuviais.





Tuo tarpu subetnosas-potautė žemaičiai ir viršgentinis junginys Žemaitija taip ir liko žemių konfederacija, neišaugusia iki valstybės. Subetnosu galima būtų vadinti ir jotvingius, tačiau jiems nepavyko sukurti valstybingumo pradmenų – čia irgi turbūt ne paskutinį vaidmenį atliko geografija, gamtinės sąlygos, kurios žemaičiams buvo palankesnės. Taigi, vaizdžiai sakant, kiekvienas žemaitis drąsiai gali save vadinti lietuviu, bet ne kiekvienas lietuvis yra žemaitis. Aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir panašūs kasdienės kalbos terminai žymi tik etnografines skirtybes, paremtas daugiausia tarmėmis.Kadangi jau buvo susikūrusi Lietuvos valstybė, chronologiškai anksčiau pribrendusi valstybingumui, tai Žemaitija natūraliai, kaip krauju ir kalba artima padermė, įsijungė į jos sudėtį. Tame nėra nieko menkinančio ar žeminančio – atvirkščiai, žemaitiškasis sandas buvo būtinai reikalingas naujai gimusiai valstybei, kuriai dar reikėjo stotis ant kojų, jis įnešė į lietuviškąjį lyriškąjį-matricentrinį charakterį būtiną dozę vyriškumo, kuris netrukus suliepsnojo pasionariška liepsna, praplėtusia valstybės-imperijos ribas „nuo jūros iki jūros“. Iš kitos pusės, „jau net XIII a. buvo labai ryški žemaičių bendralietuviška savimonė. Po laimėto Durbės mūšio žemaičiai turėjo galimybę sukurti savo valstybę, o jie siuntė pasiuntinius pas Mindaugą, reikalaudami, kad jis priimtų juos į savo valdinystę. Žemaičių vadai suprato, kad galima atsilaikyti tik bendroje Lietuvos valstybėje. Tas supratimas rodo, kad lietuviškų genčių solidarumas, kaip teigia Lowmiańskis, buvo akivaizdus“.





* Siųsti nuorodą



* Spausdinti



* Dalintis



Dalintis su Facebook Dalintis su LinkedIn Dalintis su Twitter





REKLAMA





Žemaitiškumo atgarsių būta ir vėliau – tai Jonušo Radvilos, to Žečpospolitos kėslų didžiausio zdrajcos, pastanga nusimesti dusinančią unijinę naštą, tai ir Valančiaus–Daukanto tandemas, išgelbėjęs lietuviškumą nuo neišvengiamos mirties, ir Plechavičiaus fenomenas, ir dar daug panašių. Susiliejimo procesas neapsiėjo be trikdžių – treniotiškasis konservatyvumas pražudė vienintelį mūsų karalių, palikdamas Lietuvos kūne vadinamąjį „Treniotos randą“, dar tebemaudžiantį kai kuriems pagonybės apologetams; žinomi kieti Vytauto poelgiai su žemaičių separatistais, o ir didžiojo kunigaikščio leičius, kurių pėdsakai išlikę Žemaitijos kaimų pavadinimuose, galima traktuoti kaip federacinės Lietuvos valstybės žandarmeriją (savitas, tiesa, gerokai pritemptas analogas būtų mūsų muitininkai ir pasieniečiai Rytų Lietuvoje...).





Таčiau neabejotina – mūsų nebūtų, nei kaip valstybės, nei kaip etnoso, jei ne žemaitiškoji kraujo čiurkšlė, įliejusi į mūsų gyslas, į mūsų lyriškąjį savimonės substratą tautos išlikimui taip reikalingą pasionarišką vyriškumo hormoną.





Pabaigai, kad žemaičiai pernelyg „nepasikeltų“ – jie turės atsakyti kad ir į tokią tautos istorijos mįslę: kaip, kokiu būdu pačioje Žemaitijos prieširdyje, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuos, susiformavo savotiškas istorinis-lingvistinis auglys, vadinamoji Lawdańska szlachta, lenkiškai kalbančių smulkiųjų, akalicos bajorų anklavas – visi su labai gražiomis, grynai žemaitiškomis-lietuviškomis pavardėmis. Apskritai slavėjimas tebėra viena iš lietuviškosios savimonės slaptųjų negalių, nuo kurių, kaip rodo pastarųjų dvidešimties metų patirtis, beveik negelbsti ir nuosava valstybė. Taip kad istorinis zondas į eksperimentui palankią, uždarą erdvę, – Liaudos bajoriją, – turintis iš esmės atsakyti, kur slypi ta negalia – dar prieš akis.





Post scriptum: Kaip žydi Žemaitijos girios





Kas nėra matęs, kas nežino, kaip žydi rugiai, kaip dulksta pudruoja milijonai varpų rugių lauke! Bet kas yra matęs ir stebėjęs, kaip žydi girios, kaip žydi mūsų mėlynieji eglynai? Saulėtų pavasarių dienomis negalėjau atsigėrėti žieduose skęstančiais rausvai baltais sodais, atsigrožėti plačiai miške švytruojančiais gėlynais, krūmais ir medžiais, bitelių dūzgimu ir net ištisais medynais, žiedų pumpuruose paskendusiais. Daug gražių jaukių dienų, gegutei linksmai kukuojant ir girioms žydint, esu praleidęs vaikštinėdamas po girias žiedadulkių papuoštais geltonais batais, išmargintu švarku ir linksmai kartojęs: „Miškas žydi... Giria žydi!“ Tačiau ir tada mintimis vis sugrįždavau prie to didingo reginio, to nuostabaus vaizdo, kurį mačiau tik vieną vienintelį kartą, kai nuo Lopaičių kalno, žvelgdamas į plačiąją Žemaitijos žemumą, stebėjau, kaip fantastiškai ir gaivalingai žydi mūsų eglynai. Buvau dar jaunas. Vieną saulėtą vidurdienį leidaus per Zarūbų kaimo laukus takais žemyn nuo Lopaičių kalno į Šlapgirį. Iš tenai, nuo Tverų–Žarėnų vieškelio žiūrint, atsiveria prieš akis tolima Žemaitijos panorama. Žvelgiant į vakarus, plačiame violetiniame tolyje matyti gausiais eglynais mėlynuojanti ir banguojanti Žemaičių žemuma, o papėdėje stūkso Šlapgirio, Surgėdų, Užpelių, Užtilčių girios. Už jų toliau dunkso Gomontlaukio Patyrių, Gilogirių, Alko girios bei Didžioji giria. Dar toliau horizonte medžių viršūnes kaišioja Vainačių, Stalgo, Kulių ir Rietavo girios. Šis platus mėlynųjų girių horizontas vakaruose siekia tolimą Prūsų šalį, Birutės kalną ir banguojančią Baltiją. Tolumoje tarp girių glūdi kaimai ir iš mėlynuojančio tolyje kilimo kelia į dangų savo bokštus Rietavo, Kulių, Plungės, Stalgėnų, Medingėnų, Andriejavo bažnyčios. Iš visų pakraščių kilo ir vilnijo gelsvi dulkių sūkuriai, ir greit visa girių mėlynė, visa panorama paskendo žiedadulkių migloje. Sužavėtas stebėjau, kaip žydėjo miškas, kaip žydėjo girių jūra! Tai buvo panašu į rugių lauko žydėjimą, tik šis laukas buvo milžiniškas Žemaitijos žemumos girių laukas.





Nebuvau tokio stichinio gamtos reiškinio, tokio miško žydėjimo reginio matęs. Ir vėliau neteko matyti. Reikia ir momento, ir vietos sutapimo. Visas žydėjimo procesas nesitęsė ilgai, tik trumpą valandėlę. Kai pasiekiau Šlapgirį ir iš Užgervinių per tvorą žengiau į mišką, ten jokio dulkėjimo jau nebebuvo, bet lipynė tvoroje, miško paklotė ir krūmai buvo apdulkėję geltona pudra. Kur tik prisiliesi – nusipudruosi, o praskaidrėjęs miške oras skleidė malonų girios kvapą.















KAUNAS YRA KAUNAS,BET AR KLESTI KAUNAS?



Eglė ČERVINSKAITĖ egle@taurageszinios Kelionių organizatoriai skelbia statistiką, rodančią augantį lietuvaičių apetitą kelionėms. Ypač fiksuojamas didelis susidomėjimas kryptimis, kurios yra naujos ir nepažintos. Tauragiškis, tinklaraščio travelbook.lt savininkas Mantas Zubrickas teigia, jog šių metų vasaros kryptis numeris vienas – Odesa Ukrainoje. Taip pat populiarėja kelionės į Žironą (Ispanija), Korfu salą (Graikija). Nors keliautojus vilioja neatrasti Europos kampeliai bei įvairios Azijos šalys, Tauragėje įsikūrusios agentūros „Tūkstantis mylių“ vadovė Inga Dikšaitienė tvirtina, jog vis dar pačios populiariausios kryptys yra Turkija ir Egiptas. Skatina savarankiškumą 10 metų Vilniuje gyvenantis tauragiškis Mantas Zubrickas yra tinklaraščio apie pigias keliones travelbook.lt savininkas. „Mano veikla labiausiai yra plėtojama Vilniuje, tačiau kurdamas turinį ir pasiūlymus aš neprivalau dirbti biure ar tam tikrame mieste, galiu tai daryti iš bet kurios pasaulio vietos. Kaip tik dabar aš Jums rašau iš Dubajaus,“ – „Tauragės žinioms“ pasakojo M. Zubrickas. Mantas Zubrickas Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) Vyras teigia savo šaknų nepamiršęs, netgi priešingai, pastebėjo, kad su tauragiškiais vis dažniau susiduria po jo kelionių tinklaraščio išpopuliarėjimo. Esą žmonės kreipiasi į jį, kaip į kraštietį, domisi, konsultuojasi. „Jeigu Jums atrodo, kad pačiam susiorganizuoti kelionę yra per daug sunku, tai visada galite kreiptis į mane, aš mielai jums surasiu pigiausią savarankiškos kelionės variantą, pagal Jūsų nurodytus kriterijus. Taip pat, siūlau išbandyti travelbook.lt narystę, kur galite užsiprenumeruoti tiek skrydžių, tiek savarankiškų kelionių, tiek tikrai gerus kelionių organizatorių pasiūlymus. Aš kiekvieną dieną praleidžiu valandų valandas ieškodamas pigių, bet kokybiškų savarankiškų kelionių variantų ir noriu jais pasidalinti su jumis,“ – apie savo kasdieninį darbą kalbėjo Marius, nusprendęs savo įžvalgomis pasidalinti ir su „Tauragės žinių“ skaitytojais. „Kalbant apie vasaros atostogas, pastebiu tendenciją, kad kelionių organizatoriai ir skrydžių kompanijos vis anksčiau pradeda savo kelionių paketų ir skrydžių bilietų pardavimus. Išankstiniams užsakymams taiko įvairias nuolaidas. Norint sutaupyti, vasaros kelionės reikėtų pradėti ieškotis jau rudenį, o ne vėlyvą pavasarį, kaip daugelis iš mūsų ir daro. Pavyzdžiui aš spalio mėnesį nusipirkau išankstinę kelionę į Tunisą birželio mėnesiui už 97 eurus, kur į kainą yra įskaičiuotas tiesioginis skrydis iš Vilniaus, plius rankinis ir registruotas bagažas, 7 naktys 3 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakariene. Taip pat, reikia nepamiršti ir paskutinės minutės pasiūlymų. Į Lietuvos rinką įžengė dvi Lenkijos kelionių organizatorių kompanijos, kurios tikrai dažnai iš Lenkijos siūlo neįtikėtinus paskutinės minutės pasiūlymus. Manau, ši tendencija turėtų atsirasti ir Lietuvoje. Kas nebijo rizikuoti, tikrai gali susirasti labai patrauklų paskutinės minutės pasiūlymą,“ – teigė M. Zubrickas. Kryptis Nr. 1 – Odesa Tie, kurie mėgsta keliones organizuoti patys, anot pašnekovo, kaip praeitais metais, taip ir šiemet, renkasi vasaros kryptį numeris vienas – Odesą Ukrainoje. Ją galima susiplanuoti ir dabar už 180 eurų (kaina už skrydį ir 7 nakvynes viešbutyje, – red. past.). Taip pat, atsirado dvi naujos tiesioginių skrydžių kryptys iš Kauno į lietuvaičių pamėgtą „Saulėtą krantą“ Burgasą Bulgarijoje ir Žironą Ispanijoje. Iš Žironos nesunku pasiekti Kosta Bravos kurortus. Iš Vilniaus atsirado dar viena labai viliojanti vasaros atostogų kryptis – Korfu sala Graikijoje, dar kitaip vadinama Europos Havajais. „Pagrindinis mano patarimas ieškant jus dominančios kelionės – ne tik pasidomėkite kelionių organizatorių pasiūlymais, tačiau ir paieškokite jus dominančių datomis skrydžio ir viešbučio variantų, patikėkite manimi, kartais, keliaujant savarankiškai, galite sutaupyti ne vieną šimtą eurų,“ – teigė vyras. M. Zubrickas šią vasarą rekomenduoja rinktis Graikiją ir jos salas, esą ten tikrai skanus maistas, sąlyginai nedidelės kainos, garantuotas puikus oras, šilti žmonės ir, svarbiausia, saugumas. Graikijos kryptis dar patogi tuo, kad kelionę galima susiplanuoti tiek pačiam, tiek renkantis kelionių organizatorių, kurie siūlo daug variantų. Šiemet iš Lietuvos atsirado labai daug tiesioginių skrydžių krypčių į Atėnus, Salonikus, Kretą, Rodo ir Korfu salas. Azijos kryptis Organizatoriai sutartinai tvirtina, kad keliautojų apetitas kasmet auga ir jie dairosi į vis kitas kryptis. M. Zubricko teigimu, Azijos žemynas tampa tikrai labai populiarus tarp keliautojų iš Lietuvos. Vis daugiau turistų atranda šią kryptį ir keliauja ne tik į Tailandą, bet renkasi ir Indiją, Malaiziją, Indoneziją ar Vietnamą. Drąsiausi nuotykių ieško Mianmare ar Kambodžoje. „Manau, kad tai lemia atpigę lėktuvo bilietai į šį žemyną iš Vilniaus ir Rygos, nes nuskristi į Indiją ir atgal galima vos už 250 eurų, o, pavyzdžiui, į Tailando sostinę Bankoką – už 300 eurų. Džiugu matyti, kad lietuvaičiai vis dažniau tampa tikrai egzotiškais ir drąsiais keliautojais, o ne turistais, kurie renkasi skrydžius į Turkiją ar Egiptą su „viskas įskaičiuota“ viešbučio paketu,“ – tikino pašnekovas. Populiarioji Turkija Nors egzotiškos kryptys už Europos ribų sulaukia vis didesnio susidomėjimo, Tauragėje veikiančios kelionių agentūros „Tūkstantis mylių“ vadovės Ingos Dikšaitienės teigimu, vis dar populiariausia kelionių kryptimi išlieka Turkija. – 62 proc. visų kelionių parduodame į Turkiją. Antroje vietoje Egiptas, po to Ispanija, Italija, – teigė I. Dikšaitienė. Moteris tvirtino, kad nėra Turkijos „fanė“, tačiau konstatavo, jog kitų šalių kurortams sunku kainos ir kokybės santykiu konkuruoti su turkiškaisiais. Anot I. Dikšaitienės, tauragiškiai vis labiau dairosi į neatrastas vietas, pirmauja Turkija. Čia pilnas paslaugų komplektas (viešbučio, maistas, gėrimų, sporto zonų, pramogų vaikams) kainuoja beveik 200 Eur pigiau nei Ispanijoje. – Turiu pavyzdį, kai kelionė spalio mėnesį į Turkiją penkių asmenų šeimai aukščiausios klasės viešbutyje (9 naktys) kainavo 2500 Eur., – teigė pašnekovė, pridūrusi, kad kelionę visada verta planuoti iš anksto. Tiesa, I. Dikšaitienė neatmetė galimybės ieškoti ir paskutinės minutės pasiūlymo, ypač šiuo metu, kol dar neprasidėjo vasaros sezonas. Tačiau į jį būtina reaguoti greitai, be to, išlieka didelė tikimybė, kad besidairant, šis pasiūlymas gali dingti. Pavasarį pasirodantys paskutinės minutės pasiūlymai apgaulingi ir dėl to, jog daugelį kurortų dengia debesys, ir niekas negali užtikrinti puikių oro sąlygų. Turistų daugėja Daugiau nei trejus metus veikianti kelionių agentūra „Tūkstantis mylių“ paslaugas teikia ne tik Tauragės, bet ir Jurbarko, Kauno ir kitų miestų klientams. Įmonės vadovės I. Dikšaitienės teigimu, gal todėl, kad jie šioje rinkoje dirba neseniai, jų klientų ratas auga itin sparčiai. Verslininkė pati per metus aplanko bent 12 krypčių, todėl visada gali pasidalinti patirtimi su klientais. – Šiemet, dar neprasidėjus sezonui, jau pardavėme tiek kelionių, kiek per visus praėjusius metus. Noriu pasakyti, kad tauragiškiai – drąsūs keliautojai, tačiau mėgsta komfortą, gerus viešbučius. Apibendrinant – kaip mes gyvename, taip ir atostogaujame, – kalbėjo I. Dikšaitienė. Pašnekovės nuomone, šių metų „topas“ – Portugalija, su nuostabiais kurortais ir gamta. Kelionių organizatorės teigimu, sveikintina iniciatyva organizuotis kelionė patiems, tačiau reiktų gerai paskaičiuoti viską, ar ši kelionė tikrai bus pigesnė. Esą tokia jau rinka, kurios pavyzdys – parduoti batoną asmeniui pigiau nei „Maxima“ labai sunku. Agentūros glaudžiai bendradarbiauja su viešbučiais, skrydžių bendrovėmis, todėl turi puikias sąlygas pasiūlyti žemesnes kainas. Vis dėlto, planuojantiems keliauti savarankiškai, I. Dikšaitienė rekomendavo Rodo salą, Azijos valstybes. Ukraina ir Bulgarija gali vilioti tik žema kaina, tačiau tikrai nesugundys išskirtiniu aptarnavimu, tvarka ir servisu, kuriuos siūlo gerai žinomi vakarų kurortai. AČIŪ 0KOMENTUOTI 2Į Tauragę atkeliauja žygio „Vardan tos“ linksmybės su E. Mildažyte (2) ĮKELTA: 2018-04-13 Balandžio 14 d., šeštadienį, Tauragę pasieks per Lietuvą su pakilia šventine nuotaika keliaujantis šimtmečio Dainų šventės žygis „Vardan tos“. 13 val. Pilies aikštėje žygio šauklė, žinoma TV laidų vedėja Edita Mildažytė visus tauragiškius pakvies prisijungti prie dainų bei šokių, kuriuos atliks Dainų šventei besiruošiantys kolektyvai bei chorai. Sportu užkrečia nemokamos treniruotės (4) ĮKELTA: 2018-03-30 Šylantys orai verčia susirūpinti kūno formomis. Deja, sporto klubų abonementų kainos įkandamos ne visiems. Išeitį norintiems sportuoti siūlo Tauragės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, organizuojantis nemokamas įvairių krypčių treniruotes, kurias veda patyrę treneriai. Biuro vadovė Daiva Genienė, ragindama prisijungti prie jau sportuojančių, teigia, jog „sunkiausias pratimas – ateiti“. Pavasariui beldžiantis: masinės inkilų kabinimo akcijos ir Eratosteno eksperimentas ĮKELTA: 2018-03-23 Kovo 20-oji visame pasaulyje minima kaip Žemės diena. Besibeldžiant pavasariui duoklę žemei ir gamtai atidavė Tauragės krašto bendruomenės, mokyklos, darželiai, įvairios įstaigos. Praėjusią savaitę tauragiškiai uoliai organizavo akcijas, integruotas, netradicines pamokas, išvykas. Ne viena jų skirta ne tik pasaulinei Žemės dienai, bet ir atkurtos Lietuvos 100-ečiui paminėti bei pasveikinti bundančiai gamtai, pasirūpinti grįžtančiais paukščiais. Grįžta giesmininkai: pavasaris jau čia pat ĮKELTA: 2018-03-09 Nuo seno manyta, kad kovo 10-ąją iš šiltųjų kraštų į gimtinę grįžta daugelis migruojančių paukščių. Ši diena vadinama 40-ies paukščių diena. Stipriai atšalę orai vasario pabaigoje-kovo pradžioje pavėlino ir pavasario šauklių aktyvumą, tačiau, vis aukščiau kylant saulei, jau stebimi gamtos atgimimo ženklai. Ornitologai pataria pradėti galvoti apie tai, kad netrukus giesmininkams prireiks inkilų. Atostogos Gvatemalos ugnikalnio pašonėje ĮKELTA: 2018-03-08 Tauragiškis, dabar Vilniuje gyvenantis Julius Vladička prieš dvi savaites grįžo iš atostogų Gvatemaloje. Egzotišką kryptį pasirinkęs poilsiautojas tikina, jog išvydo įspūdingiausius savo gyvenime matytus vaizdus. Centrinės Amerikos valstybė stebino vietinių santūrumu, išskirtinės kapinėmis ir veikiančių ugnikalnių viršūnėmis. Šios neturtingos valstybės teritorijoje randama 12 tūkst. metų senumo žmonių gyvenviečių, kurias dabar gaubia džiunglės. Sakoma, kad tokių radinių „grožio konkurse“, po Peru esančio Maču Pikču, Gvatemalos Tikalui atitenka antroji vieta. Apie Pietų Amerikos kavą, paplūdimius ir džiungles bei kitus įspūdžius Julius sutiko papasakoti „Tauragės žinių“ skaitytojams.



PSICHOANALITINĖ PERSPEKTYVA



::::: Vilma Kuzmienė NĖŠTUMAS: PERSILEIDIMAS IR ABORTAS. PSICHOANALITINĖ PERSPEKTYVA Dinora Pines- žinoma psichoanalitikė, daugelio straipsnių bei knygų autorė, Tarptautinės Psichoanalizės Asociacijos narė, viena reikšmingiausių moters psichologijos tyrėjų . Pradėjusi dirbti su nėsčiomis moterimis, kurios turėjo įvairių psichologinių sunkumų (pvz.: mano pacientėms buvo labai sunku pripažinti netikėtą pastojimą, apsispręsti gimdyti ar ne, sunku buvo emociškai priimti savo būsimą kūdikį, baisu žiūrėti į save veidrodyje-kaip nėštumas "išdarkė" gražų kūną, sunku atsiriboti nuo padidėjusios savo mamos globos nėštumo periodu,arba iki tol malonumu buvęs seksas tapo nepakenčiamas ir šlykštus, ir daug kitų problemų.), parašiau Dinorai laišką. Analitikė mielai atrašė, ėmėme bendrauti laiškais- pasirodo, Dinora yra gimusi Rusijoje prieš Antrą Pasaulinį karą. Dabar Dinora Pines dirba klinikoje Londone, kurioje gydosi pastojusios moterys su persileidimo rizika. Šios moterys gydomos psichoanalize, joms padedama priimti pokyčius savo kūne, savo dvasioje, aplamai priimti save ir savo būsimą vaiką. Nesenai rusų kalba buvo išleista D.Pines knyga apie moters psichologiją, moteriškumą. Čia trumpai Jums papasakosiu, ką sužinojau iš šios psichoanalitikės bei jos knygos.O plačiau ta tema rasite knygoje anglų arba rusų kalba: Dinora Pines."Kaip moteris suvokia savo kūną" Kasdien vis didėja susidomėjimas psichoanalitiniu nėštumo supratimu. Nemažai dėmesio skiriama planuoto- sąmoningo- aborto analizei, tačiau persileidimo problema dar nėra labai plačiai nagrinėjama, tai pradedama daryti tik dabar. Europoje statistiškai vienas iš keturių nėštumų baigiasi persileidimu.( 1990m, D.Pines). Medicininiai tyrimai parodė, kad nėštumo problemos nebūtinai priklauso nuo fizinės moters būklės. Todėl buvo susidomėta psichologine šių problemų puse. Daugelio moterų, patyrusių persileidimą, psichoanalizė parodė, kad visoms šioms pacientėms būdingas netekimo (praradimo) jausmas, ilgalaikė širdgėla, gedėjimas. Šie jausmai išsilaiko daugelį metų po persileidimo.Persileidimas dažnai sukelia gilią ilgalaikę depresiją, labai krenta moters savęs vertinimas, ji jaučiasi "bloga", "defektinė" , "nevykėlė". Atsiranda neapykanta savo moteriškam kūnui, kuris "nesugebėjo duoti gyvenimo vaisiui"- persileidimą patyrusi moteris lygina save su savo mama, kuri sugebėjo išsaugoti naują gyvybę. Pastodama jauna moteris pradeda naują gyvenimo ciklą. Tačiau ne kiekviena "sugeba" tęsti nėštumą ir tapti motina.Persileidimas yra grėsmė normaliam pirmam nėštumui, medicinines jo priežastis labai nelengva diagnozuoti, taipogi sunku gydyti vaistais. Dažnai pasitaiko, jog per pirmus 3 nėštumo mėnesius moteris sąmoningai jaučia besivystantį vaisių kaip savo integralinę dalį.O jos sapnai atspindi kitus - pasąmoningų fantazijų ir nerimo aspektus.Analizuonat sapnus pastebėta, kad fiziologiniai kūno pakitimai daro didelę įtaką psichiniam gyvenimui (kaip kad sapnai gali atspindėti moters kūno hormoninius pakitimus, tarkim, mėnesinių metu.) Pirmasis nėštumas, perėjimas nuo vaikystės į motinystę, yra emocinių ir psichologinių pakitimų laikotarpis.Tai emocinis pasiruošimas motinystei. Nėštumo metu (dažniausiai pirmojo), atgija konfliktai, siekiantys gilius moters praeities vystymosi etapus. Nėštumo periodas tarsi atkartoja visą moters psichinio vystymosi istoriją nuo jos pačios gimimo iki šio momento:atgija santykių su mama ir pan. temos. Taigi, jauna moteris nėštumo metu turi tarsi peraugti į kitą "kokybę"-savo vidiniame bei išoriniame pasauliuose. Pirmasis nėštumas reiškia, kad galutinai susiformuos moteriška identifikacija, į kurią ilgai buvo eita , ir kad kelio atgal nebus.Šia prasme nėštumas yra emocinė krizė. Nėštumas yra svarbi gyvenimo fazė- jo dėka įgyvendinama per visą moters gyvenimą "ėjusi užduotis"- individuacija ir atsiskyrimas nuo savo motinos.Vaikystėje motina ivairiai atsispindėdavo mergaitės žaidime ir fantazijose.Mergaitės lytinis identiškumas atsiranda anksti vaikystėje.Identiškumas dažniausiai sustiprėja paauglystės pabaigoje.Paauglės kūno fiziologinis brendimas yra svarbi pakopa separacijos ir individuacijos procese. Suintensyvėjęs seksualumas įtraukia paauglę į seksualinius santykius, kurie "patvirtina" jos teisę prisiimti atsakomybę už savo seksualumą ir turėti teisę valdyti savo suaugusį kūną, kaip jau atskirą nuo motinos( mama ilgai jaučia vaiką kaip savo nuosavybę, kad vaikas "visas" priklauso joms). Nuo šio momento motina nebėra savo dukters kūno šeimininkė. Nėštumas- sekanti gyvenimo pakopa, veda suaugusią moterį į kitą emocinės identifikacijos lygmenį- identifikacija su pre-edipine motina. Nematomas vaisius, esantis kūno viduje, įgalina ją dar kartą patirti tą patį jausmą- tai yra- pirminės vienybės su savo mama jausmą, kai ji pati buvo savo motinos kūne.Tokia simbotinė būsenai būsimai motinai gali sukelti intensyvius ambivalentiškus jausmus, skirtus vaisiui ir jos pačios motinai. Jaunai moteriai, kurios santykiai su sava mama yra buvę "pakankamai geri", regresija į pirminę identifikaciją su gyvybę davusia mama ir identifikacija su savim pačia (kai ji buvo mamos kūdikis) yra maloni vystymosi fazė.Kitoms, kurių ambivalentiški jausmai motinos atžvilgiu liko neišspręsti, arba dominuoja negatyvūs jausmai sau pačiai, seksualiniam partneriui ar kitam svarbiam žmogui iš praeities, veda prie neišvengiamos regresijos nėštumo metu.Šie jausmai yra projektuojami į vaisių. Tokiu atveju vaisius įgyja negatyvų prenatalinį identiškumą savo motinos sąmonėje. Pirmo nėštumo metu moteris turi du alternatyvius kelius psichiniam konfliktui išspręsti. Ji gali suteikti gyvybę vaisiui arba gali fiziškai jį atmesti persileidimu arba abortu. Tiek persileidimas, tiek abortas sukelia afektą.Sąveika tarp fantazijos ir realybės nėsčios moters psichikoje sukelia emocines pasekmes. Nuo to momento, kai nėštumas tampa patvirtintu faktu, kai kurių moterų sąmoningose fantazijose ir svajonėse arba sapnuose atsiranda būsimasis kūdikis.Šitos moterys taps jau minėtomis "pakankamai geromis" motinomis, kaip kad ir jų mamos buvo. Persileidimas joms yra skausmingas praradimas, kaip ir per ankstyvas gimdymas. Kitoms moterims vaisius yra kaip kūno dalis, kuri gali būti lengvai atiduota-pvz., kaip apendicitas, kurį reikia operuoti. Nėštumą jos pasąmoningai suvokia kaip fizinį subrendimą.Vaisius, kaip būsimasis kūdikis, nedalyvauja sapnuose, fantazijose ar realybėje.Šioms moterims vaisius yra kaip "blogasis aš", arba "blogas vidinis objektas", kurio reikia atsikratyti. Tokių moterų psichoanalizė rodo, kad ankstyviems tarpusavio santykiams su motina buvo būdingos frustracijos,nusivylimai, kaltė. Vaisiaus netekimas persileidimo ar aborto būdu suvokiami ne kaip praradimas ar skausmas, o kaip palengvėjimas.(Internalizuota "bloga" mama neduoda savo dukrai "leidimo" pačiai tapti motina). Taip pat gali būti, kad nėsčios moters nerimas susijęs su fantazijomis apie vaisių, kuriose jis atstovauja blogus pačios besilaukiančios arba jos partnerio bruožus. Tokio turinio fantazijos stimuliuoja gimdos išstumiamuosius judesisus, ir tai baigiasi persileidimu. Šių aspektų analizė įgalina moterį išlaikyti nėštumą. Freud sakė, kad pirmas vaikas yra pačios mamos narcizmo pratęsimas, ir kad ambivalentiški jausmai vaikui virs pozityviais. Klinikinė patirtis rodo, kad ambivalencija -akivaizdi ar latentinė-atsispindi visuose tėvų- vaikų santykiuose. IŠVADOS: Moterys, kurias ištinka persileidimas arba kurios pasidaro abortą, gali turėti pasąmoninų sunkumų identifikacijoje su savo motina. Šių moterų tėvai dažniausiai yra mirę, jų nėra arba jie emociškai atmesti.Vaikystėje jos dažnai naudojo savo kūną nesąmoningam susidariusių emocinių sunkumų išsprendimui. Persileidimas- tai psichosomatinis psichinio konflikto sprendimas. Jei moteris nėštumo metu yra psichoanalizėje, jos konfliktų analizė gali sąlygoti sėkmingą nėštumą. Ambivalencija tarp vaisiaus ir to, ką jis reprezentuoja, gali būti stipriai paveikta nerimo ir neišspręstų konfliktų , kurie buvo labai ankstyvoje moters psichinio vystymosi pakopoje. © Gera Būsena 2000 Revised: June 30, 2002 . GIMTA MARK WELL STUDIO in facebook Pranešimą parašė Gelažius ties 10:58 0 komentarai (-ų) Senesni pranešimai Pradinis puslapis Užsisakykite: Pranešimai (Atom) FENG SHUI IROBOT GIMTA MARK "NACIONALINIAI PROJEKTAI" A.Šliogeris: visi mūsų „nacionaliniai projektai“ yra aferos Parašė Versus | 2009-09-03 23:20 Lietuvoje neįmanomas joks nacionalinis projektas - visi jie baigiasi aferomis, tokiomis, kaip privatizavimas, žemės grąžinimas, Valdovų rūmų statyba arba „Leo LT”. Taip DELFI tvirtino filosofas Arvydas Šliogeris. Jo nuomone, dabartinė krizė Lietuvoje taip pat yra aferos padarinys: už tuos, kurie ėmėsi astronominius kreditus ir statėsi „pilaites” ne pagal pajamas, dabar smunkančiu savo gyvenimo lygiu sumoka kiti. Kaip toje reklamoje: „runkeliai” gali sakyti „aš moku”, „aš moku”, o „pilaičių” savininkai - konstatuoti: „Jie moka”. Lietuvos respublika neįvyko - Veik prieš du dešimtmečius per referendumą lietuviai masiškai balsavo už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė valstybė. Kaip per dvidešimt metų pavyko įgyvendinti šiuos siekinius? - Fotografuojant juostiniu fotoaparatu, iš pradžių gaunamas negatyvas, ir tik po kurio laiko, ryškinant juostą, atsiranda pozityvas. Aš gana aktyviai dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Yra du požiūrio taškai: tas, kuris buvo tada, ir tas, kuris atsirado dabar. Vienas iš jų atitinka foto negatyvą, kitas - foto pozityvą. Baltijos kelias, Nepriklausomybės paskelbimas buvo kaip tas foto negatyvas: galėjome tik spėlioti, kas bus. Tai buvo didelių vilčių metas. Ir tai buvo būtent „negatyvas”, nes sovietmetis buvo kalėjimas: tauta dar nebuvo „išsiskleidusi”. Per dvidešimt metų pereita į „pozityvą”: tauta „išsiskleidė”. Ir turiu pasakyti, kad pozityvas - visai ne toks, kokio galima buvo tikėtis prieš 20 metų „fotografuojant”. Lietuvos Respublika, kokios mes tikėjomės, neįvyko. Neneigiu gerų dalykų, bet ji yra daug prastesnė, nei tikėjomės; vaizdas - labai liūdnas. Švenčiant Baltijos kelio metines, manyje buvo daugiau liūdesio nei džiaugsmo. - Kokios, Jūsų vertinimu, yra didžiausios neigiamybės? - Mūsų valstybė egzistuoja tik kalbose - kaip Platono „Valstybėje”. Man tikros, vakarietiškos valstybės esmę - valstybės, kurios pamatus padėjo senovės graikai - išreiškia žodis „respublika”. Pagal šiuos kriterijus, mes valstybės neturime. Viena didžiausių problemų - neturime politinės klasės. Apskritai neturime politiko tipo. Yra priartėjusių prie politiko modelio, bet nėra nė vieno, apie kurį galėčiau sakyti, kad tai - valstybės vyras, valstybininkas. Daug kalbama apie pilietinę visuomenę, bet aš tokį dalyką laikau fantomu. Pilietinės visuomenės niekada nebuvo, nėra ir nebus. Bet pilietinė valdžia - gali ir privalo būti. Respublika be pilietinės valdžios yra neįmanoma. Visus mus valdo egoistinis interesas; tai natūralu. Tik krikščioniškų angelų choruose būna „žmonijai tarnaujančių” šventuolių. Savo ruožtu daugelis mąstytojų, pradedant Platonu, bandė aprašyti, kas yra valstybininkas. Valstybininkas yra tas, kuris 50 proc. skiria savo egoistiniams poreikiams ir 50 proc. atiduoda bendruomenei; tas, kuris galvoja ne tik apie savo piniginę, ūkį ar šeimą, bet ir apie valstybę. Lietuvoje tokių žmonių nėra. Priežastis aiški: 400 metų vergijos. Lietuva yra okupuota nuo Liublino unijos laikų. Lenkų okupacija tam tikru atžvilgiu buvo dar žiauresnė nei bolševikų, nes ji pakirto tautos šaknis. Politinė klasė buvo sunaikinta. Etninis substratas paverstas vergais; vadinu tai istoriniu „užšaldymu”. O kai įvyksta jo „atšildymas”, išlenda psichologinės matricos, mąstysena, kuri buvo užšaldymo metu. Lietuvių tauta buvo užšaldyta feodalinėse struktūrose, pasižyminčiose silpna centrine valdžia ir vietos kunigaikštukų viešpatavimu. Ir dabar visa tai atsikuria. Mūsų centrinė valdžia - labai silpna. Kodėl? Nes ji neturi autoriteto. Kaimuose žmonės apie ją sako tiesiai šviesiai: „vagys”. Kaip gali būti stipri autoriteto neturinti valdžia? Aš nesakau, kad jie - vagys; sakau tik, ką apie mūsų Seimą ir vyriausybę galvoja mūsų piliečiai. Mus valdo kunigaikštukai ir valdžios baimė - Gal jie apie bet kurią valdžią taip galvotų? - Tai blogai, nes liudija, kad valdžia - silpna. Reali valdžia persikelia į rajonus, kur valdo provincijos „kunigaikštukai”: merai, savivaldybių valdininkija, klebonai. Jie yra dabartiniai feodalai. Atsikūrė feodalinės struktūros, kurios tiesiog mandagiai vadinamos kitais vardais. Vietos valdžia yra despotiška. Nemačiau provincijoje žodžio laisvės. Pavartęs vieną kitą laikraštuką, matau juose panegirikas vietos vadukams. - Kodėl apie autoriteto, pasak Jūsų, neturinčią centrinę valdžią galvojama: „Visi jie vagys”, o apie vietos valdžią taip nemanoma? - Lygiai taip pat ir apie vietos valdžią manoma, tik bijoma atvirai pasakyti. Ir centrinės valdžios atžvilgiu esama tos baimės. Gali Rūta Grinevičiūtė leisti sau kalbėti apie personalijas, dar vienas kitas. Bet provincijoje šito nėra. R. Grinevičiūtės laidoje,skirtoje Alytaus mero „garbei”, užguitas ir apiplėštas valstietis sako: „Jei jie galėtų, tai mus šaudytų”. Tie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Tai kokia čia respublika? Ideologija, kurią mums primetė Vakarai, yra respublikoniška, bet tikrovė - visai kitokia. Gyvename vėlyvųjų imperijų laikais. Ir Amerika, ir didžiosios Europos valstybės yra imperiniai dariniai, o ne respublikos. Respublikų metas baigėsi. Neturėkime iliuzijų: Europos Sąjunga - imperinė struktūra. Gali būti visi tie Europos parlamentai, bet tai - tik ideologinis fantomas. Savo ruožtu imperinės struktūros yra labai palankios tam vietos feodalizmui, kuris klesti Lietuvoje. Ekonominė krizė lietuviškai: už vagis sumoka „runkeliai” - Bet ar šiandienėje Lietuvoje apskritai esama nacionalinio lygio politinės mąstysenos ir politinės valios? - Aš teigiu, kad Lietuvoje neįmanomas joks nacionalinis projektas, jokia nacionalinė programa. Privatizavimas buvo afera. Žemės grąžinimas - afera, besitęsianti dar ir šiandien. Lito įvedimas - afera. Lietuviški bankai - afera. - Kodėl lito įvedimas - afera? - Todėl, kad lito įvedimas dėl įvairių „otkatų” kainavo maždaug triskart brangiau, nei turėjo kainuoti. „Mažeikių naftos” istorija - afera. Valdovų rūmai - afera. „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009″ - afera. „Leo LT” - afera. Be to, įvykdyta nekilnojamojo turto afera: šito turbūt nesuprasite, turiu paaiškinti. Per televiziją buvo rodoma tokia reklama: surikiuoti prie kasos septyni vaikinai, aštuntas stovi atskirai. „Kas moka?” Vienas sako: „Aš moku”. Kitas sako: „Aš moku”. Visi tai pakartoja, išskyrus tą aštuntą, kuris atsako: „Jie moka”. Dabar paklauskime savęs: kas Lietuvoje moka už visas tas, it grybai po lietaus, pridygusias „pilaites”? Mes mokame! Už tas pilaites moka „runkeliai”. Krizė, kurią šiandien išgyvename, Lietuvoje pirmiausia yra susijusi būtent su nekilnojamojo turto afera. Gal tik 10-20 proc. namus pasistačiusių žmonių galėjo pasistatyti juos už realius pinigus. Kiti statėsi už „tuščius” pinigus. Į Lietuvą, mano skaičiavimais, atkeliavo apie 100 mlrd. litų „tuščių” Europos Sąjungos pinigų. Dauguma - per Skandinavijos bankus. Kurį laiką galima mokėti už įsigyjama turtą „tuščiais” pinigais, bet galiausiai tenka sumokėti tikrais pinigais. Dabar tikrais pinigais moka ne tie, kurie skolinosi: mokame mes visi. Štai kur pagrindinė krizės Lietuvoje priežastis. Nors, tiesa, ir Amerikoje - kažkas panašaus. Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę paskolą yra vagis. Tai - naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad jis vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai - nes vis tiek tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net sąžiningi verslininkai. „Runkeliai”. Ir save aš priskiriu prie „runkelių”. Investicijos - tai dabartinės kolonizacijos pavidalas. Jų geidžia ir jos yra reikalingos tokiems, kaip mes. Bet tai - kolonizacija. Kaip ir paskolos: tai labai efektyvus būdas paralyžiuoti šalį. Juk neuždirbti pinigai demoralizuoja, gadina žmogų. Pumpuoti „tuščius” pinigus - vadinasi, atimti iš tautos natūralios pažangos galimybę. Vakarų pasaulį užvaldė bankai ir biurokratai - Ar Lietuvoje vyrauja tautą demoralizuojantys veiksniai, ar vis dėlto esama natūralios pažangos? - Kas gali labiau demoralizuoti tautą nei tai, kas vyksta televizijoje, laikraščiuose? Kai matau šitą vaizdą, mano žvilgsnis ir į Baltijos kelią - liūdnas. Pasirodo, juostiniu fotoaparatu fotografavome gražuolę, o išryškinus nuotrauką paaiškėjo, kad tai, švelniai tariant, monstras. Per masines informavimo priemones vykdomas ideologinis teroras. Mums kiša į galvas žodžius „demokratija”, „kapitalizmas”, „socializmas”, „pilietinė visuomenė”, „žmogaus teisės”, bet visa tai - ideologiniai fantomai. Technologinės visuomenės projektas yra totalitarinis projektas. Totalitarinės visuomenės tikslas - totaliai kontroliuoti kiekvieną bendruomenės narį. Kaip manote, ar Lietuvoje tai iškilę į paviršių? Jau dabar telefoninių pokalbių klausomasi, SMS žinutės saugomos metus. Ir tai dar - palyginti smulkmenos. Totalinės kontrolės būdas - biurokratija. Tai pamatinė Vakarų imperijų galybė. Lietuvoje ji yra pasiekusi stačiai apokaliptinį mastą. Tapęs premjeru Andrius Kubilius žadėjo kovoti su biurokratija. Bet biurokratijos ne sumažėjo, o padaugėjo. Biurokratijos koncentracijos pavyzdys - bankai, tai - parazitinė institucija. Be jos negali apsieiti, bet jie - parazitai. Baisu yra tai, kad bankai tapo ekonomikos svorio centru. XIX a. Europoje to nebuvo: centras buvo gamykla. Dabar - bankas. Jis yra parazitas, nes operuoja „tuščiais” pinigais ir nesukuria jokio produkto. Bankas yra ekonomikos biurokratijos centras. Natūralu, kad kartu jis yra ir kontrolės instrumentas. Jis kontroliuoja viską - ne tik ekonomiką. Ši bankų visagalybė yra technologinės visuomenės degradacijos požymis. Nors ta degradacija yra nuoseklios raidos padarinys. Nėra išeities - Ar yra išeičių iš šitos padėties? Kur link mes judame? - Išeičių nėra. Gal artėjame prie galingų „geologinių” slinkčių. Neįmanoma sukurti tobulo totalitarizmo. Nors naiviai tikima, kad įmanoma. JAV nacionalinė skola viršija trilijoną. Dabar ramiu tonu sakoma, kad 2014 m. ji gali sudaryti devynis trilijonus. Juk tai - bomba. Klausimas - kada ji sprogs. Tai, kas dabar vyksta ir vadinama krize, tėra juokas, laikinas susirgimas. Ligonio temperatūra pakilo, bet, įjungus „tuščių” pinigų mašiną, temperatūra nukrito. Bet kiek tai gali trukti? Manau, kad neilgai. Nors negyvos, mašininės visuomenės gali egzistuoti labai ilgai. - Ar ši degraduojanti technologinė visuomenė neturi savisaugos instinkto, kuris jai padėtų išvengti pražūties? - Tai ir yra baisiausia. Kuo silpna totalitarinė visuomenė? Respublika yra gyvas organizmas. Jei jums nukirs ranką ar nupjaus ausį, jūs greičiausiai liksite gyvas. O jei išimsite iš automobilio vieną detalę, jis sustos. Visuomenė, pagrįsta mašinos principu, neturi savisaugos mechanizmo. Juk mašina serga nepagydomu imunodeficito sindromu. - Bet nejau šiandien įmanoma kas nors panašaus į organinę visuomenę? - Tai - savita būtinybė. Visuomenė bus priversta vėl tapti organinė. - Per kataklizmus? - Kitaip neįsivaizduoju. Po Zvonkės užpakaliu - Kokie požymiai liudija mūsų liūdną baigtį ir kada jos galime laukti? - Aš ne Palmira. Kai noriu pasitikrinti, kreipiuosi į senovės Atėnų arba Romos istoriją. Nes tai - istorija grynu pavidalu. Ji leidžia suvokti tai, kas vyksta dabar. Periklio Atėnuose buvo 20 tūkst. laisvų piliečių: visas politinis gyvenimas - prieš akis, tavęs nemulkina jokie ideologiniai fantomai. O ant mūsų visų galvų yra užmauti ideologiniai šalmai. Beveik kiekvienas mūsų žodis perfiltruojamas per ideologines mašinas. Mums tik atrodo, kad mes kalbame faktais. Iš tikro per mus kalba George‘o Orwell‘o Didysis Brolis. Kaip ta ideologija pateikiama? Sovietmečiu prieš ją buvo lengva atsilaikyti, nes ji buvo užrašyta ant tanko. O dabar ji užrašyta ant Zvonkės pasturgalio, kuris kai kam yra labai gražus. - Ar Lietuva taip ir liks po tuo gražiu daiktu? - Be abejo. O ką mes galime padaryti? Grimztame į barbarybę - Gal Lietuvoje vis dėlto gali atsirasti ta politinė klasė, kurios, pasak Jūsų, dar nėra? - Kolega, politinės klasės formuojasi šimtmečiais. Antai Roma savo politinę klasę - senatą - formavo 400 metų. Neįtikėtinai palankiomis sąlygomis. Gal ir galėčiau sakyti: „Kada nors atsiras”. Bet juk Vakarų ateitis - jau praeityje. Ir tai ne mano atradimas, o Osvaldo Spenglerio, J.Baudrillardo ir kitų įžvalgiausių Vakarų mąstytojų. Pavyzdžiui O. Spenglerio prognozių - ne pranašysčių! - tikslumas stulbina. Jis prognozuoja sugrįžimą į barbarybę apie 2050 metus, barbariškoms struktūroms veržiantis į civilizuoto gyvenimo centrą. Nejau nematote, kas vyksta? Tai akivaizdžiai prasideda nuo 1968 metų. Kokia yra oficiali ideologija? Tai - barbarybės apologija. Amerikiečių filmai yra barbariški, kaip ir Lietuvos televizijos. Propaguojami barbaro orientyrai - jėgos ir tarpkojo kultas, chamizmas ir debilumas. Barbarybės tribūna - televizijos ekranai. Protingiems žmonėms tai - ne naujiena, bet, kaip ir Spenglerio, jie neleidžiami ten, kur gali būti klausomasi ir girdima. Stebuklas yra įmanomas - Tai kokius mes sau galime kelti politinius tikslus, jei Lietuvoje nebus nei pilietinės valdžios, nei politinės klasės, nei nacionalinių projektų? Ko tada siekti? - Siekti vis tiek sieksime. Žmogaus situacija šioje žemėje tokia, kad jis negali nesiekti. Gal koks budistas galėtų valgyti žoles ir medituoti; bet aš taip negaliu, ir dauguma žmonių, manau, taip gyventi negali. Visada tikiu stebuklo, netikėtumo galimybe. Visos prognozės man visada kelia įtarimų. Bet juk aš dabar kalbu apie tas prognozes, kurios jau pasitvirtina. Gal tikrai vieną dieną pabusime ir pamatysime įgyvendinamą nacionalinį projektą - pastatytą lazerių gamyklą. Kodėl tai sakau? Todėl, kad esama konkrečių mano nevilties pamatų. 1988-1989 metais, kai kartu su Vytautu Radžvilu, Mariumi Šaulausku ir Aleksandru Dobryninu kūrėme liberalų partiją, mums atrodė svarbu perengti keletą strateginių argumentuotų siūlymų. Vienas jų buvo - kad Lietuva per 10 metų pastatytų bent 7 modernias gamyklas. Mūsų požiūriu, to nepadarę, nesukursime savo ekonomikos. Buvo net komandos gabių žmonių, inžinierių, galėjusių tai daryti - statyti lazerių, fermentų gamyklas. Tie projektai iki šiol guli stalčiuose. Kam jie reikalingi? Juk nėra „otkato”! Šiaip ar taip, kad ir kokia būtų Lietuvos valstybė, priimu ją kaip savo likimą. Su skausmu, neapykanta, neviltimi - ir viltimi: juk sakau, kad stebuklas yra įmanomas. - Bet jei viskas yra taip, kaip Jūs sakote, kokie tada apskritai motyvai dar gali skatinti žmones domėtis politika ir eiti į rinkimus? - Į pastaruosius Seimo rinkimus nėjau, todėl - nežinau. Pasirinkimo nebėra. Paskutinė politinė intriga, tiesa, buvo Dalia Grybauskaitė: šalia kelių klounų sėdėjo žmogus, panašus į žmogų. O Tautos prisikėlimo partijos atsiradimas ir sėkmė per rinkimus mane šokiravo. Tai atviras išsityčiojimas iš visko - net iš ideologijos, skleidžiančios kalbas apie valstybę, laisvę ir parlamentarizmą. Žemiau kristi nebeįmanoma: tai padugnių, barbarų lygis. www.delfi.lt



plius SVEIK!!



Epilepsija - truputį daugiau priežiūros sau


Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ


Epilepsija yra viena dažniausių neurologinių ligų. Pasaulyje šia liga sergančiųjų daugiau nei 50 mln. Šiauliuose epilepsija serga apie 1300 žmonių. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis tvirtina, jog parinkus tinkamą gydymą pasiekiama itin neblogų rezultatų.


Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis tvirtina: "Yra itin protingų epilepsija sergančių žmonių, kuriems liga netrukdo gyventi turiningą gyvenimą."


Autorės nuotr.


Bijome to, ko nežinome


Bet kokia žmogaus veikla - kalba, judesys, jutimai, klausa, rega, aplinkos suvokimas, atmintis ir daugybė kitų gebėjimų - įmanomi tik todėl, kad atskiros smegenų dalys vienaip ar kitaip geba analizuoti iš aplinkos gaunamą informaciją bei siųsti ją į kitas kūno arba smegenų dalis. Smegenyse vienu metu siunčiama gausybė signalų visomis kryptimis, leidžiančių mums suvokti aplinką, judėti, mąstyti, įsiminti, kalbėti, norėti ir pan. Iš tiesų šie signalai yra labai silpnos elektros srovės, kurias vienos smegenų dalys perduoda kitoms. Normaliomis sąlygomis ranką judiname tuomet, kai to norime, t. y. kai aktyvuojasi už rankos judesį atsakinga smegenų sritis, siunčianti signalą nervais rankų raumenimis. Epilepsijos priepuolio metu vienos ar kitos smegenų sritys tampa per daug dirglios ir aktyvios savaime, be žmogaus valios arba nesant jokiam išoriniam dirgikliui. Taip nutinka todėl, kad smegenų nervų ląstelėse įvyksta itin staigi savaimė bioelektrinė iškrova, panaši į elektros srovę. Pati priepuolio išraiška priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje ši elektrinė audra prasidėjo, o pačią stipriausią tokią audrą smegenyse parodo kūno traukuliai, visi kūno raumenys įsitempia ir trūkčioja. Anot gydytojo, daugelis epilepsijos priepuolį įsivaizduoja kaip viso kūno traukulius, tačiau epilepsijos priepuoliai dažniausiai esti kur kas įvairesni.


Kartais priežastys nežinomos


Tik labai retai epilepsija tiesiogiai paveldima iš tėvų, tad paveldėtas polinkis retai vaidina itin svarbų vaidmenį šiai ligai išsivystyti. Epilepsijai atsirasti išoriniai veiksniai yra gerokai reikšmingesni nei genetinis polinkis. Tuomet epilepsija pasireiškia kaip smegenų uždegimo pasekmė, pvz., susidarius smegenyse randams po insulto, traumų, smegenų uždegimo, dėl įvairaus pobūdžio ir laipsnio smegenų vystymosi sutrikimų nėštumo metu ir pan. Anot mediko, tik trečdaliui pacientų turimais vaizdiniais tyrimo metodais – magnetinio rezonanso tomografija bei kompiuterine tomografija, parodančiais anatominį smegenų vaizdą, - pavyksta nustatyti smegenų vietisumo pažeidimo požymius, galinčius lemti epilepsijos priepuolius. Nepaisant pačių naujausių tyrimų būdų, kai kurių epilepsijos priepuolių kilmės nepavyksta nustatyti, nes pažeidimas apima labai mažą smegenų sritį, kurios vaizdiniais tyrimais nepajėgiama pamatyti. Gydytojas sako, jog kokia bebūtų priežastis, gydymas vaistais yra būtinas.


Simptominė epilepsija dažnesnė


Daugeliui suaugusiųjų epilepsija prasideda dar vaikystėje. Nors buvę dažni priepuoliai suretėja ir palengvėja, tačiau jei vaikystėje sutriko atminties, dėmesio, pažinimo funkcijos, suaugus šie sutrikimai, nors ir ne tokie ryškūs, išlieka. Įgimtos smegenų anomalijos pirmą kartą priepuoliais gali pasireikšti baigiantis vaikystei. Apie 8-10 proc. epilepsijos priepuolius patiriančių suaugusiųjų nustatomi galvos smegenų augliai. Vyresnio amžiaus žmonėms galimybė susirgti epilepsija yra santykinai didelė, nes ją sąlygoja smegenų kraujotakos nepakankamumo sukelti pakitimai. Gydytojas sako, jog neretai suaugusiuosius ištinka alkoholio išprovokuoti traukuliai, ypač jei alkoholiu piknaudžiaujama. Traukuliai gali pasireikšti ir staiga nustojus vartoti alkoholį. Manoma, jog alkoholis ir yra tas paskutinis lašas, išprovokuojantis priepuolius asmenims, turintiems didesnį įgimtą polinkį traukuliams pasireikšti. Laikantis tinkamo gyvenimo būdo, daugeliui šie traukuliai galėtų ir nesikartoti, tačiau labai dažnai tokius traukulius patiriantys asmenys negeba jo laikytis bei nevartoja paskirtų vaistų.


Išsaugoti savarankiškumą


Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trūkumas, staigus žadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitų veiksnių bei išorinių aplinkybių. Anot gydytojo, kartais sergantieji iš patirties gana gerai žino priepuolius provokuojančius veiksnius ir stengiasi jų išvengti. Žinoma, ne visada tai pavyksta, tačiau reikia stengtis atrasti ryšį tarp priepuolių ir išorės aplinkybių, atidžiai registruojant priepuolius ir aplinkybes, kuriomis jie įvyko, nes tai leidžia sumažinti priepuolių netikėtumą ir kankinančią baimę, kad bet kada ir bet kur gali įvykti priepuolis. Jeigu nepavyksta rasti būdingų priepuolio provokatorių, reikia laikytis bendrų saugaus gyvenimo taisyklių: visiškai nevartoti alkoholio, stengtis laikytis gyvenimo ritmo, vengti per didelio fizinio ar psichologinio krūvio, saikingai dirbti kompiuteriu ar žiūrėti televizorių. Planuojant namų aplinką reikia stengtis, kad ji būtų saugi ir kartu išsaugotų savarankiškumą. Vertėtų pasirūpinti, kad namuose būtų kuo mažiau aštrių kampų. Virtuvėje, vonioje, miegamajame apgalvokite kiekvieną smulkmeną, kad kasdienius darbus galėtumėte atlikti patys ir nereiktų globėjo pagalbos.


Svarbi informacija


Priepuolį patiriantis žmogus nespėja suvokti visko, kas vyksta, todėl negali jo apibūdinti. Informacija, kur priepuolio metu žiūrėjo ligonio akys, ar jos buvo užmerktos, kokia buvo veido spalva, kvėpavimas, kokios kūno dalys buvo sulenktos ar ištiestos, o gal sustingusios ir pan., yra ypač svarbi, nes leidžia patikimiau nustatyti epilepsijos priežastį, atskirti, kokios kilmės buvo traukuliai – kraštutinai išplitę židininiai ar iškart generalizuoti, bei tiksliau parinkti gydymą. Deja, anot gydytojo, neretai mačiusieji priepuolį būna sutrikę, tad jiems ne visada pasiseka tiksliai apibūdinti įvykį.


"Blogiausia, jog epilepsijos priepuolio metu aplinkiniai imasi agresyvių ir net pavojingų priepuolio ištiktajam veiksmų, - sako gydytojas. – Tai siejama su baime, jog priepuolio metu žmogus gali uždusti, užspringti, sukandžioti liežuvį ar net numirti, todėl teikdami pagalbą bando girdyti vaistus ar vandenį, atlieka širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą, kiek įmanydami stengiasi priepuolio ištiktąjį pražiodyti, kišdami tarp dantų pirmą pasitaikiusį daiktą. Visi šie veiksmai ne tik nereikalingi, bet ir pavojingi, kadangi jų metu galima sulaužyti dantis, kyla pavojus užspringti, o kvėpavimo judesiai tik dar labiau suvaržomi. Ligonis greičiau atsigaus, jeigu jį švelniai prilaikysite, paversite ant šono, valysite tekančias seiles, apsaugosite galvą bei kitas kūno dalis nuo galimų sužeidimų, akylai stebėsite kas vyksta, o priepuoliui užsitęsus ilgiau nei 5 min. iškviesite greitąją pagalbą."


Nėra protinė negalė


Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. "Yra itin protingų epilepsija sergančių žmonių, kuriems liga netrukdo gyventi turiningą gyvenimą, - tvirtina medikas. - Daugelis pasaulio genijų sirgo epilepsija. Tai neurologinė, nieko bendro su psichiatrija neturinti liga. Žinoma, jeigu priepuoliai atkakliai kartojasi ar kyla iš smegenų sričių, atsakingų už pažinimą ar atmintį, jie gali trikdyti atmintį, elgesį, emocijas, dėmesį. Ypač pavojingi ankstyvoje vaikystėje prasidėję priepuoliai, stabdantys labai jautrių bręstančių smegenų raidą - kai kurios jų funkcijos vėliau nebespėja pavyti bendraamžių, net jei priepuoliai liaujasi ar retėja. Jeigu pavyksta greitai sustabdyti priepuolius, vaikams neretai smegenys toliau vystosi normaliai. Suaugusieji, be epilepsijos, neretai serga kitomis ligomis, tad sergantysis epilepsija lankosi ne tik pas neurologus, bet ir pas psichiatrus."


Nebūtinai tinka kiekvienam


Gydymas dauguma vaistų nuo epilepsijos Lietuvoje kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Anot neurologo, kai kurie naujausi vaistai nėra registruoti Lietuvoje, todėl nėra kompensuojami, bet juos galima vartoti. Žinoma, jeigu jie registruoti kitose Europos Sąjungos šalyse, jų galima įsigyti pateikus specialų gydytojo receptą. "Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra gerų vaistų epilepsijai gydyti. Sėkmingai parinkus vaistus, daugelis mano gydomų ligonių visiškai pasveiko, o tie, kurie serga itin sunkiomis epilepsijos formomis, taip pat jaučia didelį pagerėjimą, nes tinkamai parinkti vaistų deriniai padėjo sumažinti patiriamų priepuolių. Ne visi vaistai vienodai gerai veikia visas priepuolių rūšis, tad tam, kad kuo tiksliau parinktume vaistą, reikia žinoti priepuolių rūšis, o visų geriausia – epilepsijos formą, - sako gydytojas. – Yra vaistų, galinčių gydyti kokią nors vieną priepuolių rūšį, kiti – kelias, tačiau tai nebūtinai tiks kiekvienam sergančiajam. Epilepsijos gydymas dažnai yra pagrįstas inidvidualiu praktiniu vaisto išbandymu, surandant kiekvienam individualią veiksmingą ir saugią dozę. Šie eksperimentai dažnai atrodo varginantys ir keliantys nepasitikėjimą, tačiau tik tuomet, kai išbandyti visi prieinami vaistai pakankamomis dozėmis bei laikomasi režimo, galima teigti, kad epilepsija yra atspari gydymui."


--> -->



Šluota ir Darbas



Emigranto pradžiamokslis



Justė Šemetaitė, "Tiesa"



2010 balandžio mėn. 23 d. 21:25



Pasidalinti



Pasidalink naujiena:



Siųsk draugui



Facebook



Twitter



Frype.lt



del.icio.us



Myspace



LiveJournal



Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (194)



Teksto dydis:



© DELFI (R.Daukanto pieš.)



Anksčiau sakydavo: „Devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk.“ Šiandien dažniau išgirsi: „Devynis kartus pagalvok – dešimtą emigruok.“



„Padirbėsiu pusmetį, na, ilgiausiai metus, ir grįšiu į Tėvynę“, – taip save įtikinėja kone kiekvienas į Angliją ar kitą užsienio šalį uždarbiauti išvykstantis lietuvis. Gaila, kad planai dažniausiai ir lieka tik planais. Dauguma tautiečių ganėtinai lengvai pritampa naujoje aplinkoje, įsitvirtina ir nusprendžia pasilikti visam laikui. Vis dėlto nemažai yra ir tokių, kurie nė metų neištempia ir, nusispjovę į neuždirbtus aukso kalnus, patraukia namo.



Nenuginčijamas faktas: nebe taip lengva (nors lengviau nei Lietuvoje) laimę atrasti (o svarbiausia, gerai užsidirbti – kad pačiam ir dar vaikams užtektų) ir Jungtinėje Karalystėje, mūsų tautiečiams tapusioje kone antrąja Amerika. Pinigai nei ant medžių, nei ant krūmų neauga (o juk galėtų!), darbo irgi ne vežimu vežk – krizė nepagailėjo ir britų.


Tad ką daryti, jei tapai emigrantu, o svečioje šalyje einasi ne taip gerai, kaip tikėjaisi?



Taisyklė Nr. 1 – nesiskolink



Lietuvoje ir pas mamą, ir pas kaimyną iš bėdos galėjai užsukti – litą kitą pasiskolinti. Anglijoje niekas neskuba pinigų dalinti, o jeigu ir nusprendžia padėti – žinok, kad ilgai ir brangiai už tą gerumą mokėsi.


Ne paslaptis, kad lietuviui sunku taupyti – dažniausiai todėl, kad ir taip galą su galu vos suduria. Tačiau išvykus gyventi į svečią šalį, kur gyvenimo tempas, taisyklės ir poreikiai yra visiškai nauji, nori nenori tenka išsiugdyti naujus išlikimo įgūdžius.



Jeigu tau tiesia pagalbos ranką, įsitikink, kad tą ranką puikiai pažįsti (geriausia – jei atsimeni dar iš Lietuvos), nes dažnai pasitaiko – vienas delnas glosto, kitas muša...



Būk tikras, kad skolą įstengsi grąžinti, nes lietuvių išmintis sako: „Nori prarasti draugą – pasiskolink arba paskolink pinigų.“


Taigi, taisyklė Nr. 1 – nesiskolink. Taupydamas ir atsidėdamas „juodai dienai“ gali išvengti kur kas didesnių problemų nei pinigų stygius.



Taisyklė Nr. 2 – ieškok draugų



Ne paslaptis, jog savas pagailės labiau nei svetimas. Tad nesigėdyk paprašyti pagalbos ar prieglobsčio artimųjų, ypač jei į užsienį savarankiškai vyksti pirmą kartą.



Šiais masinės emigracijos laikais jau sunku surasti žmonių, iš kurių aplinkos niekas neemigravę. Anglijoje susitinka dešimtis metų nesimatę pusbroliai ir pusseserės, klasiokai ir grupės draugai, kaimynai ir bendradarbiai.



Patyrusio senbuvio, nesvarbu, kas jis tau būtų, pagalba svetimoje šalyje yra neįkainojama. Ne tik sprendžiant visas įmanomas finansines problemas (būstas, maistas, darbas, internetas), bet ir ne ką mažiau svarbius psichologinius ir moralinius klausimus.



Nemanyk, kad šioje šalyje tavęs laukia išskėstomis rankomis. Vietą po saule čia teks išsikovoti nagais ir dantimis. Silpnų nervų atstovams, linkusiems į depresiją ir bijantiems vienatvės, Anglija gali tapti didžiausiu gyvenimo košmaru. Bet kokiu atveju, visos pradžios sunkios, o kenčiantiems – dangus.



Tad taisyklė Nr. 2 – prieš išvykdamas ieškok draugų ir pažįstamų. Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės gyvena tarsi painiame voratinklyje, kuriame pažintys lemia viską.



Taisyklės Nr. 3 – už pagalbą atsilygink



Emigruojantį lietuvį labiausiai domina kertinis jo būsimojo gyvenimo klausimas – darbas. Juk dėl to žmogus ir pasiryžta palikti savo jaukų lizdelį gimtinėje – kad svetimoje šalyje dirbtų ir užsidirbtų.


Svarbu suvokti, jog kuo daugiau meškerių užmesi, tuo didesnė tikimybė pagauti žuvį. Nepaisant vyraujančios nuomonės, kokie neva pikti ir pavydūs yra lietuviai, širdyse vis tiek atsiranda vietos atjautai ir gerumui. Jeigu gali, pagelbėja ir patarimų broliui lietuviui nešykšti: kur darbo ieškoti, kur šefas – šykštuolis, o kur atlyginimas geresnis.



Tačiau stop – gerumas gerumu, o kokia iš to nauda tavo gelbėtojui? Tokia reakcija nėra vien lietuvio gobšumas ar Rytų europiečio yda – tai šiuolaikinės visuomenės bruožas, kai už pagalbą tikimasi atlygio.



Tad taisyklė Nr. 3 – už suteiktą pagalbą atsilygink. Ne todėl, kad tavęs prašys tai padaryti, bet todėl, kad pasaulis šiandien balansuoja ant plonytės raudonos linijos – „indėlis ir pelnas“ arba kaip mes, lietuviai, sakom – „ranka ranką plauna“. Beje, atlygis ne visuomet pinigais matuojamas. Kas gi nežino, kaip mūsų tauta vaišes mėgsta, kaip skaniai, alumi užsigerdami, cepelinus kerta? Tad jei tavo geradarys atkakliai nereikalauja procento nuo pirmosios algos, draugiškai pavaišink jį sočia vakariene ar kitaip parodyk savo dėkingumą.



Taisyklė Nr. 4 – nepiktnaudžiauk svaigalais



Sunku paneigti faktą, kad mūsų tauta yra linkusi vartoti alkoholį, o svarbiausia – vartoti jį per dažnai ir per dideliais kiekiais. Tenka pripažinti, kad žalingi įpročiai svečioje šalyje tik dar labiau išsikeroja. Įtemptas gyvenimo ritmas ir nuovargis, dažną kankinanti vienatvė, įprastos aplinkos, maisto ir pramogų stoka daugelį sunkiai dirbančių žmonių paskatina rinktis lengviausią kelią užsimiršti – išlenkti taurelę.



Deja, toks atsipalaidavimas yra tarsi kortų namelis, kurį be jokių didesnių pastangų nupučia „pagirių liūdesys“. Po to gyvenimas atrodo tik dar sunkesnis, vienatvė – gilesnė, o nostalgija – stipresnė.



Taigi, taisyklė Nr. 4 – nepiktnaudžiauk svaigalais. Net jeigu esi įsitikinęs, kad sveikatai alkoholis nekenkia, verčiau susimąstyk apie piniginės turinį – juk parsivežti apvalią sumelę grynųjų ir buvo viena didžiausių tavo svajonių bei svariausių emigracijos priežasčių.



Taisyklė Nr. 5 – tobulėk



Liūdna pripažinti, tačiau daugumos Anglijos lietuvių gyvenimo būdas yra neįtikėtinai panašus ir... nuobodus. Kiekvieną dieną tas pats maršrutas „darbas–namai–parduotuvė“, kurį savaitgaliais vainikuoja audringas ir, žinoma, neblaivus vakarėlis. O pirmadienį „trukt už vadžių – vėl iš pradžių.“



Ne vienas tautietis tokį savo elgesį teisina pernelyg skurdžiu biudžetu arba per dideliu nuovargiu – ką čia įdomesnio ir naudingesnio nuveiksi.


Tačiau kiek laiko gali tęstis tokia rutina? Ar taip gyvendamas neimi jaustis tarsi bėgimo ratelyje įstrigęs žiurkėnas ar užprogramuotas robotas? Nesvarbu, kad emigravai – gyvenimas nesustojo ir nelaukia tavęs grįžtančio.



Todėl taisyklė Nr. 5 – pamatyk daugiau ir tobulėk. Gyvenant tokioje šalyje kaip Anglija, kur daugybė muziejų, parodų ir pramogų siūlomos nemokamai, kur žmonės negaili nei laiko, nei lėšų savo gerovei kurti, būtų tiesiog nuodėmė pasiduoti nuobodžiam ritmui ir alaus bokale paskandinti įgimtą pažinimo troškimą.



Taisyklė Nr. 6 – būk atsargus



Emigracijoje neišvengiamai įsižiebia naujos draugystės, įsiplieskia karščiausios meilės ir užsimezga, rodos, glaudžiausi ryšiai. Deja, labai dažnai pasitvirtina posakis „kas gražiai prasideda, nebūtinai taip pat gražiai pasibaigia.“



Labai svarbi taisyklė Nr. 6 – būk atsargus. Ne visi nauji pažįstami bus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tyri lyg šaltinio vanduo. Galbūt tau pasiseks, ir dauguma naujų draugų pasirodys esą tikri geraširdžiai, tačiau paprastai vis tiek atsiranda bent vienas niekšelis, sugebantis prikiaulinti.



Atsiverk tik tiems žmonėms, kurie jau įrodė esantys verti tokio pasitikėjimo. Geriau būk įtaresnis, nei, naiviai patikėjęs, skaudžiai nusvilk nagus.



Taisyklė Nr. 7 – mokykis užsienio kalbos



Paprastai lietuviai bendrauja su lietuviais. Daugelis nespjauna į draugystę su rusais ar lenkais, tačiau retas kuris gali pasigirti turįs draugų anglų.



Neverta stebėtis. Šios problemos priežastis – kalbos barjeras, kuris lietuviui dažnai pakiša koją ieškant ne tik pažinčių, bet ir darbo, geresnio išsilavinimo ar netgi įdomesnių pramogų. Todėl taisyklė Nr. 7 byloja – mokykis užsienio kalbos. Anglų ar (ir) tos šalies, į kurią išvažiavai. Gerbk vietinius ir jų kultūrą.



Anglija yra viena spalvingiausių ir tolerantiškiausių valstybių pasaulyje, tačiau tai nesuteikia teisės kitataučiui tarpti šioje visuomenėje, nepripažįstant tradicijų ir nerodant jokių pastangų prisitaikyti prie čia diktuojamo gyvenimo būdo.



Kalba reikalinga ne vien tik tam, kad parašytum CV ar mokėtum paklausti kelio. Kalba – tai vieninteliai vartai į laisvo, savimi pasitikinčio žmogaus pasaulį.



Taisyklė Nr. 8 – žinok savo teises



Kasdien tenka girdėti liūdnų istorijų, kaip sukčiai apgavo eilinį tautietį: prižadėjo aukso kalnus, įtikino susimokėti už įdarbinimą ar CV parengimą, o vėliau dingo kaip į vandenį.



Todėl atsimink taisyklę Nr. 8 – žinok savo teises. Legalios darbo agentūros Anglijoje neturi teisės ir niekada nereikalauja mokėti už įdarbinimą ar tokias paslaugas kaip CV parengimas. Tačiau apgavikai tik ir laukia naujokėlių, nieko nenutuokiančių apie Anglijoje veikiančią sistemą, kaip velnias kryžiaus bijančių policijos, tačiau pasiruošusių atiduoti paskutinius marškinius, kad tik gautų geresnį darbą. Būk gudresnis už penktoką, neleisk niekšeliams lengvai pasipelnyti. Jei vis dėlto tave apgavo, kreipkis į policiją – nusikaltėliai yra jie, o ne tu.



Taisyklė Nr. 9 – nebūk įžūlus



Jeigu esi gudrus ir apsukrus iš prigimties, nebūtina to įkyriai demonstruoti ir savo „naujoko“ gudrumu erzinti senbuvių. Kad ir kaip tau būtų sunku patikėti, bet jie šią šalį pažįsta kur kas geriau.



Taisyklė Nr. 9 skelbia – nebūk įžūlus. Nors praleidai čia jau mėnesį ar du ir, rodos, tau tikrai neblogai sekasi, nepulk visiems įrodinėti savo tiesų ir nesivelk į aršias diskusijas su tais, kurie savo laiką svetimoje šalyje skaičiuoja metais ar dešimtmečiais.



Gaila, bet labai dažnai pasitaiko, kad tokie gudruoliai dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis patenka į bėdą, o tada tenka pasprausti uodegą ir prašyti senbuvių pagalbos.



Taisyklė Nr. 10 – saugok piniginę ir dokumentus



Artėjant prie šio subjektyvaus taisyklių sąrašo pabaigos norėtųsi aptarti paskutinį, tačiau ne mažiau svarbų punktą.



Taisyklė Nr. 10 – nesinešiok visų dokumentų. Judriame didmiestyje galimybė pamesti ar prarasti piniginę su pinigais ir dokumentais yra kone milžiniška. O po to laukia išlaidos ir rūpesčiai: teks rūpintis nauju pasu ar tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu ir kitais dokumentais, už kuriuos dar turėsi pakloti nemenką sumelę.



Be to, geriau net nebandyti įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu pasą rastų apsukrus piktavalis ir parduotų tavo tapatybę geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje ieškantiems piliečiams. Nespėsi nė mirktelėti, o tavo vardu jau dirbs koks nors Olegas ar Olga iš Ukrainos.



Atsarga gėdos nedaro, o neatsargumas priverda daug košės.



Jokie vaistai nepakeis judėjimo



Meilė Jančorienė, „Valstiečių laikraštis“



2011 gegužės mėn. 21 d. 07:26



Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (4)



Teksto dydis:



© AFP/Scanpix



Atgijusi gamta kviečia ne tik pasėdėti ant švelnaus žolės kilimėlio ir pasigrožėti pavasariniais žiedais, bet ir daugiau pajudėti. Juk kai kurias ligas kasdieninė mankšta gali išgydyti geriau už bet kokias piliules.



Kad gyventume, privalome judėti. Tokius mus sukūrė gamta. Žmogus nuo senų laikų turėjo judėti tam, kad nušautų žvėrį, pagautų žuvį.



Lietuviai labiau mėgsta vaistus



„Gaila, kad mes, lietuviai, vis dar labiau mėgstame gydytis vaistais, o ne judėjimu. Yra tokių ligų, kurias galima išsigydyti be jokių tablečių. Dažnai, kad žmogus pasveiktų, jis turi keisti gyvenimo būdą“, – sako profesorius Alvydas Juocevičius, Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro direktorius.



Kasdieninė mankšta padeda grįžti į visavertį gyvenimą net sunkias traumas patyrusiems žmonėms. Prieš 20 metų, kol fizinė medicina Lietuvoje buvo dar naujiena, o Reabilitacijos centro visai nebuvo, patyrusieji stuburo traumas tapdavo našta artimiesiems ir likdavo gulėti patale. Dabar net 30 procentų tokių ligonių grįžta į normalų gyvenimą – studijuoja, dirba, keliauja, gali pramogauti ir linksmintis.



„Judėjimas ir žmogaus valia gali daryti stebuklus, – pasakoja A.Juocevičius.– Iš tiesų kartais rezultatai būna neįtikėtini. Reabilitacijos procedūros – mankštos, masažai, raumenų stimuliacija – tampa vis reikalingesnės. Jomis galima išgelbėti net iš 9 aukšto iškritusį nelaimėlį, o prieš 20 metų to padaryti buvo neįmanoma.“



Po stuburo traumų žmonės jau antrą savaitę perkeliami į reabilitacijos skyrių, ten pradeda mokytis judėti ir gyventi iš naujo. Dažnai jie negali vaikščioti ir galbūt niekada nebegalės, tačiau išmoksta gyventi ratukuose, sugrįžta į darbus ir studijas. Jei nugaros smegenys nėra stipriai pažeistos ir nervinis impulsas į raumenis ateina, vadinasi, žmogus galės vaikščioti, tik turi pats stengtis judėti, mankštintis. Anksčiau tokie ligoniai tik gulėdavo, tad jų raumenys atrofuodavosi ir žmogus jau niekada neatsistodavo ant kojų. Patyrusieji insultą arba mirdavo, arba būdavo parvežami namo ir ten gulėdavo.



„Jokie vaistai nepakeis judėjimo, – tvirtina profesorius A.Juocevičius, – tačiau žmonės to nesupranta ir labiau mėgsta patingėti. Juk dirbdami pacientai nutolina insultą, infarktą. Jei ligonis nejuda, nesimankština, širdies raumuo nusilpsta, menkiausio krūvio neatlaikęs gali sustreikuoti.“



Skauda dėl to, kad nejudame



Paklaustas, kodėl tiek daug žmonių skundžiasi stuburo skausmais, profesorius atsako: todėl, kad labai daug sėdi. Sėdint dalis raumenų, kurie stabilizuoja stuburą, nusilpsta, tad visas krūvis tenka pasyviajai stuburo daliai – slanksteliams, diskams. Jeigu raumenys gerai treniruoti, jie perima didelę dalį krūvio ir stuburas neperkraunamas. Žmogus taip sukurtas – raumenys turi laikyti stuburą. O kas atsitinka, jeigu raumenų nėra? Mūsų seneliai ir tėvai dirbo sunkų fizinį darbą, bet jie tai darė sistemingai, todėl buvo tvirti ir stiprūs. Žinoma, jie pavargdavo, bet per naktį pailsėdavo, o kitą dieną ir vėl galėdavo dirbti.



Profesoriui kelia nerimą tai, kad dėl įvairių negalių – pečių juostos ir stuburo skausmų – jam tenka konsultuoti vis jaunesnius žmones. Net 25 metų vyrus, tuos, kurie jau nuo mokyklos laikų tik sėdėjo, nesimankštino ir nejudėjo. „Žmonės vis dar labai mažai dėmesio skiria savo sveikatai palaikyti ir ugdyti“, – apgailestauja A.Juocevičius




Jeigu nejudame arba per aktyviai judame, vargindami tik tam tikras kūno dalis, greitai pajuntame įvairius skausmus. A.Juocevičius sako, kad sėdint prie kompiuterio varginamos tik tam tikros raumenų grupės. Įsitempia pečių juosta, galva palinksta į priekį. Labai didelis krūvis tenka kaklo raumenims, sutrinka mikrocirkuliacija, nuolat varginami raumenys labai pavargsta. Jie neatsipalaiduoja, dėl to vystosi lėtinis uždegimas. Tokias ligas labai ilgai reikia gydyti.



Raumenys palaiko visą organizmą



Ką darome su daiktais, kurių nenaudojame? Išmetame, tiesa? Juk nereikalingas šlamštas tik renka dulkes ir užima vietą. O ką darome su savo kūno raumenimis, kurių nenaudojame? Juk jei nejudame, jie atrofuojasi ir ilgainiui tampa nereikalingi.



„Priversto gulėti patale žmogaus raumenys per dvi tris savaites praranda apie 30 procentų galios, o per pusę metų – 50 procentų, – teigia profesorius A.Juocevičius. – Ilgai gulėjusiesiems būtina reabilitacija, kad galėtų vėl judėti.“




Pasak profesoriaus, jeigu esame sveiki, bet nesportuojame, nevaikštome pėsti ir dirbame tik protinį darbą, per pusę metų raumenys praranda jėgą ir gerokai sumažėja organizmo rezervai. Gamta sukūrė žmogų tobulą ir leido jam gyventi 120 metų, tačiau mūsų gyvenimo trukmę lemia daug veiksnių. Genetinio kodo pakeisti negalime, galime keisti tik gyvenimo būdą. Aktyvūs ir motyvuoti žmonės daug ilgiau ir prasmingiau gyvena.



Tačiau sąmoningai besimankštinančių mūsų tautiečių nėra daug. Pasak profesoriaus, judrūs yra tik apie 30 procentų lietuvių – tie žmonės dirba fizinį darbą arba sąmoningai mankštinasi: važinėja dviračiais, plaukioja, bėgioja, pluša sporto salėse.




Profesorius tvirtina, kad fizinis aktyvumas lemia bendrą sveikatos būklę, palaiko ir visų kitų organų sveikatą. „Raumenis reikėtų įsivaizduoti kaip vieną didelį organą, kuris palaiko visas kitas organizmo sistemas, – sako jis, – jeigu jis nefunkcionuoja, mažėja visų kitų sistemų rezervai. Palaikydami fizinį aktyvumą, palaikome viso organizmo rezervus.“



Pataria profesorius A.Juocevičius




Ką daryti, kad nesumažėtų mūsų organizmo rezervai:




• Du kartus per savaitę po pusę valandos intensyviai (kol gerai suprakaituosite) minkite pedalus, irkluokite, slidinėkite, bėgiokite.


• Kiekvieną dieną 15 minučių darykite mankštą, atsižvelgdami į darbo specifiką. Pavyzdžiui, jei dirbate prie kompiuterio, mankštinkite pečių juostos ir juosmens raumenis.


• Jeigu daug sėdite, kiekvieną dieną bent 5 minutes mankštinkite kojas. Kitaip gali greitai prasidėti sąnarių pakitimai.




Liesesni žmonės gyvena ilgiau




Keisti gyvenimo būdą niekada ne per vėlu. Juo anksčiau pradėsite, juo daugiau sveikatos metų gausite dovanų ir tuo lengviau bus kovoti su senatve.


Bandymai su gyvūnais įrodė, kad kalorijų sumažinimas, neatsisakant būtinų maisto medžiagų, ilgina gyvenimo trukmę. Mokslininkai teigia, kad liesesni žmonės gyvena ilgiau, vadinasi, kalorijų mažinimas – svarbi ilgaamžiškumo prielaida.




Rūkantieji, kosintieji ir dūstantieji gali pasitikrinti plaučių funkciją www.moteris.lt, 2009 11 12


komentuoti rekomenduoti draugui


"Corbis" nuotrauka



Lapkričio 19 d. minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Šių metų jos šūkis „Dūstantysis - ne bejėgis". Kaip ir kasmet Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinika Pasaulinės LOPL dieną organizuoja akciją „Pasitikrink savo plaučių funkciją". Kiekvienas rūkantysis, kosintis, dūstantis lapkričio 19 d., trečiadienį, nuo 14 iki 19 val. „Hyper MAXIMOS" prekybos centre (Savanorių pr. 255, Kaunas) prie „Eurovaistinės" galės pasitikrinti savo plaučių funkciją - Pulmonologijos ir imunologijos klinikos specialistai Jums atliks spirometriją ir ją įvertins.



Lėtinė obstrukcinė plaučių liga - tai lėtinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ji išsivysto dėl ilgalaikio įkvepiamų kenksmingų dalelių ar dujų, dažniausiai - tabako dūmų, poveikio į plaučius, kai kvėpavimo takų spindis susiaurėja ir orui sunku patekti į plaučius bei pasišalinti iš jų. Ligos pradžia dažnai nepastebima. Ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po ilgamečio, 10 metų ir ilgesnio, rūkymo ar nuolatinio dulkių, chemikalų poveikio. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia. Susirgimas dažnai diagnozuojamas tik vyresnio amžiaus žmonėms.


Pasaulinė LOPL diena buvo inicijuota ir kasmet minima nuo 2002 m. Norima akcentuoti, kad dusulys ir kiti ligos simptomai nėra žmogaus fiziologinio senėjimo pasekmė, o gali būti pirmieji ligos požymiai. Kiekvienas rūkantysis gali sirgti LOPL ir jam galima padėti, jei jis kreipsis pagalbos.


LOPL yra rimta sveikatos problema. Ši liga yra viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Šiandien - tai ketvirtoji mirtingumo priežastis ir vienintelė lėtinė liga pasaulyje, dėl kurios didėja mirtingumas. Šiuo metu pasaulyje serga per 500 milijonų žmonių, kasmet miršta - 3 milijonai. Europoje serga iki 300 tūkst. žmonių. Lietuvoje medicinos statistikos duomenimis, sergančiųjų LOPL skaičius siekia daugiau nei 60000, o kasmet dėl jos miršta apie 1000 asmenų. Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pasaulyje LOPL ir toliau plis, o mirtingumas nuo šios ligos didės. Visuomenei tenka reikšminga ir vis didėjanti ekonominė bei socialinė sergamumo šia liga našta. LOPL gydymas kainuoja daugiau negu astmos. 50-75 proc. šių sąnaudų tenka paslaugoms, kurių prireikia ligai paūmėjus.



ve.lt > Žinios > Visuomenė > Psichologija



Psichologija



Kai vyrui per 40...



2003-02-01, 12:00



www.ve.lt





Spausdinimo versija | Pasidalink



Gimta Mark Well



BLOGas.lt internetinis dienoraštis



GIMTA MARK WELL CLUB



Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai


Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas “Aš”


Žodis “Palyda”- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa.


Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės.


Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis…


Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas..


Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba


Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas..


Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais


Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais


Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties


Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!






Vygintas Mosteika sako, kad jo vadovaujama bendrovė įgijo žinomos Austrijos kompanijos pasitikėjimą. Tom



Ketverius metus statybų versle dirbanti UAB „Tauresta“ prieš du mėnesius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žinoma Austrijos kompanija „Baumit“. Gerai žinomo prekės ženklo „Baumit“ tinkavimo ir šiltinimo medžiagų šiuo metu galima įsigyti specializuotoje parduotuvėje Melioratorių g. 5.



– Patys atradome „Baumit“. Po 1,5 metų bendradarbiavimo įgijome austrų pasitikėjimą, todėl prekiausime jų medžiagomis Tauragėje, – sakė „Taurestos“ direktorius Vygintas Mosteika.



„Baumit“ šiuo metu gali pasiūlyti 38 rūšis tinkavimo mišinių, įdiegę modernias technologijas, austrai užpatentavo savaime nusivalantį „NanoporTop“ tinką, kuris atsparus aplinkos poveikiui. Naujoje parduotuvėje užsisakyti galima ir sertifikuotų „Klima“ technologijos dažų bei glaisto, kuriuose nenaudojami chemikalai. Naudojant šias medžiagas namo šiltinimas tampa ekologiškas.



– „Tauresta“ daugiausiai dirba su privačiais užsakovais. Klientai reikalauja kokybės ir darbo kultūros, kurią galime pasiūlyti. Džiaugiamės, kad atradome „Baumit“, kurių šiltinimo medžiagos puikiai atitinka kokybės ir kainos santykį, – kalbėjo naujos parduotuvės savininkas V.









Crocodyl



TECH.CENTRAS



Techninę apžiūrą vis dar gali nusipirkti net „leisgyvio“ automobilio savininkas (156)



Emilija Čepulionytė



„Savaitė“



2011 birželio mėn. 5 d. 12:40



© DELFI



Techninė apžiūra buvo sukurta tam, kad gatvėmis nevažinėtų netvarkingi ar net pavojingi automobiliai. Vis dėlto yra vairuotojų, kuriems paprasčiau „nusipirkti“ techninės apžiūros lipduką, nei sutvarkyti savo transporto priemonę.



Viešumas – būtinas



Parašyti šį straipsnį mus paskatino likti abejingas nepanoręs vieno automobilių serviso atstovas. Pasak jo, atvejų, kai techninės apžiūros stotyje tvarkingu pripažintas automobilis į servisą atvažiuoja su vienu ar keliais rimtais trūkumais, pasitaiko. Tačiau kartais būna ir taip, kad meistrai patys stebisi, kaip tas automobilis dar gali važiuoti – apie jokį saugumą kelyje negali būti nė kalbos.



Vieno iš tokių automobilių nuotraukas gavo mūsų redakcija. Jose aiškiai matyti, kaip stipriai automobilis paveiktas korozijos: surūdijusi ne tik kėbulo rėmo konstrukcija, bet ir stabdžių bei kuro tiekimo sistemos vamzdeliai. Priekinių svirčių guminės atramos („sailenblokai“) – gerokai įplyšusios, lankstai (vadinamieji šarnyrai) – visiškai atsipalaidavę, gerokai kliba. Tepalai sunkiasi ir laša tiek iš pavarų dėžės, tiek iš variklio...



Šio automobilio trūkumus galima vardyti ir toliau, tačiau luktelėkite – techninė apžiūra buvo atlikta prieš kiek daugiau nei mėnesį, ir automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu.



„Šis automobilis visai nebuvo tikrintas arba jį tikrino aklas kontrolierius“, – savo griežtą poziciją po nuotraukų peržiūros išsakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Vigilijus Sadauskas.



Specialisto teigimu, jeigu Lietuvos keliuose tokių automobilių būtų dauguma, tai reikštų, kad techninė apžiūra visiškai neatlieka savo funkcijos.



Įmonės atsakomybė



Mūsų gautas nuotraukas išsiuntėme ir Utenos techninių apžiūrų centro direktoriui Romualdui Kepalui, mat jo pavaldinys atliko mūsų aptariamo automobilio techninę apžiūrą. Pasak įmonės vadovo, toks atvejis, kai „leisgyvis“ automobilis pripažįstamas (greičiausiai ne už „ačiū“) techniškai tvarkingu, įvyko pirmą kartą. „Atsisakysime šio darbuotojo paslaugų“, – tokį sprendimą priėmė R. Kepalas.



Pasak V. Sadausko, gali būti atvejų, kai kontrolierius suklysta per skubėjimą ar aplaidumą. „Sakykime, jis patikrino vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio saugos diržus, o gale esančių diržų – ne. Taip, tai kontrolieriaus klaida, bet to negalima pavadinti sąmoningu realios automobilio būklės slėpimu už tam tikrą padėką, – teigia ekspertas. – Kai automobilis – visiškai netvarkingas, sunku patikėti, kad kontrolierius to nepastebėjo netyčia.“



V. Sadausko nuomone, vien tik nubausti darbuotoją yra maža. „Kol įmonei netenka atsakomybė už tokių darbuotojų elgesį, tol ji nebus labai suinteresuota, kad visi dirbtų sąžiningai“, – pabrėžia pašnekovas.



Daugiau demokratijos


Visoje Lietuvoje yra tik 10 techninės apžiūros įmonių, vykdančių tą pačią veiklą – techninę apžiūrą. V. Sadausko teigimu, tokia situacija nėra palanki vairuotojams, nes nėra jokios alternatyvos. „Jeigu įmonės neliktų, to regiono automobiliai neturėtų kur atlikti techninės apžiūros“, – sako pašnekovas.


Pasak jo, kitose šalyse techninė apžiūra nėra vos kelių įmonių prerogatyva. „Vokietijoje techninę apžiūrą gali atlikti techninės apžiūros įmonės ir automobilių servisai. Automobilis sutvarkomas, atliktiems darbams suteikiama garantija, išrašoma techninės apžiūros pažyma, įrodanti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas“, – aiškina V. Sadauskas.



Žinoma, įvedus tokią sistemą mūsų šalyje, atsirastų ja piktnaudžiaujančiųjų. Pavyzdžiui, automobilių servisai galėtų rasti daugybę tariamų trūkumų, kuriuos būtina pašalinti – kitaip automobilis nebus pripažintas tvarkingu.



„Mūsų šalyje tiktų tas modelis, kai ir techninės apžiūros įmonės, ir automobilių servisai turėtų panašias galimybes, – mano ekspertas. – Tarkime, žmogui būtų leidžiama automobilį pasitikrinti techninės apžiūros įmonėje, o tvarkytis automobilių servise, kuris kartu turėtų galimybę po to, kai automobilį sutvarko, išduoti vairuotojui pažymą, tapačią techninės apžiūros lapui.“



Kitas variantas – automobilis galėtų būti iš karto sutvarkomas automobilių servise, o tada važiuojama į techninės apžiūros įmonę, kur išduodama pažyma, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.



Iš pirmo karto



V. Sadausko pasiūlytas techninės apžiūros modelis galėtų gerokai patobulinti pačią techninės apžiūros sistemą. Vis dėlto kol kas yra taip, kaip yra, tad norėdami išgirsti apie techninę apžiūrą išsamiau kreipėmės į sostinėje įsikūrusią techninės apžiūros įmonę „Tuvlita“.



„Mūsų įmonėje iš pirmo karto techninę apžiūrą atlieka maždaug 56 proc. automobilių, – tvirtina Vilniaus techninės apžiūros įmonės „Tuvlita“ technikos vadovas Tomas Balčius. – Tie vairuotojai, kurių automobiliai neatitinka apžiūros reikalavimų, privalo juos sutvarkyti ir atvažiuoti pas mus pakartotinai.“



Pašnekovo teigimu, minėtas skaičius nereiškia, kad bene pusė mūsų automobilių yra netvarkingi. „Kai kurie vairuotojai į techninės apžiūros stotį atvažiuoja jau susitvarkę automobilį, kiti – tik tam, kad sužinotų, kas negerai, – pabrėžia T. Balčius. – Mano nuomone, Lietuvos automobilių parkas nėra labai prastos techninės būklės. Žinoma, pasitaiko visko. Vis dėlto žmonės stengiasi rūpintis savo transporto priemonėmis, tad ir ganėtinai seni automobiliai kartais būna labai tvarkingi.“



Dažniausi trūkumai



Kokie trūkumai dažniausiai nulemia nepalankų techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą? „Labai dažnai būna tokių atvejų, kad automobilyje sunkiasi degalai, alyva ar kiti eksploataciniai skysčiai. Mes tai vertiname kaip rimtą trūkumą. Jeigu, pavyzdžiui, iš variklio stipriai sunkiasi tepalas – susidaro lašų, – toks automobilis neatitinka techninės apžiūros reikalavimų, – sako T. Balčius. – Sukelti rūpesčių gali ir priekinė pakaba: svirtys, trauklės, lankstų jungtys, guminės atramos, įvorės. Vairavimo sistemos trūkumai kelia rimtą pavojų.“



Dažnai būna netinkamai sureguliuoti automobilių artimųjų šviesų žibintai. Pasak pašnekovo, šį trūkumą ištaisyti bandoma vietoje, tačiau tai padaryti ne visada įmanoma.



„Dažnos ir stabdžių problemos, – teigia T. Balčius. – Ypač dažnu trūkumu tampa galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas. Neretai netinkamai veikia arba visiškai neveikia ir stovėjimo stabdys. Apskritai nepakankamas stabdžių efektyvumas yra rimtas trūkumas, dėl kurio ne tik neatliksite techninės apžiūros, bet ir būsite nesaugūs važinėdami gatvėmis.“



Papildomų rūpesčių automobilio savininkui gali sukelti išmetamoji sistema. „Konstrukcijos pakeitimai, pernelyg didelis triukšmas, nepatikimas tvirtinimas – viskas, kas susiję su aplinkosauga, – pabrėžia pašnekovas. – Techninės apžiūros reikalavimų automobilis gali neatitikti ir tuomet, jeigu yra sudaužyti ar įtrūkę žibintai.“



Žibintų pavojai



„Dažnai tenka išgirsti priekaištų, kad techninės apžiūros kontrolieriai kabinėjasi nepagrįstai. Sakykime, liepiama sureguliuoti priekinių žibintų šviesas, – sako T. Balčius. – Vis dėlto tai tiesiogiai susiję su saugumu. Juk prastai šviečiantys žibintai pablogina matomumą – vairuotojas gali kelyje kažko nepastebėti ar pastebėti pernelyg vėlai. Per aukštai šviečiantys žibintai gali akinti priešais važiuojančius vairuotojus, o tai taip pat nėra saugu.“



Pasak pašnekovo, rimtų rūpesčių kelia ir ksenoniniai šviesos šaltiniai, kurių nenumatė automobilio gamintojas. „Daug vairuotojų savo automobilių halogeniniuose žibintuose įtaiso ksenoninius šviesos šaltinius, keliančius rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes tokių automobilių techniškai tvarkingais pavadinti negalime, tad vairuotojai, norintys atlikti techninę apžiūrą, turi pakeisti žibintams numatytus šviesos šaltinius, viską sutvarkyti taip, kaip numatyta automobilio gamintojo“, – aiškina T. Balčius.



Visko pamatyti neįmanoma



Kad ir kokia kruopšti būtų techninė apžiūra, visko pamatyti, deja, neįmanoma. Pavyzdžiui, kiek realiai funkcionalios automobilyje įtaisytos oro pagalvės.



„Nuo praėjusių metų gegužės į reglamentus yra įtrauktas punktas, kuriuo numatoma tikrinti automobilio oro pagalvių funkcionavimą, – teigia pašnekovas. – Tikrinama paprastai: žiūrima, ar prietaisų skydelyje nėra informuojama apie pasyvių saugumo sistemų sutrikimą.“


T. Balčius sutiko, kad toks tikrinimas nėra pakankamas, nes „sumanūs“ vairuotojai žino, kaip galima išjungti saugumo indikatorius, tad kartais taip ir padaro.



Vadovaujantis techniniais reikalavimais, transporto priemonės techninės būklės kontrolė atliekama be transporto priemonės detalių demontavimo, išskyrus atvejus, kai demontavimas yra būtinas, norint atlikti tam tikrą patikrą, ir tai galima padaryti per pakankamai trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri transporto priemonės techniniai trūkumai, ypač ratų pakabos, išryškėja tik ją eksploatuojant.


„Savaime suprantama, techninės apžiūros kontrolierius turi labai mažai galimybių įvertinti paslėptus trūkumus, taip pat tuos trūkumus, kurie išryškėja tik esant tam tikroms eksploatavimo sąlygoms, pavyzdžiui, važiuojant per grindinį, provėžuotu keliu ir pan.“, – akcentuoja V. Sadauskas.



„Reikalavimai, taikomi techninės apžiūros metu, yra reglamentuoti Europos teisės aktų. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas yra patvirtinęs Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, tad jais mes ir vadovaujamės. Minėtuose reikalavimuose yra griežtai pasakyta, ką reikia patikrinti, kada techninė būklė yra pripažįstama gera, o kada – bloga. Artimiausiu metu Europos Sąjungoje numatoma suvienodinti techninės apžiūros apimtį ir taikomus reikalavimus, tad bus priimti nauji reikalavimai, naudojami nauji tikrinimo metodai bei prietaisai, o kol kas mes dirbame vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais“, – aiškina T. Balčius.



Europos Sąjungos teisės aktai nurodo, kad techninės apžiūros procedūra turi būti trumpa ir pigi, jos metu privalo būti patikrinama viskas, ką numato su technine apžiūra susiję teisės aktai. Tiesa, pašnekovo teigimu, yra techninių parametrų, kuriuos patikrinti gali tik gamintojas ar gamintojo atstovas.



Trūksta iniciatyvos



Vis dėlto, V. Sadausko nuomone, tam tikrais atvejais iniciatyvą galėtų parodyti ir techninės apžiūros įmonės. „Tarkime, vis dažniau pastebima trūkumų, kurių tikrinti pagal galiojančius teisės aktus nėra būtina. Tokiu atveju techninės apžiūros įmonė galėtų kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją ir siūlyti įvesti naują tikrinimo kriterijų“, – teigia pašnekovas.



Naujų tikrinimo galimybių galėtų atsirasti ir tobulėjant technikai. Pavyzdžiui, jeigu techninės apžiūros įmonė įsigijo naują prietaisą, kuriuo galima tikrinti ir tuos parametrus, kurių anksčiau kontrolierius negalėdavo įvertinti, taip pat galima kreiptis į inspekciją su siūlymu tobulinti esamus reikalavimus. Žinoma, iniciatyvos galėtų imtis ir Valstybinė kelių transporto inspekcija.



„O kol kas yra taip, kad netgi iš trijų automobilių suvirinta transporto priemonė yra vertinama kaip techniškai tvarkinga. Kontrolierius gali tai pastebėti, tačiau toks defektas netaps priežastimi pripažinti automobilį techniškai netvarkingu, – tvirtina V. Sadauskas. – Jeigu kontrolierius neleistų tokiai transporto priemonei važinėti gatvėmis, jis tuojau pat būtų apkaltintas kyšio reikalavimu. Suprask, teisės aktai to nenumato, tad ir nekibk...“



Juk toks automobilis – labai pavojingas. „Mes dar to nesuprantame, – apgailestauja pašnekovas. – Pavyzdžiui, Skandinavijoje į eismo įvykio, kuriame žuvo žmogus, vietą atvyksta grupė ekspertų ir tiria priežastis. Galbūt automobilio kėbulas buvo netvarkingas, galbūt neveikė stabdžiai. Jie tiria automobilio būklę, aiškinasi konkrečias avarijos priežastis, o mūsų šalyje viskas „nurašoma“ pasirinktam nesaugiam greičiui.“







DUBLINE




This photo of Travelodge Dublin City Centre, Rathmines Hotel is courtesy of TripAdvisor



GIMTA MARK WELL LDT





KAM 40 MUZIKA



GIMTA MARK WELL SUSSUDIO





About Me



modeirmode



View my complete profile



SWOT



SWOT analysis● Внутренние факторы: Strengths — Сильные; Weaknesses — Слабые.● Внешние факторы: Opportunities — Возможности; Threats — Угрозы



http://www.qwerkz.com/sobsim/sobsim.html



Ar yra gyvenimas po krizės?



(67)



Andrius Užkalnis,



Žurnalas „Valstybė“



2011 spalio 23 d. 12:03









© AFP/Scanpix



Sunku patikėti, bet Lietuva, regis, pradeda tiestis po krizės. Žinoma, kaip jau daugelis pastebėjo, objektyvūs skaičiai yra ne tas pats kaip geros savijautos faktorius (angl. feel-good factor). Mes jau pakilome į paviršių, jau per ploną vandens sluoksnį matyti dangus, bet mūsų nuotaikos vis dar drumzliname ežero dugne.



Tačiau objektyvūs skaičiai ir rodikliai (žinoma, ir tų rodiklių yra visokių, bet įvairi statistika rodo ta pačia kryptimi) rodo tą patį. Santaupos bankuose auga kaip mūsų konservatyvumo atspindys. Pajamos pamažu didėja ir atsigauna vartojimas, bet ne beprotiškai, o su tuo, kas lieka grąžinus skolas. Regis, lietuviai pasiryžo nebegrįžti prie burbulo laikų apkvaitimo, kai 5 tūkst. litų atlyginimas daugeliui atrodė priimtina sąlyga imti paskolą butui su 3 tūkst. litų mėnesine įmoka (šiandien airijos ir norvegijos susiurbė tuos, kam algas sumažino, jie tuos butus išnuomojo už 900 litų ir dabar aria fermose ir fabrikuose, toliau kruvinu prakaitu laistydami savo nelemtąją „investiciją“: anksčiau dirbo bankui, tačiau bent turėjo, kur gyventi, o dabar vis tiek dirba bankui, bet jau net gyventi tame bute nebegali).



Žinoma, biudžetinių įstaigų, kurių biudžetai apkarpyti, ir privačiojo sektoriaus, kuriame sumažėjęs pardavimas žiebė ir per algas, ir per komisinius, darbuotojams atrodo, kad yra taip blogai, jog blogiau tiesiog nebūna. Galėtų tai papasakoti kolegoms Vakarų Europos šalyse, ypač tiems, kurie dirba valstybiniame sektoriuje, ir pastarieji pasukiotų pirštais prie smilkinio, išgirdę apie lietuvių bėdas. Nes lietuviai bent jau biudžetą yra susibalansavę.



Lietuvoje su savo kukliais lūkesčiais ir gyvais prisiminimais apie blokados laikų gyvenimą būsime kaip tie beveisliai, bet tvirti šunėkai, kurie laimingai gyvena lauke ar po tiltu, o prabangiuose namuose užaugę pudeliai su rožiniais kaspinais ant uodegų su baime žiūri į jiems nepažįstamą pasaulį, kai juos išmeta pro duris



A. Užkalnis



Vakaruose yra karpymai, po jų bus karpymai, po tų karpymų – dar vieni karpymai, ir visi sėdi įsitvėrę kėdžių: jei išgyvensi šiandien, galėsi pradėti naują kovą dėl savo kėdės, nes mažinti atlyginimus daugeliu atvejų neleidžia profsąjungų siautėjimas (geriau būti atleistam negu peržiūrėti samdos sąlygas), o už valstybės įstaigos durų pasaulis atrodo baisus ir nepažįstamas (daugelis valstybės tarnautojų Lietuvoje ir kitur Rytų Europoje dar nespėjo pamiršti kito gyvenimo, jie sėdimosios smegenimis nepriaugę prie savo valdiško posto ir visko, kas su juo susiję, nors be to posto jiems taip pat būtų liūdna).



Emigracija – netinkamas argumentas



Atvirai sakant, ir emigracija, apie kurią, kaip apie absoliutų desperacijos įrodymą, kone kiekvienas plepa nesustodamas, visiškai netinkama kaip argumentas. Nes argumentų kalba niekas nekalba ir faktų ne tik nepateikia, bet jų paprasčiausiai neturi. „Tuoj visi išvažiuos“ yra turgaus lygio pasvarstymas, o neva pribloškiantys emigracijos skaičiai, gauti per gyventojų surašymą, yra (ir tai jums pasakys kiekvienas statistikas) nekorektiškas lyginimas. Staiga pakeitus gyvenamosios vietos deklaravimo ir su tuo susijusių mokesčių taikymo praktiką, gautas neva katastrofiškas išvykusiųjų rodiklis. Net patys nežinome, su kuo jį palyginti, nes lyginti nėra su kuo. Garsiausiai šaukė tie, kurie, remdamiesi surašymu, norėjo sau ką nors naudingo įrodyti, tačiau duomenys be konteksto – tiesiog dovana bet kuriam manipuliatoriui.



Čia būtų tas pats, kaip pradėti reikalauti, kad kiekvienas, perkantis svaigalus, privaloma tvarka gautų „registruoto alkoholio pirkėjo“ kortelę, o paskui parašyti spaudoje ir grūmoti iš tribūnų, kad „per ataskaitinį laikotarpį“ šalyje atsirado 2 mln. girtuoklių, nes štai jie, tie skaičiai, o statistika nemeluoja.


Kai kalbama apie emigraciją, geriausiu atveju galima remtis atsitiktiniais duomenimis – kad ir pagarsėjusiu lėktuvų užpildymu iš Lietuvos ir į Lietuvą (populiarūs mitai sako, kad lėktuvai iš užsienio grįžta tušti) arba kraustymo bendrovių darbo krūviu, gabenant mantą tarp šalių. Nė vienas patikrinamas rodiklis kol kas nerodo ne tik katastrofiško, bet net ir prie pavojingo artėjančio demografinio kitimo.



Be to, emigracijai suverčiama daug bėdų, kurios susijusios ne su ja, o su kitais rodikliais visoje senstančioje Europoje: mažėjančiu gimstamumu ir žmonių persikėlimu iš kaimo į miestą. Pastarasis procesas ne šios valdžios sugalvotas ir prasidėjo ne prieš penkerius ir net ne prieš 25 metus. Absurdiška norėti, kad, mažėjant žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičiui, gyventojų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo liktų kaip tarpukario laikais. Todėl baksnoti į ištuštėjusias sodybas ir sakyti „Žiūrėk, valdžia visus išvarė į emigraciją“ yra nesąžininga.



Yra teigiamų dalykų, bet iki geros savijautos toloka



Nors yra ir teigiamų dalykų, iki geros savijautos dar toli, juo labiau kad esame linkę bet kokius teigiamus faktus interpretuoti kaip atslenkančio blogio ženklus. Išties, nėra tokio teigiamo fakto, kurio kaipmat negalėtume apsukti į kitą pusę: jei žmonės susitaupo daugiau pinigų, vadinasi, nepasitiki valdžia; jei gamyba ir paslaugų teikėjai tampa konkurencingesni ir lanksčiai peržiūri kainas, vadinasi, neviltis, verslininkai ties bankroto riba, paskutinis pasispardymas; jei didelis derlius žemės ūkyje – blogai, mažėja supirkimo kainos (kai blogas derlius – vėl negerai); jei klesti kaimo turizmas – aišku, kaip kitaip, juk visas tikras žemės ūkis sugriautas, tad kaimiečiams belieka pirtis kūrenti pramogauti atvykstantiems miestiečiams.



Pagreitis atsiranda po nuosmukio



Kažkas pasakė: niekada negalima vėjais paleisti geros krizės. Pastarųjų metų sunkmetis atnešė Lietuvai labai daug gero: išblaivė galvas, nuleido daugelį nuo debesų ant žemės ir pakeitė įpročius.



A. Užkalnis



Ar pasieks Lietuva pagreitį ne tik ekonomikos rodikliuose, bet ir širdyse? Ar atsiras daugiau entuziazmo ir optimizmo? Pažiūrėjus į pavyzdžius iš XX a., sunku atsakyti teigiamai.


Šalys, pašokusios aukštyn po nuosmukių, dažniausiai tam turėjo svarbių ir stiprių išorinių prielaidų. JAV buvo sukrėstos Antrojo pasaulinio karo ir visiškai pasikeitusių pramoninės gamybos poreikių, o kiek vėliau – Šaltojo karo grėsmės. Japonija pradėjo kilti (ir kilo labai ilgai) tik po visiško pažeminimo, kai senosios valstybingumo vertybės buvo sutrintos į miltus, kuriuos atnešė amerikiečių okupacija. Vokietijai ir daugeliui kitų Europos šalių padėjo ir Maršalo planas, ir aiški bei suvokta grėsmė iš už geležinės uždangos.



O Didžioji Britanija, kuri neturėjo jokių ryškesnių postūmių, psichologiškai pokario nuosmukio dumble kapanojosi labai ilgai – iš tiesų, iki trečiosios Margaret Thatcher kadencijos (1987), kai tikrai atsirado optimizmas, bet tam šalis turėjo pasiekti dugną, streikus, nedarbą ir beveik prieiti prie pilietinio karo ribos.



Pavyzdžiui, Airijoje optimizmas XX a. pokario metais atsirado labai negreitai, toli gražu ne tuoj pat po to, kai šalis 1973 m. įstojo į Europos Sąjungą, ir net ne po ekonomikos liberalizavimo devintojo dešimtmečio pradžioje, kuris prieš pat amžiaus pabaigą sukėlė didžiulį ekonomikos augimą. Psichologai sako, kad airiai pasijuto gerai tik prieš pat finansų ir ūkio krachą 2007 metais. Jiems (beje, katalikams, kaip ir mes) prireikė bene dešimtmečio gerėjančio gyvenimo, kad tuo gerėjimu patikėtų.



Labai panašiai psichologinis gerėjimas nuo objektyvių rodiklių atsiliko ir kitose krizių supurtytose šalyse, tokiose kaip Argentina po 2001 m. krizės. Šalis buvo sukrėsta beveik iki pamatų, tad grįžo prie natūrinių mainų ir vos ne natūrinio ūkio, žlugo valiuta, bankai, o investuotojų pasitikėjimas nusirito į prarają. Argentina gana sėkmingai išsikapstė, tačiau šiandien, pakalbėjus su argentiniečiais, daugeliui gali atrodyti, kad jie tik vakar stovėjo eilėse prie bankų, beviltiškai bandydami pasiimti jau nieko nebereiškiančius savo pinigus, arba blaškėsi oro uostuose, norėdami įlipti į nacionalinės oro bendrovės lėktuvus, kurie jau niekur nebeskrido. Optimizmo dar nėra.



Prisiminkime ir kitus nesenus krizės pavyzdžius: Tailandą, Pietų Korėją ir Indoneziją pačioje XX a. pabaigoje, kai Azijoje baigėsi „ekonomikos stebuklas“ ir griežtos gelbėjimo priemonės pradėjo kalbas apie „naująjį kolonializmą“ (kai vietos valiuta nuvertėja arba yra nuvertinama, kaip musių prie medaus atsiranda pirkėjų iš užsienio, tiesiančių rankas į gardžiausius kąsnelius, siūlomus labai patrauklia kaina, – tai visuomet kelia vietos gyventojų pasipiktinimą). Gana greitas padėties stabilizavimas ir augimas, tik šįkart santūresnis, nesukėlė nei optimizmo, nei pasididžiavimo savo valstybe bangos.



Didžiausias postūmis Lietuvai



Tai kaip dabar bus Lietuvai? Man regis, didžiausias postūmis bus euro žlugimas. Prognozuotojai nesutaria, kas laukia dabar. Ar bankrutavusios Europos Sąjungos narės Pietų bloke bus išmestos lauk iš euro zonos? Ar iš jos pasitrauks mokios ir turtingos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Olandija, kurios pasidarys sau naują eurą ir leis senajam nuvertėti? Sutariama dėl vieno: vienpusis gelbėjimas (iš pilnos kišenės į tuščią) artėja prie pabaigos, jau vien Graikija pradeda nusibosti, tuksendama prie durų ir tiesdama kepurę dar vienos išmaldos, tad kitiems prašytojams jau nebebus ką duoti.



Ir Lietuva bus pavydėtinoje situacijoje – galės pati pasirinkti, ką jai veikti su savo valiuta (savo valiutos susiejimas su euru, o ne prisijungimas prie jo, kaip Estijai, paliks daug daugiau svertų pačios šalies rankose). Devalvavimas kartu su žlungančiu euru būtų ne toks skausmingas kaip atskirai nuo jo, nes pagrindinė baimė dėl atskiro devalvavimo (būsto paskolos gyventojams, denominuotos eurais) nebeatrodys tokia baisi.



Be to, Lietuvoje dėl emigracijos nesusikūrė nedirbančių, dirbti nenorinčių ir nemokių bei asocialių gyventojų poklasis, neatsirado ir tokių įpročių bei lūkesčių, kurie kaip akmuo po kaklu sveria senąsias Vakarų Europos šalis.



Kai dėl euro griūties bus nurašyta daug senų skolų ne pagal nuopelnus, o pagal patogumą ir išskaičiavimą, tai, kas laikyta turtu bankuose ir vertybiniuose popieriuose (kartu ir senieji pensijų fondai bei santaupos), praras didelę dalį vertės, mes .



Kažkas pasakė: niekada negalima vėjais paleisti geros krizės. Pastarųjų metų sunkmetis atnešė Lietuvai labai daug gero: išblaivė galvas, nuleido daugelį nuo debesų ant žemės ir pakeitė įpročius. Jei ateinanti euro griūtis, kuri Lietuvai žada daugiau naudos nei bėdos, nebus mūsų iššvaistyta, galėtume būti sveikas ir tvirtas namas su stogu, su rūkstančiais dūmais iš kamino, su savo daržu ir keliomis obelimis bei karvute tvarte griuvėsių lauko pakraštyje.





https://www.facebook.com/groups/439639843091787/ < -------PAVADINIMŲ IR FRAZIŲ KOLEKTORIUS--------- Sąsiuviniai , užrašai, mintys nuo 1993m.





Jeigu kas atrodo nerealu-reikia galutinai tuo įsitikinti,kad nerealu.Tai reikštų, kad tik darbu reiktų pasitikrinti kur realu, o kur ne. Nes minčių įgyvendinimas darbo atlikimu pasibaigia.



O priešingu atveju pvz: nerealumo- reikštų tai, jei mintys yra neįgyvendinamos, tai jos turi būti kuo greičiau atmestos (nors buvo nueitas kelias, nudirbtas darbas). Bet jeigu nerealumas



minčių paaiškėja, visados reikalinga tai atmesti. Visados mintis ar iškeltas idėjas reikia patkrinti darbu. Nes darbo pradžioje paaiškėja, kokios mintys buvo realios, o kokios ne.



Nes idėjose paaiškėja arba tiesa arba (be) realumas. Jeigu paaiškėja, kad realu, tada viskas vyksta darbo pagrindu ir jis sėkmingai yra užbaigiamas, o tai reiškia, kad mintys buvo



realios ir darbu tai parodoma, kad mintys buvo realios. modeirmode 1993m.









Įstabūs reklamos triukai



Reklamos triukų įstabūs



Pasireiškimai





Įstabus, slaptas ar malonus triukas yra parodaksaliai sužavinantis žmones.



Yra kaskadininko triukas, cirko triukas, fokuso triukas. Visi šitie akivaizdžiai



besireiškiantys ir įsibraunantys į žmogaus sąmonę nekasdieniški veiksniai yra



apsijungę triuko sąvokon. Taigi ir reklamos triukas yra panašus į šiuos požymius



kurie yra ir kitose sferose, nes kažką panašaus į triuko pasireiškimą pateikia pramogų ir informacijos priemonės. Informavimo priemonėmis pateikta reklama



su triuko elementais, su netikėtumo požymiais, vaizdiniais efektais veikia žmogaus sąmonę, jo elgesį, jo emocinį santykį su reklamuojama paslauga ar preke. Reklamos triukas paveikia vartotoją todėl, kad jis būna neįprastas, įstabus,netikėtas ir nekasdieniškas. Reklamos triuko įstabumo pagrindas yra pateiktas emocinis poveikis paveikiantis vartotoją. Prie šios temos:



Literatūros sąlytis su reklama. Agata Kristi "Rausvieji karoliai'



Detektyvinio žanro meistrė neparašė šioje istorijoje jokio ypatingo nutikimo,



su kriminaliniu paveikslu. Galų gale šio kūrinio pabaigoje, įvyko didelė ,netikėta



atomazga, pasirodo kad šitie rausvieji karoliai nebuvo dingę, nebuvo atrasti. Isto



rija paaiškina, jog viename anglijos miestelyje išradingas fermeris, pardavinėjo



vyšnias su rausvaisiais karoliais. Ir be abejo šitie karoliai spaudos pagalbos dėka, buvo pristatyti kaip ypatingi, kaip vertingi. Buvo sumanytas toks reklamos triukas su rausvaisiais karoliais, tam kad padidintų paklausą fermerio vyšnioms...modeirmode 1994m.







REKLAMOS ŠOU






Į reklamos šou dažniausiai susirenka toks žmonių sluoksnis, kad jo nebūtų galima pavadinti, prasčiokiškais vartotojais, nes jie dažniausiai atstovauja elitą.Reklamos šou šventėje produktas yra panaudojamas, kaip pagrindinis elementas.Reklamos šou metu produktas ir žmonės yra suartinami per kultūrinės raiškos pasireiškimą. Reklamos šou sudėtyje pasireiškia šią šventės erdvę, gaubiantis estetinis debesis, kuriame sutelktos žmonių manierų, pozityvaus turtingumo, gero kultūringumo savybės. Šias savybes turi kultūringi žmonės, kurie tampa suburti į šventę, kad galėtų įvertinti gaminius arba paslaugas. O reklamos šou metu aplinka ir erdvė vaidina didelį vaidmenį. O tai pat kas svarbu, reklamos šou metu nėra sudarinėjamos sutartys ar užtikrinami įsipareigojimai. Visa tai yra aptariama, tačiau skirtingai nuo mugiškosios atmosferos ši reklamos šou šventė yra visiškai kitokia. Joje vyksta kultūrinis procesas, padedantis reklamos tikslams. Reklamos šou šventėje yra grojama ir vaidinama, rengiamos loterijos, liejasi šampanas, pokšti fejerverkai. Reklamos šou šventės skirstomos į grandiozines ir nedideles. Grandiozinės reklamos šventės surengimas, būna labai brangus ir joje pasireiškia turtingumas ir puošnumas. O štai nedidelės reklamos šventės būna dažniausiai vietinė reikšmės ir nedidelės. Iš šventės modeirmode 1994.10.19







Radau dienoraštyje 1994 metais: Šiandien Spalio 25 diena-bereikšmybių diena kaip ir visos kitos. Ji atrodo nepakankama savo



ilgume ir laiko tarpas toks man mažytis, kad aš nesuspėju įgyvendint



pagrindinį savo sumanymą. Sumanymai- tai žmogaus viso gyvenimo



pagrindas. Be sumanymo neįmanomas manasis egzistavimas. Bet.....



sumanymo įgyvendinimas dažnai užstringa, ir atsiranda laukimo jausmas. Jis kaip ir kito iš nedaugelio individų šiame mieste, yra pag



rindinis dienos įvykis yra laukimas. Sąmonėje vaizdinys ir jo įgyven



dinimo procesas yra nuostabus, bet situacijai iškilus mintis išlekia pro savas dureles į niekur......





Katilas-tai toks daiktas į kurį yra sumetamas kuras.O mano kūrybinis kuras šiuo atveju bus tik žodžių ir sakinių apie reklamą margai.Reklama-tai kapitalizmo nuodai kuri stiprina jį,o nuodinamieji visi esame mes.Nuodinančiosios reklamos yra apstu musu gyvenime,ją matome ir per televiziją ,girdime ją per radiją.Tačiau ne tai svarbiausia,svarbiausia būtų musu pozicija.O štai mūsų pozicija turėtu būti pakanti reklamai,.reiškia jos per daug nemylėti nei per daug ją girti,t.y būti viduryje.Aš štai sau atradau keletą pamokančių mane teiginių.Pompastiška reklama mane moko kuklumo.Argumentuoju-yra daug paprasčiau kurti paprastesnę reklamą,o brangi matyta reklama mane moko neišlaidumo,argumentuoju,aš taip įvertinu savo finansines galimybes,ir pasirenku prekes kurios yra pagal kišenę...Toliau KATILE: Esė PRAŠVIESIEJIMAS-Šviesa nusklido,kai atsklido tamsa.Yra tamsų jų kelios rūšys, kelios paskirtys ir keletas tamsos apibūdinimų.Žmogaus tamsa kuri be šviesulių kruopelyčių,reiškia jo proto tamsumą.Tamsumose klaidžioja tada pasąmones medžiaga mintys.O ką bekalbėti jei štai toks žmogelis trokšta apmąstyti kažką šviesaus, tačiau protiškasis tamsumas užgožia be gailesčio tokį protą....Tamsa nusklido kai atsklido šviesa.Yra keletas šviesos apibūdinimų.Tokio žmogaus šviesa kurioje maža tamsulių reiškia jo proto šviesumą.Tačiau šviesa idealiai neapšviečia visko,lieka tamsulių prote.Todėl taip ir gyvena ar jaučiasi žmogus,užeina protui tamsumas,tačiau kad ir laikosi šviesumas prote,tamsuliai sugrįžta.Geriausiai prašviesėjimą reikia laikyti,kuo ilgiau nuo to gyvent smagiau. Iš 1995 metu akiračių . Toliau katile POPULIARINIMAS IR PROPAGANDA.Populiarinimas ir propaganda yra labai paplitę veikti žmones įtakų metodai.Populiarinimas ir propaganda būna tiesiogiai vienas nuo kito neatsiejami ir vienas kitą papildantys įtakos būdai,veikiantys žmonių grupes,visuomenę.Populiarinimas ir propaganda yra lyg sinonimai,nes jų reikšmė, mąstai būna labai panašūs.Jomis galima paveikti žmones teigiama ar neigiama linkme.Yra pvz žmonių sukurtoje politinėje situacijoje populiarinimo pagalba,galima politine būklę pakeisti,populiarinant novatoriškas,įdomias idėjas,kurios būtų skirtos veikti į tam tikrą politinę situaciją.Propaganda parareliai atlieka labiau koncentruotą vaidmenį.Politiniuose straipsniuose,disputuose juose masiškai yra išvystomos geros ar blogos propagandos kampanijos.Tokiu atveju propagandą varo ar šalies valdžia ar įtakinga visuomenė.Populiarinimas ir propaganda būna teisinga arba melaginga.Populiarinimo ir propagandos taikymas siekiant labiau neatskleisti tam tikrą politinių grupių siekių būna ypač aktyvi.Nes tariamai savo įvaizdžio populiarintojai iš tikro užsiima savo klastingų politinių tikslų įgyvendinimo.Čia populiarinimas ir propaganda pasitarnauja apdumti ir paveikti visuomenę užimti valdžią O štai reklamoje prekių populiarinimas ir jų savybių propaganda yra paplitę plačiai.Pvz.reklama yra apibrėžiama kaip prekių ar idėjų populiarinimas.O štai leidyboje būna daug propagandos.Visi štai žinome Markso raštus,jie yra skirti totalitarinės priespaudos apologetams,komunistams ir jiems prijaučiantiems.Tuose raštuose yra tiek daug propagandos, kad vargu ar kas daugiau galėtų parašyti.Daiktizmas.Žodis daiktizmas mūsų šnekamojoje kalboje PROVINCIJAUS manymu gali įaugti į mūsų kalbą.Kodėl gi ne?Toliau PROVINCIJAUS manymu būtų tokie daiktizmą apibūdinantys keli apibrėžimai :Daiktizmas yra žmonių prisišliejimas prie materialiųju vertybiu.ŽMOGAUS DAIKTIZMĄ apibūdina materialūs daiktai jam reikalingi ar nebūtini.Būtinieji daiktai tai mūsų gyvenimo atributai,be kurių vartotojai negalėtu įsivaizduoti savo buities ...1994m.



Toliau katile:eilėdaros vizijos. Vėjas vaikė baltas snaiges


žiro snaigės, alsavo debesys


prakirtę juodąjį dangų......


Prašau štai nežymutis lietuvos pilietis sukūrė šį ir štai šiuos sekančius variantus



Vėjas vaikė sniego gniūžtes


žiro gniūžtės , alsavo debesys


prakirtę juodąjį dangų.......


ar kitaip štai buvo kaip parašęs



Vėjas vaikė rudenio lapus


lapai žiro,alsavo debesys


prakirtę juodąjį dangų...


Štai provincijus atiduoda savo pagarbą šiam žmogui už tokį paprastą kūrybinį darbą. Tas kūrėjas nenurašė nuo ko nors,bet pats sukūrė šis paprastas provincijos pilietis. Štai Velse taipogi gyvena paprasti Britų provincijos žmonės.Būtų gerai ,kad šių eilių kūrėjas be Kardifo kuriame jau buvo , pamatytų Velso Portmeirioną.Tokia čia štai yra vietovė šiaurinėje Velso dalyje.Jame tame kampelyje yra tokių spalvotų statinių kurios sumąstė pastatyti kilmingas aristokratas.Šie statiniai pastatyti ant kalvų, kurie yra tankiai apsupti galingų medžių.TAI italizuota vietovė ,kaip rašo vienas bukletas "IŠ aukščiau Velsas" britų provincija.....






modeirmode ©










https://web.archive.org/web/20220418183928/https://paslaugoracija.webs.com/



O tos naujos naujos mašinos



Yra visai kas kita jeigu nauja mašina būna pirkėjui labai patrauklia tiek, jog jis skuba atsikratyti savo senąja. Čia ir reklama turi plačių galimybių įtakoti žmonių pasirinkimą pirkti automašiną,kurios reklaminis pranešimas skelbia:" kad tai netikėčiausias automobilis NET milijonieriams".Tad kas gi gali apsirikti rinkdamasis tokį automobilį, jeigu milijonieriai jo nesigėdi...



1994 modeirmode



Pavadinimų ir frazių kolektorius /Facebook group/: https://www.facebook.com/groups/439639843091787/








Симулякры и симуляция» – последняя работа выдающегося философа-постмодерниста, культуролога и социолога Жана Бодрийяра.





АБСОЛЮТНАЯ РЕКЛАМА - НУЛЕВАЯ РЕКЛАМА



То, что мы сейчас наблюдаем, - это абсорбция всех возможных способов выражения в том способе выражения, которым является реклама. Все оригинальные формы культуры, все детерминированные разновидности языка поглощаются ей, потому что она лишена глубины, мимолетна и тут же забывается. Триумф поверхностной формы, наименьшего общего знаменателя всех значений, нулевой степени смысла, триумф энтропии над всеми возможными тропами. Низшая форма энергии знака. Эта форма, невнятная, мгновенная, без прошлого, без будущего, без шанса на трансформацию, потому является конечной формой, имеет власть над всеми другими. Все современные виды деятельности тяготеют к рекламе, и большинство из них исчерпываются в ней. Не обязательно именно в номинальной рекламе, производимой как таковая, - но в рекламной форме, упрощенной операционной модели, немного соблазнительной, немного консенсуальной (в ней смешаны все качества, но в вялой, лишенной силы форме). В более общем плане, рекламная форма - это та форма, в которой все отдельные смыслы аннулируются в тот самый момент, когда они получают возможность транскрибироваться друг в друга, тогда как особенностью "сложных" высказываний, имеющих форму и смысл (или стиль) является то, что они не могут выражаться друг через друга, не в большей степени, чем это требуют правила игры. Этот долгий путь к переводимости и таким образом к полной сочетаемости, которая представляет собой сочетаемость поверхностной прозрачности всех вещей на свете, путь к абсолютной рекламе (в отношении которой профессиональная реклама является лишь еще одной эпизодической формой), можно проследить через перипетии пропаганды. Реклама и пропаганда приобретают свой полный размах начиная со времен Октябрьской революции и мирового кризиса 1929 года. Обе являются языком масс, порожденные массовым производством идей или товаров, поэтому их регистры, сначала раздельные, тяготеют к постепенному сближению. Пропаганда превращается в маркетинг и мерчандайзинг стержневых идей, политических деятелей и партий с их "репутациями" и "брендами". Пропаганда сближается с рекламой в тот момент, когда она начинает использовать стержневую идею этого общества конкуренции: товар и марку, с той разницей, что рекламирует не автомобильные модели, а идеологии. Это сближение определяет природу общества (нашего общества), в котором больше не существует разницы между экономическим и политическим, ведь в нем повсюду властвует один и тот же язык, такого общества, в котором политическая экономия, в буквальном смысле, реализовалась, наконец, в полной мере. То есть растворилась как специфическая инстанция (как историческая форма социального конфликта), нашла свое решение, абсорбировалась в языке без противоречий, как во сне, потому что испытала лишь внешнюю напряженность. Следующий период начинается тогда, когда сам язык социального, после того как это сделал язык политического, начинает совпадать с этим гипнотическим и навязчивым языком агитации, когда социальное начинает рекламировать себя, начинает добиваться широкого признания, пытаясь навязать свой имидж и бренд. С уровня исторического выбора, каким оно было, социальное само опустилось на уровень "совместного предприятия", которое обеспечивает свою всестороннюю рекламу. Только посмотрите, какой прирост социального пытается создать любая его реклама: werben werben (реклама, реклама) - настоятельный призыв социального присутствует повсюду на стенах, в теплых и безжизненных голосах женщин-дикторов, в низких и высоких звуках фонограмм и в красочных видеоизображениях, которые всюду прокручиваются перед нами. Всюду сущая социальность, абсолютная социальность, реализованная, наконец, в абсолютной рекламе - то есть так же полностью аннулированная, галлюцинация социальности, которая осталась на всех стенах в упрощенной форме требования социального и на которую немедленно откликается рекламное эхо. Социальное как сценарий, недоуменной аудиторией которого являемся мы. Таким образом, рекламная форма навязала себя и развилась за счет всех других разновидностей языка, как риторика, которая становилась все более нейтральной, более ровной, бесстрастной, как "асинтаксическая туманность" по выражению Ива Стурдзе, которая окутывает нас со всех сторон (и устраняет заодно такую дискуссионную проблему "убеждения" и эффективности: она не предлагает привлечения новых означаемых, она предлагает упрощенную эквивалентность всех ранее отличительных знаков, блокируя процессы сигнификации самой эквивалентности). Этим определяются границы нынешней власти рекламы и условия ее исчезновения, ведь реклама уже не самоцель, потому что когда она "вошла в привычку", то сразу же вышла из той социально-нравственной драматургии, какой она была еще двадцать лет назад. Дело не в том, что люди больше не верят ей или начали воспринимать ее как рутину. Дело в том, что если до сих пор она завораживала этой силой упрощения всех разновидностей языка, то эта сила у нее сегодня отобрана другим типом языка, еще более упрощенным, а, следовательно, более эффективным: языком программирования. Модель, построенная на использовании эпизода, аудио и видео, та модель, которую предлагает нам реклама вместе с другими СМИ - модель комбинаторного выравнивания всех предлагаемых рекламой дискурсов - этот еще до сих пор риторический континуум звуков, знаков, сигналов, лозунгов, из которого она выстраивает тотальную окружающую среду, намного опережают, именно в плане симулятивной функции, магнитные носители и электронный континуум, который возникает в конце этого столетия. Микропроцессоры, цифровое выражение, кибернетические языки идут гораздо дальше в том же направлении к абсолютному упрощению процессов, чем это делала реклама на своем скромном уровне, еще не лишенном воображения и зрелищности. И именно потому, что эти системы идут дальше, они притягивают сегодня то очарование, которое когда-то выпадало на долю рекламы. Именно информация, в том смысле, в котором этот термин употребляется в информатике, положит конец, собственно, уже кладет конец господству рекламы. Вот что наводит ужас, вот что восхищает. Рекламная "страсть" переместилась в сторону компьютеров и компьютерной миниатюризации повседневной жизни. Предвосхищающей иллюстрацией этой трансформации была папула К. Ф. Дика, этот полупроводниковый рекламный имплантат, некий передатчик, электронный паразит, который цепляется к телу и от которого очень трудно избавиться. Но папула лишь переходная форма: хоть это уже и нечто похожее на введенный в тело протез, но он еще на все лады повторяет рекламные сообщения. Поэтому это гибрид, а также прообраз психотропных и информационных систем автоматического управления индивидами, рядом с которым "психологическая обработка" рекламой выглядит как изысканное приключение. Наиболее интересным на сегодня аспектом рекламы является ее исчезновение, ее дисперсия как специфической формы или просто как медиа. Она уже не является (и была ли когда-нибудь?) средством коммуникации или информации. Или же ее охватило это специфическое для чрезмерно развитых систем неистовство ежесекундно добиваться признания, и, следовательно, превращаться в пародию на самих себя. Если в определенный момент товар был своей собственной рекламой (другой не было), то сегодня реклама стала своим собственным товаром. Она смешивается сама с собой (и эротизм, который она себе избрала в качестве формы, является только показателем аутоэротизма системы, которая занимается лишь тем, что обращается к себе самой, - откуда и абсурдность видеть в нем "отчуждение" женского тела). Как медиа, которые стали своим собственным сообщением (вследствие чего отныне существует спрос на рекламу для нее самой, а значит вопрос о том, "верить" ей или нет, уже даже не стоит), реклама полностью согласуется с социальным, историческая необходимость которого оказалась поглощенной просто лишь спросом на социальное - спросом на функционирование социального как отдельного предприятия, как комплекса услуг, как образа жизни или выживания (необходимо спасать социальное так же, как необходимо беречь природу: социальное является нашей экологической нишей),- тогда как раньше оно в самом своем проекте имело революционный характер. Все это утрачено: социальное потеряло саму эту возможность создавать иллюзии, опустившись в регистр предложения и спроса, так же как работа перешла из категории силы, антагонистической капиталу, в простую категорию занятости, то есть стала товаром (в определенных случаях редчайшим) или услугой, такой как другие. Поэтому можно организовать рекламу работы, радости от найденной работы, так же как можно организовать рекламу социального. Именно здесь присутствует сегодня истинная реклама: в конструировании социального, в экзальтации социального во всех его формах, в настойчивом, упрямом призыве к социальному, потребность в котором остро дает о себе знать. Фольклорные танцы в метро, бесчисленные кампании по повышению уровня безопасности, лозунг "Завтра я буду работать" сопровождающийся улыбкой, которая раньше предназначалась для досуга, - и реклама выборов комиссий по трудовым спорам: "Я никому не позволю выбирать за меня", - гротескный лозунг, достойный короля Убю, такой выразительно фальшивый, в поддержку смехотворной свободы, свободы реализовывать социальное в самом его отрицании. Это не случайно, что реклама, после того как она долгое время была носителем скрытого ультиматума экономического типа, по сути, провозглашая и повторяя без усталости: "Я покупаю, я потребляю, я наслаждаюсь",- повторяется сегодня в других формах: "Я голосую, я участвую, я присутствую, я проявляю заинтересованность", - зеркало парадоксального глумления, зеркало индифферентности всякой общественной значимости. Антипаника: известно, что социальное может раствориться в панической реакции, неконтролируемой цепной реакции. Но оно может раствориться также в обратной реакции, цепной реакции инертности, когда каждый микромир достигает состояния насыщения, саморегулирующийся, информатизированный, изолированный в своем автоматическом управлении. Реклама является прообразом этого процесса: первым проявлением непрерывного потока знаков, подобного телетайпной ленте, - каждый изолирован в своей инертности. Пока еще целый, но уже переполненный. Сохраняющий форму, но готовый лопнуть по швам. Именно вот в таком мире набирает силу то, что Вирильо называет эстетикой исчезновения. И тут начинают появляться фрактальные, расчлененные объекты, фрактальные формы, зоны разломов, обусловленные перенасыщением, а, следовательно, процессом массового отвержения, абреакции или оцепенения общества, прозрачного лишь для самого себя. Подобно знакам в рекламе, мы делимся, становимся невидимыми и неисчислимыми, полупрозрачными или ризомообразными, чтобы только избежать точки инерции, - выходим на орбиту, разветвляемся, превращаемся в спутники, в архивный фонд - линии перекрещиваются и переплетаются: существует лента с записью фонограммы, лента с записью изображения, так же как в жизни существует лента с записью работы, лента с записью досуга, лента с записью транспорта и т.д., и все это завернуто в ленту с записью рекламы. Всюду существует три или четыре линии, и мы стоим на распутье. Поверхностное насыщение и очарование. Ведь есть еще очарование. Стоит лишь взглянуть на Лас-Вегас, город абсолютной рекламы (пятидесятые года – безумное времени для рекламы, и Лас-Вегас еще сохранил шарм той эпохи, хотя сегодня это и выглядит в стиле ретро, ведь реклама втайне обречена на то, что на смену ей придет программная логика, которая приведет к городам совсем другого типа). Когда видишь, как весь Лас-Вегас в сиянии рекламы поднимается из пустыни на закате и возвращается в пустыню на рассвете, становится ясно, что реклама - это не то, что оживляет или украшает стены, это то, что стирает стены, стирает улицы, фасады и остальную архитектуру, стирает любую основу и любую глубину, и именно это уничтожение, эта резорбция всего, что есть на поверхности (безразлично, какие знаки циркулируют на ней), погружает нас в эту впечатляющую, гиперреальную эйфорию, которую мы не променяли бы ни на что другое и которая представляет собой пустую и завершенную форму соблазна. И тогда язык подвергается своей копии и вкладывает все наилучшее и все наихудшее в призрак рациональности, формулой которого является: "Все должны верить этому". Вот то сообщение, которое нас объединяет. /Ж. Л. Бут. Разрушитель интенсивности/ Итак, реклама, а так же информация, разрушает интенсивность, ускоряет инертность. Только посмотрите, как все ухищрения смысла и бессмыслицы повторяются в ней до изнеможения, как все процедуры, все средства языка коммуникации (функция общения: Вы слышите меня? Вы видите меня? Говорите! - референциальная функция, даже поэтическая аллюзия, ирония, игра слов, бессознательное), как все это выставляется напоказ точно так, как секс в порнографии, то есть без веры в происходящее, с той самой утомленной непристойностью. Вот почему отныне бесполезно рассматривать рекламу как язык, ведь в ней имеет место обратное: дублирование языка (равно как и образов), которому не соответствуют ни лингвистика, ни семиотика, потому что они имеют дело с действительным функционированием смысла, совершенно не вникая в эту карикатурную избыточность всех функций языка, в этот выход на огромное поле, на котором высмеиваются знаки, как говорят, "пущенные в расход", во время их высмеивания, ради их высмеивания и коллективного созерцания их игры, лишенной цели, - так же как порнография является гипертрофированной иллюзией секса, пущенного в расход при его высмеивании, ради его высмеивания, коллективным созерцанием суетности секса в его барочном исполнении (именно барокко изобрело это триумфальное высмеивание посредством имитации, фиксируя крах религиозного в оргазме статуй). На какое время приходится "золотой век" рекламного проекта? На время экзальтации объекта с помощью видеоряда, экзальтации процесса приобретения и потребления посредством чрезмерных рекламных расходов? Какой бы ни была степень подчиненности рекламы капиталу (но этот аспект - вопрос социально-экономического воздействия рекламы - всегда оставался без решения и является, в сущности, неразрешимым), она всегда была больше, чем подчиненной функцией, она была зеркалом, обращенным миру политической экономии и торговли, она была некоторое время его славным мнимым, воображаемым мира, трещащего по швам, но расширяющегося. Но мир товара больше таковым не является: это мир перенасыщения и инволюции. Он одним разом потерял свое триумфальное воображаемое, и из зеркальной стадии перешел, так сказать, в траурную стадию. Сцены для товара больше не существует: от нее осталась только непристойная и пустая форма. И реклама как раз и является иллюстрацией этой формы, насыщенной и пустой. Именно поэтому у рекламы больше нет территории. Ее регенерируемые формы больше не имеют какого-либо смысла. Так, например, подземный коммерческий центр Форум-дез-Аль в Париже - это гигантский рекламный комплекс и операция по рекламности. Это не реклама конкретного человека или фирмы, и по статусу это ни настоящий торговый центр, ни архитектурный ансамбль, как и Бобур, не являющийся, по своей сути, культурным центром: эти странные объекты, эти супергаджеты демонстрируют лишь то, что наша социальная монументалистика превратилась в рекламную. И именно такие вещи как Форум лучше всего иллюстрируют то, во что превратилась реклама, во что превратилось общественное достояние. Товар похоронен, как и информация, в архивах, как архивы в бункерах, как ракеты с ядерными зарядами в своих пусковых шахтах. Конец процветанию торговли, отныне она прячется от солнечного света, отчего становится похожей на человека, потерявшего свою тень. И Форум-дез-Аль напоминает похоронное бюро - мрачная роскошь похороненного товара, сквозь которую пробивается черное солнце. Саркофаг товара. Здесь все отдает склепом, все в мраморе - белом, черном, светло-розовом. Бункер-кейс в глубине пафосного, матово-черного подземного пространства. Полное отсутствие жидкости, нет даже чего-то подобного водному занавесу в Парли 2, создающего, по крайней мере, оптическую иллюзию, - здесь нет даже какого-нибудь развлекательного сектора, один лишь претенциозный траур царит на сцене. (Единственная занятная идея комплекса касается как раз человека и его тени, которая будто движется по вертикальной бетонной плите: гигантское полотно красивого серого цвета неба, выступающее в качестве фона и обрамления для оптической иллюзии, эта стена выглядит живой против собственной воли, контрастируя с семейным склепом высокой моды и готовой одежды, которым является Форум. Эта тень превосходна, потому что она является контрастной аллюзией на расположенный ниже мир, который потерял свою тень.) Все, чего можно было бы пожелать - чтобы публика получила доступ к этому священному месту (вспомните тяжелый гул вагонов экспресс-метро, проходящего под Форумом), а затем, опасаясь как бы загрязнение не испортило его безвозвратно, закрыли бы доступ к Форуму, как к гротам Ласко, и укрыли бы непроницаемым саваном, чтобы сохранить нетронутым это свидетельство о цивилизации, которая достигла, пройдя стадию апогея, стадии гипогея товара. Это было бы что-то вроде фрески, которая воссоздает долгий путь, пройденный от первобытного человека, минуя Маркса и Эйнштейна, к Доротее Бис... Почему бы не сохранить эту фреску нетленной? Потом спелеологи обнаружат ее, вместе с культурой, которая решила похоронить себя, чтобы окончательно избавиться от своей тени, похоронить свои соблазны и свои фантазии, так, будто они уже были предназначены для иного мира.




GARUOJANČIOS KARALIENĖS KARIETA įrankis GIMP Kildare str. Dublin 2 2005m.




Žemiečiai,Žiburiai,Kai meilės daug





Meilės alkis,Grybų šuo,Kerėpla





PRAKTINĖ APSKAITA:





Kaip apskaičiuoti banko palūkanas, už suteikta paskolą fiksuotas metinių palūkanų skaičiavimas:





a= K*(Pn)*t(metai(2))



----------------------- Pn- palūkanų norma; K-kreditas; t-metai a=220000*8,5*2



100 ------------------------- = 37400 eu arba Fv= 220000*(0,085+1)2=37400 eu



100





Čia Fv---būsima palūkanų suma priklausanti nuo metų kiekio.







Dabar atvirkščiai kaip sužinoti viso kapitalo ar kredito (dydį) jeigu palūkanos (Pn) yra žinomos: K= a*100 37400*100



----------------- = ----------------- = 220000 eu



P(n)*8,5*2 8,5*2







Už butą kas mėnesį yra mokama 680 eurų nuoma.Rasti buto vertę, jeigu nuomos mokestis 8,5 proc.





K = 680*100*360



----------------------- = 96000 eurai. (buto vertė)



8,5*30









Procento sumos radimas





1. Jeigu pagrindu vadiname skaičių A, atitinkantį 100 proc. , tai būdą vadiname nuo 100 ir skaičiuojama pagal formulę:





a = A*P



-------- ............. (Prie 100 ) formulė a = Ap*P .................... ( Iš 100 ) a = Ap*P



100 ............ ,,,,,,,,,,,,,



100Prie+P 100Iš-P





" Bili-pakto" kompanija I ketvirtyje pagamino 10000 vnt bilijardo stalų. Planą įvykdė 100 proc. Artimiausiame ketvirtyje įmonė planuoja pagaminti





120000 bilijardo stalų. Kiek procentų daugiau bus pagaminta biljardo stalų 2 ketvirtyje lyginant su pirmuoju?





P = 120000*100



....................... = 120 proc. 120proc. - 100 proc. = 20 procentų daugiau



10000














Profesionalus svetainių konstruktorius. „White Label“ svetainių konstruktorius. Svetainių importas